Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant pareiškėjos (atsakovės) Z. M. atstovui adv. V. Ž., suinteresuotam asmeniui (ieškovei) G. M., jos atstovui adv. V. Ž. (V. Ž.), suinteresuotam asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje pagal pareiškėjos (atsakovės) Z. M. prašymą (patikslintą) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8916-639/2012 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei Z. M. dėl skolos priteisimo, suinteresuoti asmenys (ieškovė) G. M., V. M., I. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8916-639/2012 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei Z. M. dėl skolos priteisimo. 2012-07-05 nutartimi teismas priėmė ieškovės G. M. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė (b.l. 19).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos (atsakovės) atstovas prašymą palaikė, prašo jį tenkinti, iš esmės paaiškino prašyme išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą.

Teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnis). Pažymėtina, jog nustatyto termino tokiam prašymui paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėja (atsakovė) Z. M. nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktus, kurie numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialių teisių ir pareigų bei jei teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/11/00063, pradėta pagal 2008-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-693-676/2008 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui G. M. po 300,00 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2007-04-12 iki vaiko pilnametystės išieškojimo iš S. M. (v.b.l. 2-3). Vykdomajame rašte išieškotoja nurodyta G. M., įstatyminė atstovė V. M. (v.b.l. 2-3). Vykdymo metu (duomenys neskelbtini) S. M. mirė (v.b.l. 46). Po jo mirties palikimą priėmė I. M., kuri savo paveldėjimo teises 2011-12-01 paveldėjimo teisių pirkimo– pardavimo sutartimi pardavė Z. M. (v.b.l. 53, 56-57). 2012-06-01 G. M. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš Z. M. išlaikymo įsiskolinimą (b.l. 2). 2012-07-05 nutartimi civilinė byla Nr. 2-8916-639/2012 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei Z. M. dėl įsiskolinimo priteisimo nutraukta, ieškovei atsisakius ieškinio (b.l. 19). Nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo. Teismo posėdžio metu G. M. paaiškino, kad prašymą nutraukti bylą surašė Z. M. atstovaujantis advokatas V. Ž.. Pastarasis šią aplinkybę pripažino. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Dispozityvumo principo esmė (CPK 13 straipsnis) civiliniame procese pasireiškia tuo, kad civilinis procesas ir prasideda, ir gali baigtis šalies iniciatyva. Civilinio proceso kodekse yra numatyta ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje žodžiu ar raštu atsisakyti pareikšto ieškinio. Ieškovui atsisakius ieškinio byla yra nutraukiama (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Civilinę bylą nutraukus šalims dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu vėl kreiptis į teismą neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). CPK 42 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, ieškovės G. M. atsisakymas reikalavimų Z. M. atžvilgiu buvo išreikštas rašytiniu prašymu, kuriame be kita ko, nurodytas 140 straipsnio 1 dalyje numatytas patvirtinimas, t.y. kad ieškovei žinomos procesinės ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės (b.l. 17).

Pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria priimtas ieškovės G. M. atsisakymas nuo ieškinio ir byla nutraukta, priimta 2012-07-05, nutartis apeliacine tvarka apskųsta nebuvo, įsiteisėjo 2012-07-18, o prašymas atnaujinti procesą paduotas 2014-07-17, t. y. daugiau nei po vienerių metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju naikinamasis 5 metų terminas, numatytas CPK 368 straipsnio 2 dalyje, nėra suėjęs, tačiau pareiškėja prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negalėjo teikti, kadangi suėjęs vienerių metų naikinamasis terminas (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, neįtikėtina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 str. nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 str. 2 d. nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013). Šiuo atveju pareiškėja pasibaigusio naikinamojo termino atnaujinti neprašė, išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti naikinamąjį terminą nenustatyta.

Pareiškėja (atsakovė) taip pat prašo procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 7 punkto pagrindu.

Minėta, kad po S. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmusi jo motina I. M. savo paveldėjimo teises 2011-12-01 perdavė Z. M.. CK 6.426 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priėmęs palikimą asmuo, parduodamas paveldėjimo teises, kai nedetalizuojamas palikimą sudarantis turtas, privalo garantuoti pirkėjui tik savo, kaip įpėdinio, teisinį statusą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pirkėjas privalo apmokėti palikėjo skolas, už kurias atsako pardavėjas. Tai reiškia, kad pardavėjas, t. y. paveldėjimo teisių perleidėjas, perleidžia ne tik teises, bet ir pareigas. Kadangi 2011-12-01 I. M. perleisdama savo paveldėjimo teises Z. M. perleido taip pat ir prievoles, todėl I. M. nebebuvo materialinio santykio subjektu, nebeturėjo pareigos atsakyti už palikėjo skolas. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kurių sąrašas įtvirtintas CPK 37 straipsnio 2 dalyje (CPK 37 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad taip pat turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. I. M. perleidusi paveldėjimo teises, nebeturėjo jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, šiuo konkrečiu atveju 2012-07-05 nutartimi teismas I. M. teisių ar pareigų nenustatė, nepanaikino, nenusprendė dėl jos teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Pareiškėja teigia, kad gavusi 2014-04-17 antstolio patvarkymą suprato, jog iš jos yra nepagrįstai išieškota. Vykdomosios bylos bei LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2013-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi skolininkas S. M. vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/00063 dėl periodinių išmokų kas mėnesį po 300,00 Lt nepilnametės G. M. išlaikymui išieškojimo pakeistas į jo teisių ir pareigų perėmėją I. M. (v. b. l. 67). 2013-05-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutartis panaikinta (v. b. l. 74-75). 2013-07-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi skolininkas S. M., miręs (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/00063 dėl periodinių išmokų kas mėnesį po 300,00 Lt išieškojimo pakeistas į jo teisių ir pareigų perėmėją Z. M. (v. b. l. 83).

Be to, Liteko duomenimis nustatyta, kad Z. M. pateikdama 2013-11-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundą dėl antstolio J. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/11/00063 rėmėsi 2012-07-05 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8916-639/2012. Teismas 2013-12-10 nutartimi atmesdamas Z. M. skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjos Z. M. argumentus, kad klausimai susiję su išlaikymo priteisimu nepilnametei G. M. išspręsti civilinėje byloje Nr. 2-8916-639/2012, kuri buvo nutraukta, priėmus ieškovės G. M. ieškinio Z. M. atsisakymą, laikė nepagrįstais (c.b. 2-14789-613/2013) (v.b.l. 175-178). Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-27 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį paliko nepakeistą (v.b.l. 185-186, LITEKO duomenys).

CPK 368 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Sistemiškai aiškinant CPK 73 straipsnio 3 dalies, 78 straipsnio, 368 straipsnio nuostatas, atnaujinamojo trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžia siejama su subjektyviu prašymą paduodančio asmens sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, momentu.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas nepraleistas, nes apie dvigubą apmokestinimą sužinojo tik 2014-04-24, t.y. gavus antstolio J. P. 2014-04-17 patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/11/00063 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Teismas tokius pareiškėjos argumentus laiko nepagrįstais. Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/11/00063 matosi, kad Z. M. aktyviai dalyvavo vykdymo procese, teikė skundus, be to buvo atstovaujama advokato. Aukščiau minėtos aplinkybės patvirtina, kad jau 2013 m. pareiškėjai buvo žinoma, kad iš jos yra išieškoma. Pareiškėja nenurodo, jokių esminių aplinkybių ir tai pagrindžiančių įrodymų, kodėl nedelsiant nesikreipė į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl pareiškėjas dėl svarbios priežasties praleidęs terminą, gali prašyti jį atnaujinti (CPK 78 straipsnis). Pareiškėja nepateikė prašymo atnaujinti terminą, nenurodė aplinkybių, kodėl terminas buvo praleistas ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis. Pareiškėja jau 2013 m. žinodama, kad iš jos yra išieškoma, delsė, nors buvo atstovaujama profesionalaus teisininko- advokato, ir tik 2014-07-17 padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8916-639/2012.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, nesant prašymo atnaujinti termino prašymui dėl proceso atnaujinti paduoti, pareiškėjai nenurodžius jokių esminių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas CPK 368 straipsnyje nurodytas terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti, nesant prie prašymo jokių įrodymų, reikšmingų sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, nenustačius pagrindų procesui atnaujinti, pareiškėjos (atsakovės) Z. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostata, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi lygias su šalimis procesines teises ir pareigas (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą), išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku.

Byloje yra įrodymai apie V. M. turėtas bylinėjimosi išlaidas: 1000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad advokatas V. Ž. atstovavo tiek suinteresuotą asmenį (ieškovę) G. M., tiek suinteresuotą asmenį V. M., taip pat į tai, kad pareiškėjos (atsakovės) Z. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas, įvertinus sprendžiamo klausimo sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, V. M. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos (atsakovės) Z. M..

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Suinteresuoto asmens (ieškovės) atstovas teismo posėdžio metu prašė skirti pareiškėjai (atsakovei) baudą pagal CPK 95 straipsnio nuostatas.

Remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, šaliai, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (skundą, prašymą atnaujinti procesą ir kt.), sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti paskirta piniginė bauda. Piktnaudžiavimas teise suprantamas kaip nesąžiningas savo teisės įgyvendinimas, teisės kreiptis į teismą panaudojimas priešingai jos paskirčiai. Minėtoje normoje nurodomas nesąžiningumas, visų pirma, reiškia asmens, paduodančio nepagrįstą ieškinį, suvokimą, jog pateikiamas procesinis dokumentas iš tiesų yra nepagrįstas, o jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Nesąžiningumu šios normos prasme negali būti laikomas ieškinio (skundo, prašymo atnaujinti procesą ir kt.), padavimas tuo atveju, kai ieškovas tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti.

Prašymo atnaujinti procesą pateikimą reglamentuoja CPK 365-374 straipsnių normos. Šalies teisė pasinaudoti visomis civiliniame procese numatytomis procesinėmis teisėmis, negali būti vertinama kaip nesąžiningas procesinis elgesys. Teismas neturi pagrindo išvadai daryti, kad pareiškėja aiškiai suvokė, jog pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, t.y. reiškia nepagrįstą reikalavimą, todėl nėra pagrindo pareiškėjai skirti baudą CPK 95 straipsnyje numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymo (patikslinto) dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos (atsakovės) Z. M. 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui V. M..

Netenkinti prašymo skirti Z. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.