Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2023 m. spalio 11 d., apie 16.48 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, įsėdusi į UAB „Bolt Services LT“ taksi automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. T., maršruto eigoje rodė nepasitenkinimą dėl jos vežamų kelių ir dėl to, kad taksi vairuotojas nesupranta rusų kalbos, įžeidinėjo pastarąjį necenzūriniais žodžiais. Po to, apie 17 val., automobiliui sustojus prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą dėl pavežėjimo paslaugos kainos, toliau įžeidinėjo taksi vairuotoją necenzūriniais žodžiais. Pastarajam įspėjus, kad kvies policiją, dujų balionėliu papurškė nukentėjusiajam A. T. į akis, taip sukeldama jam fizinį skausmą ir padarydama abiejų akių junginių nudegimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta. 2023 m. spalio 11 d., apie 16.48val., (duomenys neskelbtini) gatvėje sėdo į taksi. Jis (A. T.) jau iš pat pradžios buvo nepatenkintas, kažką burbuliavo. Manė, kad jai kažką sako, bet negirdėjo, nesuprato kalbos. Jis pradėjo važiuoti ne taip, kaip visada. Taksi važiuoja jau 17 metų. Jai darbdavys apmoka ir žino, kaip reikia važiuoti. Jai paskambino draugė, su ja kalbėjo telefonu, o A. T. kažką kalbėjo sau. Jis atvažiavo namo ir pasakė mokėti atitinkamą sumą. Ji pasakė, kad per daug. Ji jam sumokėjo. Pinigai buvo ant priekinės sėdynės. Durys buvo uždarytos. Ji jam pasakė, kad atidarytų duris, kodėl jis jos neišleidžia. Jis jai pradėjo grasinti policija. Tą matė ir policininkai, viskas buvo užfiksuota. Ji jam dar numetė eurą ir bandė išeiti. Kol ji neištraukė balionėlio, jis jai durų neatidarė. Jeigu durys būtų atidarytos, tai kam jai traukti dujų balionėlį. Kokios gali būti mintys, kai žmogus tavęs neišleidžia. Tada ji išlipo ir nuėjo namo. Po kažkiek laiko atvažiavo policija, pradėjo laužti duris ir ją išvežė. Ji pareigūnus įsileido ne iš karto. Nuėjo apsirengti, nes miegojo. Neleido užrakinti buto. Po to policininkas nubėgo į butą, paėmė jos rankinuką, numetė ją (V. P.) į bagažinę, numetė jai kedus. Vieno policininko elgesys buvo labai nemalonus. Ji nėra nusikaltėlė, kad ją tampytų, uždėtų antrankius, po ko 3 savaites buvo mėlynės. Necenzūrinius žodžius sakė, purškė, nes neatidarinėjo durų. Negalėjo iškviesti policijos, telefoną turėjo, bet namuose. Rankinuke turėjo kitą telefoną, iš kurio neiškviesi, nes neturėjo sąskaitos, tuo metu labai pasimetė. 72 eurų turtinės ir 5 000 eurų neturtinės žalos nepripažįsta. Ji gailisi, kad taip padarė. Pripažįsta, kad buvo necenzūriniai žodžiai, gailisi, jog purškė. Jei jis (A. T.) mokėjo 72 eurus dėl jos kaltės, tai pripažįsta. Su viešaisiais darbais sutiks.

Kadangi kaltinamoji V. P. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta V. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. 2023 m. spalio 11 d., maždaug nuo 13 val. iki 16 val., ji buvo pas savo draugę J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Būdama svečiuose ji išgėrė 3 taureles po 40 g brendžio. Namo važiavo taksi automobiliu. Taksi kvietė per „Bolt“ programėlę. Į automobilį atsisėdo gale. Jai įsėdus į automobilį, taksi vairuotojas su kažkuo kalbėjo jai nesuprantama kalba. Ji pagalvojo, kad vairuotojas kažką negražaus sako jai, juolab jis piktai žiūrėjo į ją pro galinio vaizdo veidrodėlį. Neneigia, kad važiuodama taksi automobiliu, iš pykčio galėjo vartoti necenzūrinius žodžius vairuotojo atžvilgiu, bet ką tiksliai sakė, pasakyti negali, neatsimena. Dar buvo pikta dėl to, kad vairuotojas važiavo ne tuo keliu, kuriuo dažniausiai važiuodavo. Jai privažiavus prie namų, prie (duomenys neskelbtini) namo, vairuotojas pasakė pavežėjimo paslaugos kainą. Jai ta kaina pasirodė per didelė. Jei gerai atsimena, pavežėjimas kainavo apie 10 eurų. Ji atsakė, kad tiek jam nemokės, bet galiausiai sumokėjo tiek, kiek prašė. Ar ji dar kaip nors įžeidė vairuotoją, ji neatsimena, bet neatmeta to, kad tai galėjo būti. Kai sumokėjo, norėjo išlipti iš automobilio, bet duris buvo uždarytos. Nežino, ar vairuotojas specialiai nenorėjo jos išleisti, ar durys buvo automatiškai užblokuotos. Išsigandusi ji ištraukė savo turimą pipirinių dujų balionėlį ir papurškė vairuotojui dujomis, nukreipusi dujų balionėlį jam į veidą. Kol vairuotojas nepamatė, kad turi dujų balionėlį, durų atidaryti negalėjo, jos neatsidarydavo. Paskui ji atidarė automobilio duris, kurios lengvai atsidarė, išlipo iš automobilio ir nuėjo namo (t. 1, b. l. 112-115).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamąja apklausta V. P. nurodė, kad pranešimą apie įtarimą suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai, laikosi parodymų, duotų 2023 m. spalio 16 d. apklausos metu (t. 1, b. l. 128-130).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas tik dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis A. T. nurodė, kad yra pateikti dokumentai, jog kreipėsi į gydytojus. Neturtinė žala – 5 000 Eur. Prieš metus, (duomenys neskelbtini), jam buvo atlikta akių operacija. Jam teks sugrįžti pas gydytoją, kuris atliko jam operaciją, apžiūrai. Į tą sumą priskaičiavo skrydžius, vizitą ir laiką, kurį negalės dirbti. Simptomą, kurį jaučia dabar, tai nuolatinis akių džiūvimas. Suprato dėl materialinės ir moralinės žalos. Moralinė žala ta, jog pirmą kartą gyvenime buvo skriaudžiamas, buvo „apžodžiuojamas“, tai vertina kaip moralinę žalą. Po šio įvykio atsirado ne tik akių sausumas, bet ir deginimas. Dėl simptomų niekur nesikreipė, bet pradėjo daugiau naudoti paskirtų vaistų. Gydytojas rekomendavo, kad jeigu kiltų kažkokios problemos po operacijos, pasirodytų pakartotinai. Po įvykio negalėjo dirbti dvi savaites. Tas uždarbis yra dviejų savaičių. Nedarbingumo tuo metu negavo, kreipėsi į polikliniką ir gulėjo namuose. Jis nedirbo vieną savaitę. Jis oficialiai dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kompanijoje. Nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, jo neprašė. Jo kompanija (duomenys neskelbtini) ir jie skiria 10 eurų per dieną pragyvenimui. Dirba (duomenys neskelbtini) ir dėl teismų turėjo išeiti iš darbo, todėl patyrė išlaidas. Jis pagrinde gyvena fūroje, o dėl teismų turi čia gyventi. Jo atlyginimas pastovus. 1 928 eurų yra ,,Bolt“ uždarbis tuo metu. Bilietai į (duomenys neskelbtini) ir nakvynė (duomenys neskelbtini) būtų išlaidos ateityje. Po įvykio jis blogai jautėsi, nedirbo, pergyveno dėl regėjimo. Turtinė ir neturinė žala yra 5 000 eurų. Turės išlaidas vykti pas gydytoją. Pajamų negauna, nes nedirba. Kelionė 1 400 eurų, viskas pateikta. Turtinė žala apie 3 000 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. T. nurodė, kad į Lietuvą atvyko 2023 m. rugpjūčio 21 d. darbo tikslais. Turi išduotą leidimą gyventi Lietuvoje. Dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonėje. Nuomojasi su draugu butą (duomenys neskelbtini). Artimiausiu metu iš Lietuvos išvyks maždaug po mėnesio. Visada bus pasiekiamas elektroniniu paštu, nurodytu pažymoje. 2023 m. spalio 11 d., 7.00 val. pradėjo dirbti „Bolt“ vairuotoju/pavėžėju automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi iš UAB (duomenys neskelbtini). Dirbdamas Vilniaus mieste, 2023 m. spalio 11 d., apie 16.48 val., gavo užsakymą iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini), į automobilio galą atsisėdo jam nepažįstama moteris, kuri atrodė neaukšta, apie (duomenys neskelbtini) metų, tamsių plaukų su violetinės spalvos sruogomis, vilkėjo tamsios spalvos džemperį bei dėvėjo šviesios spalvos kelnes. Vardo ar pavardės nežino. Kai moteris atsisėdo į automobilį, jis pasisveikino su ja anglų kalba. Ar ji jam kažką atsakė, šiuo metu tiksliai neprisimena. Pradėjus kelionę, moteris jo paklausė, kodėl ją veža kitu maršrutu. Jis jai atsakė, kad važiuoja pagal navigaciją. Tuomet ji jam pasakė, jei jis yra taksistas, tai privalo mokėti rusų arba anglų kalbą. Jis jos atsiprašė ir paaiškino, kad nemoka nei anglų, nei rusų kalbos. Tuomet moteris kažkam paskambino ir pradėjo kalbėti rusų kalba sakydama, „kažkoks debilas ją veža“, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio ir su ja nebendravo. Tačiau ji pradėjo elgtis vis agresyviau, garsiau kalbėti, keiktis necenzūriniais žodžiais, grasinti, kad tai yra „tavo paskutinė diena šiame darbe“. Jis vis tiek į tai nereagavo, o tiesiog važiavo į nustatytą adresą (duomenys neskelbtini). Pasiekus ši adresą, jos paprašė atsiskaityti už paslaugą, kuri kainavo10 eurų 70 centų. Moteris nustebo, kad yra tokia suma ir pasakė, kad ji visada važiuoja į šį adresą už 10 eurų, o jis jos prašo 10 eurų 70 centų. Moteris padavė 10 eurų kupiūrą, tuomet jai pasakė, kad dar duotų 1 eurą, jog galėtų atiduoti 30 centų grąžą. Ji pasakė jam palaukti ir padavė 1 euro monetą, jis jai atgal atidavė 30 centų grąžos. Tačiau moteris pradėjo vartoti rusų kalbos necenzūrinius žodžius, sakydama „čiornyžopa“, „jybanuti“. Jis jai pasakė, kad iškvies policiją. Ji jam atsakė „skambink“ ir išsitraukė galimai ašarinių dujų balionėlį, papurškė jam į veido sritį, o tiksliau į akis ir pabėgo. Jis taip pat staigiai išlipo iš automobilio, sušuko jai, ką ji jam padarė, tačiau ji nieko jam neatsakė ir pasišalino. Spėjo pamatyti pastato duris, į kurias moteris nubėgo. Tuomet pajuto stiprų deginantį skausmą veido srityje. Jei vertinant 10 balų sistemoje, skausmą vertina 10 balų. Tuomet atsisėdo atgal į automobilį kviestis pagalbos, spaudė automobilio signalą, kol priėjo žmogus, vardo ir pavardės nežino, kuris paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Jį apžiūrėję medikai nusprendė vežti į (duomenys neskelbtini) klinikas. Nori paminėti, kad automobilis liko įvykio vietoje. Nurodo, kad prieš metus laiko jam buvo atlikta akių operacija, todėl labai išsigando, kai į akis buvo pripurkšta dujų, nenori, jog tai labiau pakenktų jo regėjimui. Civilinį ieškinį teiks galimai tyrimo eigoje, kreipsis į medicinos ekspertus. Taip pat savanoriškai pateiks išrašus iš (duomenys neskelbtini) klinikų (t. 1, b. l. 55-58).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas A. T. nurodė, kad nori papildyti, jog po 2023 m. spalio 11 d. įvykio, kai girta moteris, kurią kaip pavežėjas atvežė iki jos namų, ir kuri dujomis jam papurškė į akis, patyrė didelį fizinį skausmą, skaudėjo akys, veidas, kaklas. Be to, prieš metus (duomenys neskelbtini) jam buvo atlikta akių operacija. Nežino, kaip šis įvykis toliau atsilieps jo regėjimui. Po šio įvykio pablogėjo jo emocinė savijauta, pradėjo jaustis nesaugiai, patyrė moralinę žalą, kurią vertina 5 000 eurų. Planuoja vėl kreiptis į gydytoją, kuris jam atliko akių operaciją. Šiuo metu gyvena nežinioje dėl to, nes neaišku, kaip viskas atsilieps jo sveikatai ir kiek turės išlaidų, jei reikės vėl atlikti operaciją ar nuolat vartoti vaistus. Be to, po šio įvykio jam ilgai skaudėjo, turėjo nemažai rūpesčių, teko lankytis policijoje, pas medikus, pačiam apmokėti jam suteiktas medicinines paslaugas. Ligoninėje jis pats sumokėjo 72 eurus už pirmąją pagalbą. Be to, kelias dienas dėl skausmo negalėjo dirbti, neturėjo pajamų. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu dėl jam padarytos turtinės 72 eurų žalos ir moralinės 5 000 eurų žalos - viso 5072 eurų. Minėti pinigai bus reikalingi nuvažiavimui į (duomenys neskelbtini), pragyvenimui, operacijai, be to, nedirbs ir negaus jokių pajamų. Nesutinka taikytis tuo atveju, jei jam padaryta žala nebus sumokėta vienu metu (t. 1, b. l. 89-92).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. B. nurodė, kad 2023 m. spalio 11 d., apie 17.20 val., grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Kol statė automobilį matė, kad prie automobilio „Toyota Prius“, tamsiai pilkos spalvos, stovi jaunas, tamsaus gymio vyras, kuris trina akis. Jis pagalvojo, kad vyrui pripurkšta į akis. Kai išlipo iš automobilio išgirdo, kad vyras dviem kalbos kvietėsi pagalbos rusų ir anglų kalbomis. Jis vyro iškarto paklausė, kas atsitiko, o jis atsakė, kad jam buvo papurkšta į akis. Jis dar paklausė, ar jis pats nieko blogo nepadarė, o jis atsakė, kad kaip pavežėjas atvėžė apsvaigusią moterį, kuri visą kelią jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, o kai išlipo iš automobilio jam papurškė dujomis į akis. Ar jam buvo papurkšta automobilyje, ar jau kieme, jis nežino, vyras nieko nesakė. Taip pat vyras parodė, į kurią laiptinę užėjo moteris ir dingo. Jo automobilis buvo atrakintas, o jis ant priekinės sėdinės matė gulėjusius 10 eurų. Jis pagalvojo, kad pinigus paliko keleivė. Jis vyro paklausė, ar reikia kviesti policiją. Vyras paprašė kviesti ir policiją ir greitąją. Kartu su nukentėjusiuoju jis sulaikė pareigūnų ir medikų, po ko jis išėjo. Su vyru susikalbėjo rusų kalba (t. 1, b. l. 101-104).

2023 m. spalio 11 d. A. T. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 11 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), dirbant pavėžėju „Bolt“ įmonėje, automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežus jam nepažįstamą moterį į nurodytą adresą ir automobilyje jos paprašius atsiskaityti už paslaugą, moteris pradėjo vartoti rusų kalba necenzūrinius žodžius, sakydama „čiornyžopa“, „jybanuti“. Jam paprašius nustoti keiktis, ji į tai nekreipė dėmesio, ko pasėkoje išsitraukė galimai ašarinių dujų balionėlį ir papurškė jam į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą (t. 1, b. l. 14-19).

2023 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas dujų balionėlis susideda iš slėginės talpos (balionėlio), dirginančio poveikio medžiagos, purkštuko ir dangtelio. Slėginė talpa (balionėlis) yra cilindrinės formos, 35 mm skersmens, pagaminta iš magnetinėmis savybėmis nepasižyminčio šviesiai pilkos spalvos metalo, šoninis paviršius padengtas juodos spalvos danga, kuri daugelyje vietų pažeista. Ant talpos šoninio paviršiaus yra geltonos ir raudonos spalvų užrašai ir jų fragmentai „PFEFFER“, „JET“ ir kt. Balionėlio purkštukas plastikinis, raudonos spalvos, dangtelis plastikinis, juodos spalvos. Objekto bendras ilgis 112 mm. Apžiūrėtas objektas yra pramoninės gamybos dujų balionėlis, kuris yra D kategorijos nešaunamiesiems ginklams priskiriamas dujų įrenginys (t. 1, b. l. 46-50).

2023 m. spalio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė bei joje pastatytas automobilis, adresu (duomenys neskelbtini). Šalia minėto automobilio ar teritorijoje, tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 26-33).

2023 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Iš protokolo matyti, kad T. B. praneša, kad žmogus su „Bolt“ atvežė kažkokią moterį, kuri jam pripurškė dujų. Asmuo šaukiasi pagalbos. Automobilio ,,Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 37-39).

2023 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš ,,Body“ kamerų.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20231011-17480UTC+0300“. Įrašo trukmė 8.45 min. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad pareigūnas P. kalbasi su vyrui, kuris pasako apie kaltą moterį, nurodo, kad jos vardas V., gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini) bute. Pareigūnai pakyla prie buto, beldžiasi, skambina, buto durų ilgai niekas neatidaro, loja šuo. Pareigūnai reikalauja atidaryti buto duris, pranešdami, kad tai „policija“. Buto duris atidaro V. P., kurios klausiama, kodėl ilgai neatidarė durų. Į klausimą atsako, kad ji miegojo, nors pareigūnai pasako, kad girdėjo žingsnius už jos durų. Pareigūnai tiesiai V. P. paklausė, kodėl dujomis papurškė taksi vairuotojui. V. P. atsako todėl, kad jis ją vežė ne taip, kaip reikia. Aiškina, kad ji jam sumokėjo, bet vairuotojas reikalavo daugiau. Paklausta apie dujų balionėlį atsako, kad jo neturi. Rodydama rodomuoju pirštu prie smilkinio, kalba apie vairuotoją. Pareigūnai reikalauja pateikti dujų balionėlį ir asmens dokumentus. V. P. neigia, kad turi balionėlį, bet kaip pareigūnai jos rankinėje pamato dujų bolionėlį. V. P. neleidžia paimti jos rankinės, traukdama ją prie savęs. Iš rankinės iškrenta dujų balionėlis. Pareigūnai konstatuoja, kad jis naudotas, nes visas šlapias. Pareigūnai per racija praneša, kad sulaikė moterį, kuri neblaivi ir agresyvi. V. P. bando teisintis, sakydama, kad vairuotojas norėjo ją išprievartauti. Pareigūnai tada jai pasako, kad girdėjo įraše, kaip ji pati įžeidinėjo taksi vairuotoją. V. P. bando atimti, numušti „Body“ kamerą, po ko jai uždedami antrankiai. V. P. prašosi į tualetą, nenori išeiti iš buto. Išėjus iš laiptinės, ji privedama prie greitosios pagalbos automobilio, kur nukentėjusysis ją atpažino. Prie tai pareigūnai klausia medikų, ar nukentėjusysis gali šiek tiek pramerkti akis ir pažiūrėti. Medikai atsako, kad nelabai. Nukentėjusysis sėdi greitosios pagalbos automobilyje, nuolat valo skuduriuku veidą. V. P. įsodinama į tarnybinį automobilį į sulaikytiems skirtą vietą.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20231011-181005TC+0300“. Įrašo trukmė 8.19 min. Atidarius vaizdo įrašą matoma, kad pareigūnai kalbasi tarpusavyje, girdima, kaip minima, jog V. P. norėjo atimti „Body“ kamerą. Pareigūnai bando persodinti V. P. į kitą automobilį, prieš tai jai atsegus antrankius, ir prašo uždėti batus. Jai to padaryti nepavyksta (sprendžiama iš V. P. žodžiu- „negaliu“). V. P. reiškia pretenzijas dėl to, kad pareigūnai beldėsi į jos buto duris. Ji vedama į kitą tarnybinį automobilį, įsodinama į sulaikytiems skirtą vietą.

Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20231011-181919UTC+0300“. Įrašo trukmė 1.03 min. Atidarius vaizdo įrašą, sprendžiamas klausimas dėl blaivumo patikrinimo. V. P. prašosi būti paleista, sako, kad už viską sumokės, nes nenori problemų. Nutarta, kad blaivumas bus patikrintas vėliau (t. 1, b. l. 40-41).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. K. 2023 m. spalio 11 d. tarnybinis pranešimas dėl ROIK: 0123000613909, kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 11 d., apie 17.29 val., patruliuojant su vyr. patruliu D. P., gavo iš VPK OVS budėtojo, jog (duomenys neskelbtini), pas pranešėją pagalbos prašo „Bolt“ automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) metų, kuriam klientė, kurią vežė, pripurškė dujų į akis ir pabėgo. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko „Bolt“ vairuotojas A. T., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jo klientė, kuri buvo stipriai neblaivi, atrodė mažo ūgio, mėlynos spalvos džinsais, pilkos spalvos megztiniu, šviesios spalvos plaukais (vietomis violetiniai), visą kelią jį pravardžiavo necenzūriniais žodžiais, kurių jis įvardinti negalėjo dėl savo būklės. Atvežęs ją iki minėto adreso (duomenys neskelbtini), sustojęs pasakė, kiek reikia mokėti už kelionę. Atsisukęs į ją gavo ašarinių duju ir keleivė pasišalino namo. Atvykę GMP 0882 apžiūrėję asmenį išvežė į (duomenys neskelbtini). Asmuo teigė, kad nori rašyti pareiškimą. Jiems pažiūrėjus į „Bolt“ programėlę buvo nustatyta, kad keleivė buvo V. Paklausus namo gyventojų, buvo gauta informacija, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini) bute. Jie nuėjo iki minėto buto paklausti, kas buvo per situacija. Patuksenus į buto durys jiems atidarė V., būdama stipriai neblaiviai, kuri iškart pradėjo juos pravardžiuoti „mentai, duhai, debilai, eikit nahuj“. Tokiais žodžiais įžeidė jų garbe ir orumą. Po šių žodžių atsisakė prisistatyti ir pateikti asmens tapatybės kortelę. Vėliau pradėjo juos stumdyti ir griebti už „Body“ kameros, bandydama ją atimti. Dėl šių jos veiksmu buvo panaudota savigynos veiksmai ir panaudotos spec. priemonės antrankiai. Asmuo buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpa, kur asmuo pasakė savo duomenis – V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Pas V. P. buvo rastas ašarinių duju balionėlis, kuris buvo panaudotas. Apžiūrint jį jautėsi aštrus ašarinių duju kvapas. Duju balionėlis buvo paimtas iš V. P.. Su pagalba (duomenys neskelbtini) buvo pristatyta į OVS. Faktinis sulaikymas 18.00 val. (t. 1, b. l. 42).

2023 m. spalio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas su vertimu iš rusų kalbos, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas nukentėjusiojo pateiktas garso įrašas. Garso įrašas pavadintas ,,Voice002.m4a“. Įrašo trukmė 47.30 min. Atidarius garso įrašą girdima, kad rusų kalba kalba moteris, pagal bylos aplinkybes tai V. P. (t. 1, b. l. 75-79, 80-83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3244/2023(01), kurioje konstatuota:

1. A. T. nustatytas abiejų akių junginių nudegimas. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su nenustatyta chemine medžiaga, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 11 d.;

2. sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;

3. sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis;

4. sužalojimai padaryti kontaktuojant su nenustatyta chemine medžiaga;

5. sužalojimo lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimo metu (t. 1, b. l. 67-68).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Svarbu ir tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

Pati kaltinamoji tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad nukentėjusiojo A. T. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, purškė dujų, nes jai neatidarė automobilių durų. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo A. T. parodymai, iš kurių matyti, kad V. P. nukentėjusiojo atžvilgiu elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius bei į veido sritį papurškė ašarinių dujų. Kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina liudytojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 3244/2023(01) matyti, kad A. T. nustatytas abiejų akių junginių nudegimas. Sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, nenustatyta chemine medžiaga. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 67-68).

Taigi, sugretinus ir tarpusavyje palyginus byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad V. P. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš šių duomenų matyti, jog kaltinamoji naudojo fizinį smurtą, t. y. ašarinių dujų balionėliu papurškė nukentėjusiajam A. T. į veido sritį. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dujų balionėlį išsitraukė, nes vairuotojas jai neatidarė durų, dėl to yra akivaizdu, jog kaltinamoji suprato savo veiksmų pobūdį (smurtą), suprato dėl jos veiksmų galinčius kilti padarinius (nukentėjusiojo jaučiamą fizinį skausmą) ir sąmoningai siekė atitinkamų padarinių kilimo (fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo). Todėl kaltinamosios veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

V. P. padarė nesunkų, smurtinį nusikaltimą, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – V. P. nedirbanti (t. 1, b. l. 136-137), neteista (t. 1, b. l. 134-135), administracine tvarka bausta, bauda sumokėta (t. 1, b. l. 138-140). Valstybinis kaltintojas duomenų, apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nepateikė.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. P. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą viešųjų darbų bausmę, kuriuos atlikti sutiko kaltinamoji. Šiuo atveju prokurorės siūlomos viešųjų darbų bausmės paskyrimas yra teisinga ir proporcinga bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo vertinimu, pagal kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jos asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu paskiriant galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis A. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 072 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 93-94). Ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. spalio 11 d. nepažįstama moteris jį įžeidinėjo ir dujomis papurškė į akis, taip sukeliant jam didelį skausmą. Jis kreipėsi pas gydytojus ir sumokėjo 72 Eur. Taip pat negalėjo dirbti kelias dienas, pergyveno dėl savo akių, nes prieš metus jam buvo atlikta akių operacija (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis patyrė finansinę ir moralinę žalą 5 000 Eur sumai. Teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į teismo klausimą dėl konkrečių turtinės ir neturtinės žalos dydžių, nukentėjusysis patikslino, kad į civilinio ieškinio sumą priskaičiavo skrydžius, vizitą ir laiką, kurį negalės dirbti. Turtinė ir neturinė žala yra 5 000 eurų. Turtinė žala apie 3 000 eurų. Teigė, jog byloje pateikti tai patvirtinantys duomenys (t. 2, b. l. 2-12).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parengiant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo asmens neturtinėms teisėms padarytą žalą.

A. T. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad buvo patirta 72 Eur žala, dėl kreipimosi į gydytojus. Taip pat jis patyrė finansinę ir moralinę 5 000 Eur žalą. Taigi, iš pareikšto civilinio ieškinio nėra aišku, kokią būtent turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis, pasiūlius patikslinti civilinį ieškinį, tiksliai įvardijant turtinės ir neturtinės žalų sumas, to nepadarė. Nukentėjusysis nurodė, kad neturtinę žalą sudaro 5 000 Eur, tačiau vėliau, tos pačios apklausos metu, nurodė, kad turtinė žala yra apie 3 000 Eur, o „bendra žala“ – 5 000 Eur.

BPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Ieškovas teisiamojo posėdžio metu nepatikslino konkrečiai patirtos turtinės (nurodė, kad turtinė žala yra apie 3 000 Eur) ir neturtinės žalos dydžių, tik pateikė prašymą dėl „bendros žalos“ atlyginimo. Civilinis ieškovas pateikė raštą „Apie 5000 Eur kompensacijos pagrindas ir sąrašas“ (2 t., b.l. 2, 10), iš kurio matyti, kad reikalaujama priteisti suma jau žymiai didesnė, nei nurodyta pradiniame ieškinyje – 5366 Eur. Visgi pats civilinis ieškovas patvirtino, kad į šią sumą neįskaičiuota 72 Eur turtinės žalos dėl kreipimosi į gydytojus (buvo nurodyta pirminiame civiliniame ieškinyje), kurią posėdžio metu pripažino ir kaltinamoji ir sutiko atlyginti; dėl šios 72 Eur sumos ginčo nėra.

Taigi, akivaizdu, jog teismas niekaip negali nustatyti tikslių A. T. patirtos turtinės ir neturtinės žalos sumų, neatidėdamas bylos nagrinėjimo ir neįpareigodamas civilinį ieškovą sukonkretinti savo reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bylos nagrinėjime vieną kartą buvo padaryta pertrauka, sudarant galimybę civiliniam ieškovui A. T. patikslinti ir sukonkretinti ieškinio reikalavimus, todėl, siekiant užtikrinti kaltinamosios V. P. teisę į greitą teismo procesą (BPK 1 straipsnio 1 dalis), pripažintina civilinio ieškovo teisė į ieškinio dalį dėl 5366 Eur patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, ir šis klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Ieškinys dalyje dėl 72 Eur turtinės žalos atlyginimo už patirtas gydymo išlaidas, tenkintinas, nes šioje dalyje, kaip minėta, ieškinį pripažino kaltinamoji, ginčo dėl šios sumos nėra.

Kaltinamajai V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 116-119) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- iš V. P. paimtas dujų balionėlis, ant kurio korpuso yra užrašų fragmentų ,,PFEFFER“, ,,JET“, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas;

- kompaktinė laikmena, esanti prie bylos tomo galinio viršelio, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinį ieškinį dalyje dėl 72 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš V. P. civiliniam ieškovui A. T. 72 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti civilinio ieškovo A. T. teisę į civilinio ieškinio dėl patirtos 5366 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą. Klausimą, dėl 5366 Eur patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– iš V. P. paimtą dujų balionėlį, ant kurio korpuso yra užrašų fragmentų ,,PFEFFER“, ,,JET“, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

– kompaktinę laikmeną, esančią prie bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

3. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.