Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. J. atstovo advokato Pavelo Ravluševičiaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal antstolio J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „P“, V. B., M. J. dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2017-06-23 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo M. J. atstovo advokato prašymas, kuriuo buvo prašoma atnaujinti teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-14138-676/2016 ir netenkinti antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo UAB „P“ akcininkui M. J.. Prašyme nurodyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi M. J., kaip UAB „P” akcininkui, buvo skirta bauda. 2017-04-26 antstolis išieškojo iš skolininko M. J. 1454,85 Eur, tačiau M. J. nežinojo apie teismo procesą dėl baudos skyrimo už laiku neįvykdytą antstolio reikalavimą. Teismo siųsti dokumentai M. J. įteikti nebuvo, todėl pareiškėjas nieko nežinojo apie teismo procesą ir priimtą nutartį dėl baudos skyrimo. Be to, nors antstolio 2015 m. gruodžio 22 d. patvarkymas registruotąja pašto siunta buvo išsiųstas skolininkui UAB „P“ ir 2015-12-28 įteiktas skolininko buveinės adresu, tačiau patvarkymas M. J. įteiktas arba apie jį pranešta nebuvo. Antstoliui buvo žinomas pareiškėjo ne tik adresas, bet ir el. paštas bei mobiliojo ryšio telefono numeris, tačiau antstolis tyčia nesusisiekė su pareiškėju. Jeigu pareiškėjui būtų buvę tinkamai pranešta apie pradėtą teismo procesą ir apie iš jo reikalaujamus dokumentus, M. J. antstolio reikalavimus būtų įvykdęs iš karto. M. J. neinformavimas apie antstolio reikalavimą pateikti vykdymui būtinus dokumentus ir teismo procesą dėl baudos skyrimo sudaro pagrindą atnaujinti teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-14138-676/2016, tai turi būti vertinama naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe. Atstovo nuomone, teismas, skirdamas M. J. baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, nes pareiškėjas negali būti traukiamas atsakomybėn už veiksmus, kurių pats nepadarė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „P“, V. B., M. J. dėl baudos skyrimo. Teismo motyvai: Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad antstolio J. P. 2015 m. gruodžio 2 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų paskaičiavimas išsiųsti UAB „P“ Juridinių asmenų registre nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), ir įteikti 2015-12-07 įgaliotam asmeniui M. L.. Antstolio padėjėja priėmė 2015 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. 0172/15/01947 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“, kuriuo įpareigojo skolininką UAB „P“ (per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos) pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą. Antstolis šį patvarkymą 2015-12-22 registruotąja pašto siunta išsiuntė skolininkui UAB „P“. 2015-12-28 patvarkymas įteiktas skolininko buveinės adresu M. Ž. pagal įgaliojimą, tačiau skolininkas antstolio reikalavimo neįvykdė ir informacijos apie įmonės turtinę padėtį nepateikė. Teismas negali sutikti su pareiškėjo argumentais, kad jam nebuvo žinoma apie vykusį teisminį procesą. Iš civilinėje byloje Nr. 2VP-14138-676/2016 esančių duomenų matyti, kad UAB „P“ suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės adresu - (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis, kuria suinteresuotas asmuo V. B. pakeistas suinteresuotu asmeniu M. J., buvo siųsta ne tik UAB „P“, bet ir M. J.. Papildomai apie teismo posėdžio datą ir nagrinėjamą paskelbta specialiame interneto tinklapyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis išsiųsta tiek UAB „P“, tiek M. J. deklaruotais adresais, tačiau jiems jų neatsiėmus pašte, laikyta, jog įteikta tinkamai. Visiškai nepagrįsta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad apie bylos nagrinėjimą jis sužinojo tik susipažinęs su išnagrinėta civiline byla. Iš civilinėje byloje Nr. 2VP-14138-676/2016 esančio prašymo matyti, kad prašymą susipažinti su civiline byla 2017-05-11 pateikė pagal UAB „P“ vienintelio akcininko įgaliojimą veikiantis V. B., kuris tikrai žinojo apie nagrinėjamą bylą ir joje priimtus sprendimus. Pareiškėjo nurodymas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartyje padarytos teisės normos taikymo klaidos, nepagrįstas nei argumentais, nei įrodymais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjo M. J. atstovas advokatas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį bei atnaujinti teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-14138-676/2016 ir antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo UAB „P” akcininkui M. J. netenkinti. Atskirojo skundo motyvai: Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje teigiama, kad UAB „P“ vienintelis akcininkas M. J., 2012-10-31 sprendimu atleidęs V. B. iš UAB „P“ direktoriaus pareigų, nesiėmė jokių veiksmų ir nepriėmė jokių sprendimų, kad būtų paskirtas kitas įmonės vadovas. Tačiau tai nėra sąlyga atsakomybės taikymui už antstolio reikalavimo nevykdymą, nes VĮ Registrų centras gali taikyti atsakomybę už nesutvarkytus įmonės registro duomenis.?Teismas negalėjo laikyti UAB „P“ informavimo tolygiu jos akcininko M. J. informavimu. Teismas privalėjo užtikrinti procesinių dokumentų įteikimą pačiam akcininkui. Pareiškėjas nežinojo apie teismo procesą dėl baudos skyrimo už laiku neįvykdytą antstolio reikalavimą. Teismo siunčiami dokumentai M. J. įteikti nebuvo. Skundžiamoje nutartyje teigiama, jog antstolio patvarkymas 2015-12-28 įteiktas skolininko buveinės adresu M. Ž. pagal įgaliojimą. Tačiau M. Ž. neturi nieko bendro su UAB „P“ ir M. J., todėl šiam asmeniai negalėjo būti įteikti dokumentai. Nutartyje taip pat nurodoma, jog antstolio 2015 m. gruodžio 2 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų paskaičiavimas išsiųsti UAB „P“ Juridinių asmenų registre nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), ir įteikti 2015-12-07 įgaliotam asmeniui M. L., tačiau šis asmuo nėra žinomas UAB „P“ ir M. J.. Pareiškėjo nuomone, šie asmenys išgalvoti. Toks įteikimas negali sukelti teisinių pasekmių M. J.. Pažymi, jog įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinė priemonė, todėl turi būti taikoma tais atvejais, kai nėra galimybių dokumentus įteikti kitais būdais. Pastebi, kad antstoliui buvo žinomas ne tik pareiškėjo adresas, bet ir el. paštas bei mobiliojo ryšio telefono numeris. Antstolis, žinodamas M. J. adresą ir darbovietę, galėjo nusiųsti procesinius dokumentus adresais, kuriais jie būtų įteikti. Jeigu pareiškėjui būtų tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu pradėtą teismo procesą ir apie iš jo reikalaujamus dokumentus, pareiškėjas juos būtų įvykdęs iš karto. M. J. neinformavimas apie teismo procesą dėl baudos skyrimo ir antstolio reikalavimą pateikti vykdymui būtinus dokumentus sudaro pagrindą atnaujinti teismo procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-14138-676/2016, nes tai turi būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. M. J. įvykdė antstolio pavedimą dėl dokumentų pateikimo iš karto, kai buvo apie tokį pavedimą informuotas. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai: 2017-01-04 raštas, 2016-12-22 prašymas. Nubaudęs pareiškėją už antstolio reikalavimų nevykdymą, pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėjo įtakos priimant neteisėtą nutartį, nes pareiškėjas negali būti traukiamas atsakomybėn už veiksmus, kurių pats nepadarė. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolio atstovas advokatas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai: Kritiškai vertintini pareiškėjo M. J. teiginiai, kad jis nieko nežinojo apie Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2VP-14138-676/2016, kad antstolio siųsti dokumentai buvo įteikti jam nežinomiems asmenims. Neįtikinama, kad asmuo, dirbantis konkrečioje įmonėje, priimtų iš pašto kurjerio registruotą pašto siuntą, skirtą visiškai kitai įmonei. Pareiškėjo menamas nežinojimas tik reikštų, kad jis, būdamas vieninteliu akcininku, visiškai nesidomėjo UAB „P“ veikla ir įmonės darbuotojais. Atkreipia dėmesį, kad buvęs įmonės vadovas V. B. žinojo visą vykdymo proceso vykdomojoje byloje Nr. 0172/15/01947 eigą ir būdamas atleistas iš darbo nuo 2012-10-31 pasirašinėjo įmonės dokumentus. Taip pat pažymi, kad 2017-05-11 prašymą susipažinti su civiline byla Nr. 2VP-14138-676/2016 pateikė buvęs UAB „P“ vadovas ir dabar pagal vienintelio įmonės akcininko M. J. įgaliojimą veikiantis V. B.. Šios aplinkybės rodo, kad M. J. ir V. B. visą laiką palaikė ryšius, o M. J. fiktyvus teigimas apie nežinojimą tik patvirtina vengimą įvykdyti prievolę. Pagal teismų praktiką akcininkai laikomi atsakingais už rūpinimąsi bendrovės valdymu. UAB „P“ vienintelis akcininkas M. J. 2012-10-31 sprendimu atleidęs V. B. iš UAB „P“ direktoriaus pareigų, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą išrinkti naują bendrovės vadovą ir spręsti kitus būtinus klausimus, susijusius su bendrovės valdymu. Nesant paskirto UAB „P“ vadovo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi UAB „P“ vieninteliam akcininkui M. J. skirta 10 Eur bauda už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną. Antstolio atstovo nuomone, pareiškėjas M. J. neįrodė nei vieno Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindo. 2017-10-25 Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškėjo M. J. atstovo advokato prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodoma, jog civilinėje byloje yra skirtingi dokumentai dėl antstolio vykdymo dokumentų įteikimo aplinkybių ir tvarkos. Pareiškėjas ginčija aplinkybę, kad jis buvo tinkamai informuotas, nes įteikimo dokumentuose yra nesusijusių asmenų parašai. Dėl to, mano, yra tikslinga atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir posėdžio metu apklausti pareiškėją M. J., antstolį J. P. bei buvusį įmonės direktorių V. B..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Pareiškėjo atstovas advokatas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir posėdžio metu apklausti pareiškėją M. J., antstolį J. P. bei buvusį įmonės direktorių V. B.. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nors pareiškėjo atstovas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti pareiškėją, antstolį bei buvusį įmonės direktorių, tačiau nenurodo, kokias aplinkybes teismas galėtų papildomai išsiaiškinti, kurios nėra nurodytos atskirajame skunde ar kurių negalima nustatyti iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pateiktą vykdomąją bylą, taip pat atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo neatnaujinti civilinės bylos Nr. 2VP-14138-676/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punkte numatytais pagrindais teisėtumo bei pagrįstumo.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/15/01947, kurioje išieškotojo J. M. naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-11-19 išduotą vykdomąjį raštą išieškoma iš skolininkės UAB „P“ 49 549,09 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Antstolio J. P. 2015 m. gruodžio 2 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų paskaičiavimas išsiųsti UAB „P“ Juridinių asmenų registre nurodytu adresu - (duomenys neskelbtini), ir įteikti 2015-12-07 įgaliotam asmeniui M. L. (vykdomoji byla Nr. 0172/15/01947, b. l. 7-11). Tą pačią dieną tam pačiam asmeniui įteiktas ir 2015 m. gruodžio 5 d. pranešimas dėl turto arešto (vykdomoji byla Nr. 0172/15/01947, b. l. 34). Antstolio padėjėja 2015-12-21 priėmė patvarkymą Nr. 0172/15/01947 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“, kuriuo įpareigojo skolininkę UAB „P“ per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą (vykdomoji byla Nr. 0172/15/01947, b. l. 43). Antstolis šį patvarkymą 2015-12-22 registruotąja pašto siunta išsiuntė skolininkei UAB „P“. 2015-12-28 patvarkymas įteiktas skolininkės buveinės adresu M. Ž. pagal įgaliojimą (vykdomoji byla Nr. 0172/15/01947, b. l. 44). Iš to, kas aptarta, matyti, jog antstolio procesiniai dokumentai buvo siunčiami skolininkės - įmonės buveinės adresu, tuo adresu jie ir įteikti asmenims pagal įgaliojimą pasirašytinai. Toks įteikimas yra laikomas tinkamu įteikimu, o asmenys, kurie priėmė minėtus dokumentus, įstatymo yra įpareigoti juos perduoti tinkamam adresatui. Nors M. J. teigia, kad anksčiau minėti asmenys jam yra nežinomi, tačiau jis, būdamas UAB „P“ vieninteliu akcininku, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokie asmenys jam priklausančioje įmonėje UAB „P“ niekada nedirbo.CPK 645 straipsnio 1 dalis nustato, jog skolininkas (šiuo atveju - UAB „P“) privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Taigi, teisėtai ir pagrįstai 2015 m. gruodžio 21 d. patvarkymas Nr. 0172/15/01947 „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“ buvo išsiųstas ne M. J., o skolininkei UAB „P“ jos buveinės adresu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „P“ direktoriumi iki 2012-10-31 buvo V. B.. Po to, įmonėje direktorius nebuvo paskirtas. Kadangi skolininkė UAB „P“ oficialaus direktoriaus nebeturėjo, visos įmonės vadovui priskirtos teisės ir pareigos perėjo jos vieninteliam akcininkui M. J.. Skolininkė UAB „P“, 2015-12-28 gavusi patvarkymą „Dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“, per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos jį privalėjo įvykdyti, ši pareiga teko vieninteliam įmonės akcininkui M. J., tačiau jis šios pareigos neįvykdė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi M. J., kaip vieninteliam UAB „P“ akcininkui, skirta 10 Eur bauda už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog jam skirta bauda ne už tai, kad jis nesiėmė jokių veiksmų ir nepriėmė jokių sprendimų, kad atleidus iš direktoriaus pareigų V. B. būtų paskirtas kitas įmonės vadovas, o už tai, kad kaip UAB „P“ vienintelis akcininkas nevykdė antstolio reikalavimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą. Kaip anksčiau aptarta, pagal CPK 645 straipsnio 1, 2 dalis atsakomybė paprastai kyla juridinio asmens vadovui, tačiau kadangi M. J., būdamas vieninteliu įmonės akcininku, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų paskirtas naujas įmonės direktorius, atsakomybė ir pareigos pagal CPK 645 straipsnį kyla būtent jam – įmonės vieninteliam akcininkui. CPK 585 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, jog jeigu antstolio reikalavimo nevykdo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui.Taip pat pastebėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2VP-14138-676/2016 yra pateiktas įgaliojimas (b. l. 74), išduotas M. J. V. B., kuriame, be kita ko, nurodyta, jog už UAB „P“ veikia vienintelis akcininkas M. J..Antstoliui iniciavus civilinę bylą dėl baudos skyrimo M. J. už antstolio reikalavimo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą nevykdymą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas apie civilinės bylos Nr. 2VP-14138-676/2016 teismo posėdžio datą, laiką, vietą, teismo sudėtį 2016-09-20 paskelbė specialiame interneto tinklalapyje viešai (b. l. 52). Taip pat teismo pranešimas buvo išsiųstas UAB „P“ adresu - (duomenys neskelbtini), bei M. J. jo gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini) (pastebėtina, jog šį adresą M. J. atstovas nurodė ir prašyme atnaujinti civilinės bylos procesą bei atskirajame skunde) (b. l. 53, 56). Tačiau M. J. jokių atsiliepimų teismui nepateikė. Byla, remiantis CPK 593 straipsniu, buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis skirti baudą UAB „P“ vieninteliam akcininkui M. J. buvo išsiųsta įmonės buveinės adresu - (duomenys neskelbtini), taip pat M. J. jo gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), bei M. J. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, kadangi jie nebuvo atsiimti pašte (b. l. 61-68). CPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. UAB „P“ vienintelis akcininkas M. J. nei antstoliui, nei teismui nenurodė, kad yra pasikeitęs procesinių dokumentų įteikimo adresas. Antstolis bei teismas procesinius dokumentus siuntė antstoliui ir teismui žinomais, be to, Juridinių asmenų registre, Gyventojų registre skelbiamais adresais, o taip pat ir paties M. J. nurodomu jo faktinės gyvenamosios vietos adresu. Todėl pripažįstama, kad UAB „P“ vieninteliam akcininkui M. J. buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir jam buvo žinoma apie antstolio reikalavimą bei civilinės bylos dėl baudos skyrimo procesą. Šią aplinkybę, t. y. M. J. žinojimą apie vykstantį procesą, patvirtina ir byloje esantis UAB „P“ vienintelio akcininko M. J. 2017-01-04 išduotas įgaliojimas V. B. iki 2017-12-31 atstovauti bendrovei UAB „P“ (b. l. 74). Nors V. B. nuo 2012-10-31 nebeina UAB „P“ direktoriaus pareigų, tačiau jo bendravimas ir santykiai su vieninteliu įmonės akcininku bei pačia įmone tebesitęsia ir šiuo metu. Civilinis procesas dėl baudos skyrimo antstolio 2016-02-29 pareiškimu visų pirma buvo inicijuotas V. B., tačiau jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pakeistas tinkamu asmeniu – M. J.. Taigi, V. B. jau 2016 m. buvo žinoma apie civilinės bylos procesą, o tai leidžia daryti išvadą, kad apie procesą buvo žinoma ir UAB „P“ vieninteliam akcininkui M. J.. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, konstatuoja, jog apylinkės teismas, atsisakydamas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2VP-14138-676/2016 procesą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi nenustatyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose numatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Atskirojo skundo motyvai neduoda pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu

nutaria:

M. J. atstovo advokato Pavelo Ravluševičiaus atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.