Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Editos Lapinskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. gynėjo advokato Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2017 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 2 d. bei birželio 18 d. nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas T. S. pagal 2017 m. rugsėjo 23 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo nuosprendį, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo 2018 m. kovo 2 d. bei birželio 18 d. nuosprendžius atliktos bausmės laikas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. S. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 27 d. 10.37 val. pasinaudojęs internetine prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto įrenginio internetinėje svetainėje www. (duomenys neskelbtini) patalpino melagingą skelbimą (duomenys neskelbtini), apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną Iphone S6 Plius, po ko, 2017 m. birželio 29 d. į skelbimą atsiliepusiam ir skelbime nurodytu telefonu paskambinusiam V. Č. melagingai žadėdamas parduoti ir atsiųsti telefoną, nurodė už perkamą telefoną pervesti 370 eurų į iš anksto jam žinomą K. Ž. banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). V. Č. T. S. nurodymu 2017 m. birželio 30 d. pervedus 370 Eur į K. Ž. banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), T. S. šiais pinigais ėmė disponuoti, nurodydamas K. Ž., iš V. Č. gautus 370 Eur pervesti jo nurodytiems asmenims. K. Ž., nesuvokdama T. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, vykdydama pastarojo nurodymus, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 1 d. 200 Eur pervedė į B. U. sąskaitą banke, o 170 Eur išgrynino bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir per Lietuvos pašto perlaidas bei autobusų siuntas persiuntė T. S. nurodytiems asmenims, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti. Taip T. S., apgaule savo ir kitų naudai įgijo V. Č. priklausantį 370 Eur vertės turtą.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo T. S. kaltės.

5. Nagrinėjamu atveju T. S. nuteistas dėl svetimo turto įgijimo apgaule, nustačius, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, internetinėje svetainėje patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, po ko, 2017 m. birželio 29 d. skelbime nurodytu telefonu paskambinusiam V. Č. melagingai žadėdamas parduoti ir atsiųsti telefoną, nurodė už perkamą telefoną pervesti 370 eurų į iš anksto jam žinomą K. Ž. banko sąskaitą, o V. Č. T. S. nurodymu pervedus 370 Eur į K. Ž. banko sąskaitą, T. S. nurodė K. Ž. dėl tolimesnio šių pinigų pervedimo. Nuteistasis byloje savo kaltę neigė, o apeliaciniame skunde teigiama, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį remtasi prielaidomis, socialinių tinklų duomenimis bei K. Ž. parodymais. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje itin argumentuotai aptariama, kodėl sprendžiama, jog T. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, motyvuotai pašalintos visos protingos abejonės dėl to, kad nusikaltimą galėjo padaryti kažkas kitas, o ne T. S.. Teisėjų kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui, jo pagrindu nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, padarytoms išvadoms bei jų motyvacijai.

6. Nors nuteistasis teisiamajame posėdyje savo kaltę neigė, tačiau ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti loginę išvadą, jog būtent T. S. apgaule įgijo svetimą V. Č. turtą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį T. S., liudytojus K. Ž., B. U., J. M. – D., K. M., pagarsino nukentėjusiojo V. Č. apklausą, ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paskelbė išvardydamas dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas aptarė T. S. gynybos versijas dėl byloje nagrinėjamo įvykio faktinių aplinkybių ir motyvuotai jas atmetė. Byloje yra objektyviai nustatyta, kad nukentėjusysis V. Č. dėl skelbime nurodyto parduodamo telefono bendravo su asmeniu, naudojusiu mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė pinigus už skelbime nurodytą parduodamą telefoną į K. Ž. sąskaitą, tačiau telefono, už kurį pervedė pinigus, taip ir negavo. Nukentėjusysis ikiteisminiame tyrime pateikė į savo elektroninį paštą gauto elektroninio laiško kopiją, kurioje nurodytas K. Ž. vardas bei pavardė, sąskaitos numeris (b. l. 37, t. 1), pagal šiuos duomenis nukentėjusysis ir atliko pavedimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojęsis asmuo kritiniu laikotarpiu ne kartą bendravo tiek su nukentėjusiuoju V. Č., tiek su K. Ž. (b. l. 44-93, t. 2), o šiuo telefonu, priskirtu išankstinio apmokėjimo paslaugai (b. l. 94-95, t. 2), buvo jungtasi prie retransliacijos bokšto (duomenys neskelbtini) (b. l. 43, t. 2). Kadangi nukentėjusysis pinigus pervedė į K. Ž. banko sąskaitą, jos duomenis gavo iš tariamo telefono pardavėjo, natūralu, jog K. Ž. parodymai svarbūs atskleidžiant nusikaltimo aplinkybes. Liudytoja K. Ž. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai paaiškino, kad iš esmės ji, norėdama padėti, vykdė asmens, vardu T., nurodymus, su kuriuo bendravo socialiniame tinkle ir telefonu. Liudytoja papasakojo, kokiomis aplinkybėmis susipažino su T., kokią pagalbą jam suteikė, užsiminė, jog iš pradžių T. prašymu pratęsė mobiliojo ryšio telefono užstatymo lombarde terminą (šią aplinkybę visiškai patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas (b. l. 128-130, t. 1), pagal kurį telefoną į lombardą pristatė ne kas kitas, o T. S. ir tokią aplinkybę be abejo K. Ž. galėjo sužinoti tik iš paties T. S.). Apeliaciniame skunde pažymima, kad K. Ž. T. S. gyvai nematė, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai patikėjo K. Ž., kurios parodymus atitinka ir kiti bylos duomenys. Nors apeliaciniame skunde užsimenama, jog nebuvo apklausta K. Ž. paminėta S. U., kuri ir paprašė padėti T., tačiau kolegija su tokiu argumentu negali sutikti. Kaip matyti iš K. Ž. paaiškinimų, minėtoji S. U. negalėtų nurodyti jokių konkrečių su nusikaltimu, dėl kurio ir buvo iškelta nagrinėjama baudžiamoji byla, aplinkybių. Liudytojos K. Ž. parodymus atitinka ir jos telefone buvę prieinami duomenys apie jos nurodytą T., kurio paskyra socialiniame tinkle buvo pavadinta „T. K.“ (b. l. 83-107, t. 1), ji atpažino ir T. S. nuotrauką iš pateiktų atpažinimui (b. l. 77-79, t. 1) bei iš balso, kai šis jai skambino dar vykstant tyrimui. Apeliaciniame skunde pažymima, kad už „T. K.“ socialinės paskyros gali slėptis bet koks asmuo, tačiau T. S. pirmosios instancijos teisme pripažino turėjęs paskyrą socialiniame tinkle (ten, kaip matyti iš apžiūros protokolo, yra ne viena reali jo nuotrauka, aplinkybę, kad paskyra priklausė T. S. nurodė ir liudytojai K. M., nuteistojo sesuo R. S., teisiamajame posėdyje nurodžiusi vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tad abejoti tuo, kad paskyra priklausė kažkam kitam ar, kad šią sukūrė kitas asmuo, nėra pagrindo), tačiau teigė neva 2017 metais dingo jo socialinės paskyros duomenys. Tokie nuteistojo teiginiai apie tariamai prarastus duomenis neįtikinantys ir vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, juolab, jog pasakodamas reikšmingas aplinkybes jis nebuvo nuoseklus (pvz. iš pradžių išvis neigė naudojęsis socialiniu tinklu, neigė pažįstantis K. Ž., nors tyrimo metu jai skambino iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir šia aplinkybe nėra jokio pagrindo abejoti (b. l. 120, 123-125)). Taigi bylos duomenų visuma leidžia susieti nustatytas reikšmingas aplinkybes į vientisą loginę grandinę ir taip, pašalinus protingas abejones, pripažinti, jog T. S. vis dėlto padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to pagrįstai nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tai, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo padaryti kokie nors esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad įrenginys, iš kurio buvo patalpintas melagingas skelbimas, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas. Nors iš tikrųjų toks įrenginys nebuvo nustatytas, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo T. S. kaltės klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai manyti, jog ne kas kitas, o būtent T. S. apgaule įgijo svetimą turtą.

8. Taigi, atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog T. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo nuteistojo T. S. gynėjo advokato Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundą atmesti.