Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. (nepilnamečio A. Š. įstatyminio atstovo) patikslintą ieškinį atsakovui J. V. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti jam 50 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti jo nepilnamečiui sūnui A. Š. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Paskutiniame teismo posėdyje ieškovas atsisakė savo pradinio ieškinio reikalavimų ir patikslinto ieškinio dalyje dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, palaiko ieškinį dalyje dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio proceso šalių teisės ir pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Ieškovas paskutiniame teismo posėdyje sumažino ieškinio reikalavimą t. y. sumažino prašomą priteisti pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti. Visos pirmiau paminėtos ieškovo procesinės teisės yra savarankiškos viena kitos atžvilgiu ir pasinaudojimas jomis sukelia skirtingus procesinius padarinius. Ieškinio reikalavimo sumažinimas nėra nei ieškinio dalyko (ieškovo reikalavimo) keitimas, nes išlieka prašymas priteisti pinigus, nei ieškinio (materialiojo teisinio reikalavimo) atsisakymas, nes civilinė byla nėra nutraukiama ir jos nagrinėjimas tęsiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-271-186/2016). Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimo sumažinimas reiškia, kad teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus privalo spręsti, ar bylos medžiagos pakanka priteisti jau ne 600 Eur, o 300 Eur neturtinę žalą, todėl patikslinto ieškinio atsisakymo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimas nespręstinas. Atsižvelgiant į tai, kad pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti 50 Eur turtinei žalai atlyginti ir šio reikalavimo patikslintame ieškinyje nebepalaikė, šioje dalyje ieškinio atsisakymas yra priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Byla nagrinėjama patikslinto ieškinio sumažinto reikalavimo priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti atžvilgiu.

Šalių paaiškinimais, šioje byloje esančiais bei administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 19 val. Jonavos mieste prie (duomenys neskelbtini), mažamečiui A. Š. į kairę koją įkando šuo, kurio savininkas atsakovas. Nuvykus į medicinos įstaigą priėmimo skyriuje buvo nustatytas vaikui kairės kojos sužalojimas. Administracinio nusižengimo byloje apklaustas A. Š. paaiškino, jog pro atsidariusias laiptinės duris išbėgęs šuo iškarto puolė ant jo ir vieną kartą įkando vaikui į kairę koją virš kelio, šuo norėjo kasti ir antrą kartą, bet jį vedęs vyras atitraukė jį ir nuėjo link automobilio, kuriuo išvažiavo. Nukentėjusysis atpažino šuniuką iš J. V. žmonos pateiktos nuotraukos. Iš VšĮ Jonavos ligoninės pateiktos informacijos administracinio nusižengimo byloje (adm. b. l. 12) nustatyta, kad vaikui buvo diagnozuota šlaunies žaizda (S71.1), jam suteikta būtinoji medicininė pagalba ir jis išleistas į namus, o šioje byloje pateikta informacija iš VšĮ Jonavos ligoninės nustatyta kad, diagnozė buvo patikslinta - nustatytas kairės šlaunies nubrozdinimas (S70.81) (b. l. 70). Iš VšĮ Jonavos PSPC pateiktos informacijos (b. l. 2) nustatyta, kad vaikui buvo pradėta vakcinacija nuo pasiutligės, skiepytas penkis kartus. Atsakovas savo kaltės nepripažino, paaiškino, jog šunį vedėsi pririštą pavadėliu be antsnukio, pačio fakto dėl šuns įkandimo jis nematė, nors vaikai tą sakė, tačiau kur įkando jam neparodė.

Atsakovo atžvilgiu 2017 m. spalio 12 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 61ANP-122776743-17 (adm. b. l. 1), o Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A.13.-340-217/2017 atsakovas buvo pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovo vedamas šuo sužalojo vaiką, yra visiškai įrodyta medikų informacija, nukentėjusio vaiko bei jo tėvo parodymais. Šuo buvo vedamas nesilaikant Gyvūnų laikymo gyvenamojoje vietovėje taisyklių, o pro duris išleistas neįsitikinus, kad jis nekels grėsmės žmonėms ar nepadarys žalos. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjo mažametis vaikas, kuriam ne tik konstatuota šlaunies žaizda, tačiau vaikas patyrė išgąstį dėl gyvūno agresijos. Vertinant tai, kad J. V. šunį vedėsi iš daugiabučio namo laiptinės be antsnukio, jis turėjo būti pakankamai atsargus, kad jo vedamas šuo nesukeltų pavojaus kitiems asmenims viešoje vietoje, prieš vedantis uždėti antsnukį ar tiesiog, leidžiant šunį per laiptinės duris priekyje savęs, jį prilaikyti itin sutrumpintu pavadėliu dėl galimų netikėtumų atidarius laiptinės duris. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas šunį vedėsi neužtikrinęs, kad šuo nesukels grėsmės žmonėms ir nesutrumpinęs pavadėlio, t. y. nebuvo pakankamai atsargus, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas vertintas kaip padarytas dėl neatsargumo (nerūpestingumo) (ANK 9 str. 3 d.). Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Įstatyme nurodoma, kad sveikatos sužalojimo atveju atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo.

Šiuo atveju tai, kad atsakovo šuo įkando mažamečiui A. Š. ir kad atsakovas yra atsakingas už jo žinioje buvusio šuns padarytą žalą, patvirtina aukščiau minėtas atsakovo nubaudimo administracine tvarka faktas, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovas, būdamas vaiką užpuolusio šuns valdytojas (savininkas), nepasirūpino pakankama šio šuns priežiūra, dėl to vaikas buvo šuns užpultas, jam padarytas kairės šlaunies nubrozdinimas, taip padarant jam žalą. Nei administracinių nusižengimų byloje, nei šioje byloje atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad žala galimai buvo padaryta dėl nuketėjusio vaiko tyčios ar didelio neatsargumo, t. y. kad pats vaikas tyčia išprovokavo tokį šuns elgesį. Atsakovo neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą šiuo atveju sieja tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, ieškovas, kaip įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas, turi teisę reikalauti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo, kuri buvo sukelta atsakovo valdomam šuniui užpuolus ir sužalojus vaikui sveikatą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos ir nenustatytos aplinkybės, dėl kurių atsakovui atsakomybė negalėtų būti taikoma ar jis būtų atleidžiamas nuo atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnis, 6.267 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo (šiuo atveju atsakovas) privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina visiškos žalos atlyginimo principą, o tai reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia ji būtų jam nesant sužalotam. Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Dėl šuns užpuolimo mažamečiui A. Š. neabejotinai buvo sužalota sveikata ir padaryta neturtinė žala. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertindamas neturtinės žalos pasekmes, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje nustatyta, kad dėl šuns užpuolimo mažamečiui A. Š. buvo padarytas kairės šlaunies nubrozdinimas (4cm x 4cm dydžio hematoma) (b. l. 3), vaikui buvo suteikta vienkartinė medicininė pagalba: paskiepytas nuo pasiutligės ir suleisti šaldantys vaistai nuo skausmo. VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus paciento apžiūros – gydymo lape (b. l. 3) nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaikui buvo padaryta kąstinė ar plėštinė žaizdos, sukeliančios kraujavimą ir paliekančios ilgalaikius randus ar kitas sunkias pasekmes, todėl ieškovo nurodyta aplinkybė, kad nors žaizda yra sugijusi, tačiau liko randas bei neturtinės pasekmės visam gyvenimui, yra nepagrįstos. Ieškovo pateikta fotonuotrauka (b. l. 23) taip pat nepatvirtina likusio rando buvimo fakto. Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovo paaiškinimu, kad randai yra daugiau žaizdų padariniai ir abejotina, kad po padaryto nubrozdinimo (hematomos) galėjo susidaryti ženklus randas, kuris gali likti visam gyvenimui ir dėl kurio tiek šiuo metu, tiek ateityje vaikas gali patirti tam tikrus nepatogumus, bei kuris akivaizdžiai galėtų priminti vaikui patirtą skausmą bei išgąstį.

Vertinant sužalojimo pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra konkrečių medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad po suteiktos pirmos medicininės pagalbos buvo tęsiamas gydymas medicinos įstaigoje, išskyrus vakcinaciją, darytina išvada, kad sužalojimas nebuvo sunkus, padarytas sužalojimas buvo apdorotas medikamentais, tvarstyti ir siūti žaizdų nereikėjo, nubrozdinimas buvo gydomas namuose gydomaisiais tepalais. Kaip jau minėta, aplinkybė, kad po įvykio vaiko kairėje šlaunyje būtų likęs randas, nenustatyta. Taigi nukentėjusiajam dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo pasireiškusios fizinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės (skausmas ir nepatogumai) nelaikytinos esminėmis ir sunkiomis.

Dėl šuns įkandimo vaikas buvo vakcinuotas, skiepytas 5 kartus, kas įprastai yra laikoma skausminga procedūra, todėl šiuo atžvilgiu teismas pripažįsta, kad vaikas patyrė papildomą fizinį skausmą. Kita vertus bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo šuo - australų aviganis yra daugiau kaip dviejų metų amžiaus, registruotas, vakcinuotas nuo pasiutligės ir kt. susirgimų, reguliariai prižiūrimas veterinarijos gydytojo (adm. b. l. 13-16); po įvykio atliktos apžiūros metu gyvūno elgesio pakitimai nenustatyti (b. l. 17-18). Ieškovas administracinio nusižengimo byloje ir šioje byloje pripažino, kad atsakovo sutuoktinė V. V. informavo jį, jog šuo yra vakcinuotas, administracinio nusižengimo byloje tai patvirtinantys duomenys yra pateikti, žalą padaręs šuo yra identifikuotas (žinomas), todėl šiuo atveju teismas daro išvadą, kad ieškovui pareikalavus šuns vakcinaciją patvirtinančių dokumentų iš atsakovų, buvo galima išvengti papildomo vaikui skausmo sukėlimo bent dėl paskutinių keturių skiepų (nes pirmasis skiepas buvo padarytas tą pačią įvykio dieną). Liudytoja V. V. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad ieškovas teiravosi jos ar šuo yra vakcinuotas, ji šį faktą patvirtino, tačiau ieškovas neprašė ir nereikalavo jos pateikti tai patvirtinančių dokumentų, kurie po to buvo pateikti administracinio nusižengimo byloje.

Jonavos psichikos sveikatos centro Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenimis (b. l. 63, 64) nustatyta, kad nukentėjusio vaiko tėvai kreipėsi į psichologę, kuri suteikė penkias konsultacijas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. liepos 5 d. Teismo posėdyje apklausta liudytoja medicinos psichologė R. K. paaiškino, kad iš tėvų ir vaiko papasakotų įvykio aplinkybių bei apibūdintos vaiko psichologinės būklės, ji sužinojo, jog daugiau kaip prieš pusę metų vaikas buvo išgąsdintas šuns ir šiuo metu baimė šunims yra išlikusi. Penkių konsultacijų pakako, toliau tėvams buvo duotos rekomendacijos kaip elgtis. Konsultacijų metu buvo bandoma sunormalizuoti vaiko reakciją į šunis, kad nejaustų įtampos, didelio nerimo ir baimės šunims. Kitų nusiskundimų nebuvo. Vaikas patvirtino baimę šunims, kad susitikus gatvėje šunį, jis išsigąsta ir bijo pro jį praeiti. Po konsultacijų tėvai patvirtino, kad situacija pagerėjo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaikui būtų nustatytas potrauminio streso ar kitoks psichologinis sutrikimas (F43.1), pasireiškiantis išlikusia šunų baime, pastangomis išvengti susidūrimo su šunimis, atsiradusiu nesaugumo jausmu, miego sutrikimais ir neramiais sapnais. Tęstinis psichologinis stebėjimas šiuo atveju nebuvo paskirtas, psichoterapinis gydymas netaikytas, t. y. pakako penkių psichologo konsultacijų. Liudytojos ir ieškovo paaiškinimu nustatyta, kad šiuo metu vaikas psichologo nėra konsultuojamas ir duomenų apie tai, kad patirto streso pasekmės (liekamieji reiškiniai) pasireiškia šiuo metu, byloje nėra. Vertinant vaiko patirto streso įtaką jo psichologinei būklei, svarbu pažymėti, kad į psichologą konsultacijai ieškovas su vaiku kreipėsi jau iškėlus ir pradėjus nagrinėti šią bylą teisme (byla iškelta 2018 m. kovo 30 d.), t. y. po įvykio praėjus aštuoniems mėnesiams, todėl darytina išvada, kad vaiko patirtas stresas, jo išgąstis ir baimė šunims iš karto po įvykio galimai nebuvo tokie ryškūs, kad rūpestingi tėvai laikytų būtina psichologo konsultaciją. Kaip teismo posėdyje paaiškino liudytoja R. K. panašiais atvejais pasekmės būna įvairios, priklausomai nuo sukrėtimo pobūdžio, bet tai galima objektyviai vertinti iš karto po žalos padarymo, o praėjus aštuoniems mėnesiams nustatyti, ar sukrėtimas buvo sunkus, sukeliantis tam tikras pasekmes su liekamaisiais reiškiniais vaiko psichikai, yra sunku.

Ieškovas nurodo, kad vaikas po įvykio sunkiai užmigdavo, o užmigęs sapnavo blogus sapnus. Vaikas ėmė bijoti visų šunų, nors iki tol šunis labai mylėjo. Šiuo atveju liudytoja medicinos psichologė R. K. patvirtino tik išlikusią vaiko baimę šunims, teismo posėdyje ji paaiškino, kad jokių kitų nusiskundimų nebuvo, t. y. šiuo atveju laikytinos neįrodytomis ieškovo nurodytos aplinkybės, jog vaikas sunkiai užmiega, o užmigęs sapnuoja blogus sapnus ar kitaip pasikeitė jo elgesys (išskyrus baimę šunims). Liudytoja V. V. teismo posėdyje bandė paneigti ir išlikusią vaiko baimę šunims, paaiškindama, kad ji pati matė A. Š. kieme žaidžiantį su kitais vaikais arti kieme buvusių kitų nepririštų šunų, bei kad vaikas po įvykio be baimės buvo priėjęs ir prie atsakovo šuns, tačiau šiuo atveju liudytoja yra atsakovo sutuoktinė ir galimai šuns bendrasavininkė, todėl nepatvirtinus jos nurodytų aplinkybių kitais leidžiamais įrodymais, šios liudytojos parodymai yra vertinami kritiškai. Atsižvelgiant į medicinos psichologės paaiškinimus, darytina išvada, kad po įvykio vaikui ilgą laiką buvo išlikusi baimė dideliems šunims, tačiau šiuo metu padėtis yra pagerėjusi, baimės jausmas galimai yra sumažėjęs arba išnykęs, nes pakartotinai psichologo konsultacijos tėvai nesikreipė.

Atsižvelgdamas į vaikui padarytą sužalojimą, jo pobūdį, vaiko amžių (įvykio metu buvo 6 metų ir 9 mėnesių amžiaus), įvykio aplinkybes, teismas pripažįsta, kad dėl šuns užpuolimo mažamečiui vaikui buvo sukeltas dvasinis sukrėtimas ir patirti išgyvenimai sukėlė tam tikras dvasinio pobūdžio pasekmės (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), kurios, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra tiek ypatingai žymios, kad būtų galima tenkinti ieškovo patikslintą reikalavimą visa apimtimi.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Įstatymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010), tai, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (resitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma bei nurodęs teismo pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005 ir kt.).

Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama ir į atsakingo asmens kaltę. Atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad vaikas patyrė ne tik fizinį sužalojimą, bet ir patyrė išgąstį dėl gyvūno agresijos, taip pat padarė išvadą, kad atsakovas šunį vedėsi neužtikrinęs, kad šuo nesukels grėsmės žmonėms ir nesutrumpinęs pavadėlio, t. y. nebuvo pakankamai atsargus, todėl jo padarytas nusižengimas vertintas kaip padarytas dėl neatsargumo (nerūpestingumo) (CK 6.248 straipsnis). Aukščiau nustatytos aplinkybės yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais įstatyme numatytais kriterijais (padarytos turtinės žalos dydis, kuris šiuo atveju galimai nėra didelis nes nereiškiamas reikalavimas jį atlyginti, ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis ir kt.), nustatant neturtinės žalos dydį. Atsakovas savo atsikirtimuose nenurodė ir teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima papildomai mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog sužalotas buvo mažametis vaikas, į įvykio faktines aplinkybes, į tai, kad vaikui padarytas sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (neaplikęs didesnių randų, nereikalavęs specialių gydymo priemonių (išskyrus vakciną)) , į tai, kad dėl įvykio vaikas patyrė skausmą, stresą, dėl ko atsirado baimė šunims, į atsakovo kaltę, taip pat į įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. Š. dėl atsakovo šuns užpuolimo buvo padaryta 150 Eur neturtinė žala.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir neįrodyta aplinkybių, dėl kurių priteisiamos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas papildomai (neįrodyta sunki atsakovo turtinė padėtis, nukentėjusiojo asmens, aplinkybė, jog dėl nuostolių atlyginimo gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių - CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), įgyvendinant įstatyme įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), bei atsižvelgus į nukentėjusios asmens amžių (kad tai mažametis vaikas) iš atsakovo priteisiama 150 Eur dydžio neturtinė žala.

Šioje byloje ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 302,50 Eur išlaidos advokatui už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 77-79), atsakovo turėtos išlaidos – 1087,50 išlaidos advokatui už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 41-44, 52-54, 72, 73), iš jų – 300 Eur kelionės išlaidų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 3 punktas nustato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Šiuo atveju atsakovą atstovavusio advokato darbo vieta yra Vilniuje. Atsakovas bei jo atstovas nemotyvavo advokato iš kitos vietos dalyvavimo byloje būtinumo, šiuo atveju atsakovas, sudarydamas teisinių paslaugų sutartį su advokatu iš kitos vietovės, veikė savo rizika, todėl nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas ir vien dėl šios priežasties šių išlaidų atlyginimas turi tekti priešingai šaliai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo turėtos 300 Eur dydžio advokato kelionės išlaidos paliekamos nepaskirstytos, o pagrįstomis yra laikytinos 787,50 Eur dydžio atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba šioje byloje.

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir nustatant, kokia dalimi yra patenkinti ieškinio reikalavimai, teismas konkrečiu atveju atsižvelgia į pareikšto reikalavimo pobūdį. Nagrinėjamu atveju buvo pareikštas reikalavimas atlyginti 600 Eur neturtinę žalą, kuris vėliau sumažintas iki 300 Eur, o neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t. y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, ir šios žalos piniginė išraiška yra nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas pažymi, kad pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o ieškovas turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje byloje bylinėjimosi išlaidų paskirstymui neturi esminės reikšmės pareikšto reikalavimo dydis (600 Eur) ar jo sumažinimas (iki 300 Eur), nes, kaip jau buvo minėta neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl atsižvelgiant į abiejų šalių nurodytus esminius žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas šioje byloje yra patenkintas 50 proc., atitinkamai atmestų reikalavimų dalis – 50 proc. Tokiu atveju iš atsakovo ieškovo naudai turėtų būti priteista 151,25 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o iš ieškovo atsakovo naudai – 393,75 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šiuo atveju tikslinga taikyti iš abiejų šalių priteistinų viena kitai bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (393,75 Eur – 151,25 Eur = 242,50 Eur), todėl iš ieškovo atsakovo naudai yra priteistina 242,50 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dydį, iš atsakovo valstybei priteistina 20 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, ir 50 proc. valstybės turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 2,26 Eur, iš viso 22,26 Eur (CPK 96 straipsnis). Valstybės turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis, tenkanti ieškovui neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus priteistino jų dydžio, todėl iš ieškovo nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 140, 259, 260, 263-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Priimti ieškovo R. Š. pradinio ieškinio (priimto 2018 m. kovo 30 d.) atsakovui J. V. atsisakymą dalyje dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. V. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam įstatyminio atstovo R. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui, priteistomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminiam atstovui R. Š. a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 242,50 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 50 euro centų) po įskaitymo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. V. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,26 Eur (dvidešimt du eurus 26 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas: 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.