Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-24 · Administracinė byla Nr. P-143-80-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-1648-365/2010Sprendimas · 2010-09-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-1648-365/2010Nutartis · 2011-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-06-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. P-143-80-12Nutartis · 2012-02-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
P-143-80-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00812-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas
R. J. R.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P143-80/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00812-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 80.1; 80.3; 80.9; 80.10; 80.11; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. R. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-2174/2011 pagal pareiškėjo R. J. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-249 patvirtino nurodymus pareiškėjui R. J. R. (toliau – ir pareiškėjas) sumokėti 740 597 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – ir FAPM), 543 228 Lt FAPM delspinigių, 222 179 Lt FAPM baudos, 1 613 491 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 744 336 Lt GPM delspinigių ir 484 047 Lt GPM baudos.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 68-378 patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (04)-K3-249.

Žemesnės instancijos teismas

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2010 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. S-72(7-31/2010) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 68-378.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2010 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. S-72(7-31/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 68-378 bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. (04)-K3-249.

Pareiškėjas nurodė, kad negavo apmokestintinų pajamų, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai jam priskaičiavo pajamų mokesčių bei su jais susijusias sumas. Pareiškėjas teigė, kad realiai įsigijo įmonės OAO „Sibneftegazpererabotka“ akcijas iš kompanijos „Plentfild Holdings Limited“ bei jas pardavė kompanijai „Sonet Trading Ltd.“. Kompanijos „Plentfild Holdings Limited“ ir „Sonet Trading Ltd.“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu buvo veikiančios. Pareiškėjas su jomis niekaip nėra ir nebuvo susijęs, todėl negali atsakyti už jų veiklą. Minėtų sandorių realumą patvirtina pateiktos akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kreditavimo sutartys, bankų sąskaitų išrašai. Pareiškėjas nurodė, kad taip pat realiai įsigijo OAO ,,Voltair–Prom“ ir Čeliabinsko traktorių gamyklos akcijų iš kompanijos ,,Data Expert Limited“ bei šias akcijas pardavė kompanijai ,,Data Global Inc“. Pareiškėjas šiuos sandorius sudarė dėl veikiančių įmonių akcijų. Sudarant sandorius, tarpininkavo bankas ,,Aizkraukles banka“, todėl jis pats neprivalėjo papildomai tikrinti atitinkamas įmones. Pareiškėjas nurodė, kad 27 000 JAV dolerių į savo sąskaitą gavo pagal žodinį susitarimą iš Rusijoje esančių verslo partnerių kaip paskolą. Nuvykęs į Rusijos Federaciją, 2004 m. ir 2005 m. jis savo verslo partneriams grąžino pasiskolintas pinigines lėšas. Tą patvirtina pinigų priėmimo–perdavimo raštai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš Kipro Respublikoje registruotos kompanijos „Plentfild Holdings Limited“ 2002 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 600 000 privilegijuotų vardinių OAO „Sibneftegazpererabotka“ akcijų už 744 000 JAV dolerių (2 845 651 Lt) sumą. Tačiau teismui pateiktos rusų kalba surašytos šios sutarties tekstas ir jos vertimo į lietuvių kalbą tekstas yra skirtingas, nes skirtingai apibūdintos sutarties šalys ir jų atstovai. Duomenų, kurie paaiškintų šias aplinkybes, nėra. Taip pat yra pateiktos Maskvoje sudarytos 2002 m. rugsėjo 10 d. ir 2002 m. rugsėjo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias pareiškėjas tariamai kompanijai „Sonet Trading Ltd.“ pardavė 600 000 vienetų OAO „Sibneftegazpererabotka“ akcijų už 1 050 000 JAV dolerių (3 702 987 Lt) sumą. Tačiau ir šių sutarčių (tiek lietuviškų, tiek rusiškų tekstų) duomenys apie šalių atstovų įgaliojimus yra prieštaringi. Teismas nurodė, kad Kipro Respublikos nacionalinė mokesčių tarnyba 2008 m. kovo 15 d. raštu Nr. I.R.4.2.04.2.14/AV.1P.7 informavo, jog kompanija „Plentfild Holdings Limited“ buvo įregistruota Kipre 2001 m. sausio 12 d., tačiau ji neteikė deklaracijų bei kitų dokumentų, o 2007 m. rugpjūčio 29 d. išbraukta iš įmonių registro. Rusijos Federacijos federalinė mokesčių tarnyba 2008 m. lapkričio 1 d. raštu Nr. 13-10/08352 informavo, kad OAO „Sibneftegazpererabotka“ 2005 m. kovo 30 d. arbitražinio teismo sprendimu išregistruota iš įmonių sąrašo; nėra duomenų apie šios įmonės akcijų rinkos kainą ir jos pasikeitimus laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 16 d. iki 2002 m. rugsėjo 13 d.; nėra jokių duomenų ir apie jos akcijas, kurios būtų priklausiusios pareiškėjui. JAV pajamų tarnyba 2007 m. rugsėjo 17 d. raštu informavo, jog kompanija „Sonet Trading Ltd.“ įregistruota 2000 m. birželio 20 d. Montanos valstijoje ir 2004 m. gruodžio 31 d. priverstinai likviduota, nes nemokėjo kasmetinio licencijos mokesčio ir neteikė kasmetinių ataskaitų; su registruotu šios kompanijos agentu susisiekti nepavyko, registracijos adresu kompanija nerasta; taip pat nėra įrašų, kad ši kompanija būtų pildžiusi mokesčių deklaracijas. Pareiškėjas ir pasirašant sutartis jam atstovavęs D. K. negalėjo prisiminti bei paaiškinti daugelio su minėtu akcijų pirkimu ir pardavimu susijusių aplinkybių. Teismas nurodė, kad 2004 m. kovo 10 d. sutartimis pareiškėjas iš Didžiosios Britanijos kompanijos „Data Expert Limited“ tariamai įsigijo 19 866 paprastųjų vardinių OAO ,,Voltair–Prom“ akcijų už 274 150,80 JAV dolerių (761 728 Lt) sumą bei 60 000 paprastųjų vardinių Čeliabinsko traktorių gamyklos akcijų už 225 600 JAV dolerių (626 830 Lt) sumą. 2004 m. kovo 10 d. kredito sutartimi Latvijos bankas „Aizkraukles banka“ suteikė pareiškėjui 500 000 JAV dolerių kreditą. Pareiškėjas pagal Maskvoje sudarytas 2005 m. sausio 27 d. bei 2005 m. kovo 16 d. sutartis JAV kompanijai „Datomak Global Inc“ pardavė 19 866 vienetų OAO „Voltair–Prom“ akcijų už 496 252,68 JAV dolerių ir 60 000 vienetų Čeliabinsko traktorių gamyklos akcijų už 1 339 200 JAV dolerių. Teismas nurodė, kad Didžiosios Britanijos mokesčių administracija 2007 m. liepos 12 d. raštu Nr. CEI/F80029/DSS informavo, jog kompanija „Data Expert Limited“ buvo įregistruota Londone 2002 m. gegužės 28 d.; pateiktos kompanijos „Data Expert Limited“ deklaracijos ir finansinės ataskaitos už laikotarpį nuo 2002 m. gegužės 28 d. iki 2003 m. gegužės 31 d. patvirtina, kad kompanija nurodytu laikotarpiu buvo neveikianti; kitų finansinių deklaracijų ji neteikė ir mokesčių nemokėjo; iš įmonių registro išbraukta 2005 m. lapkričio 22 d. Rusijos Federacijos federalinė mokesčių tarnyba 2007 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 26-2-03/7037 informavo, jog Čeliabinsko traktorių gamykla 2005 m. lapkričio 1 d. išregistruota likvidavus ją dėl bankroto; Čeliabinsko traktorių gamykla buvo likviduojama nuo 2004 m. kovo 10 d. iki 2005 m. kovo 16 d.; informacijos apie jos akcijų pirkimą–pardavimą nerasta. Rusijos Federacijos federalinė mokesčių tarnyba 2009 m. sausio 19 d. raštu Nr. 2-7-03/10 informavo, jog nėra duomenų apie pareiškėjo vykdytą OAO „Voltair–Prom“ akcijų pirkimą; OAO „Voltair–Prom“ akcijos neparduodamos viešojoje akcijų rinkoje, jų negali platinti vertybinių popierių viešosios apyvartos organizatoriai. JAV pajamų tarnyba 2007 m. rugsėjo 10 d. raštu informavo, jog kompanija „Datomak Global Inc“ registracijos adresu nebuvo rasta; ji pateikė 2005–2007 m. metinės ataskaitas bei 2004–2005 m. deklaracijas, tačiau, pagal šių dokumentų duomenis, minėtos kompanijos lėšos, bendros pajamos ir išlaidos yra nulinės. Teismas nurodė, kad ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ginčo akcijų pirkėjais ir pardavėjais nurodytos įmonės nevykdė realios veiklos. OAO ,,Sibneftegazpererabotka“ bei Čeliabinsko traktorių gamykla taip pat realios veiklos nevykdė ir nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas galėjo būti įsigijęs bei pardavęs šių įmonių akcijų. Duomenų, kad OAO ,,Voltair–Prom“ akcijas būtų įsigijęs pareiškėjas, neužfiksuota. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti konkrečių ginčo sandorių sudarymo aplinkybių arba pateikė nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančius paaiškinimus. Teismas nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 9 d. įmonė „Antares Technology LTD“ į pareiškėjo sąskaitą Latvijos banke „Aizkraukles banka“ pervedė 9 000 JAV dolerių. Tokias pat sumas 2004 m. gruodžio 16 d. pervedė įmonė ,,Westland Outsourcing LLC“ ir 2005 m. vasario 25 d. – įmonė „Nord Line LLC“. Pareiškėjo teigimu, tai buvo pagal žodinį susitarimą su verslo partneriais iš Rusijos gautos paskolos. Tačiau vietos mokesčių administratoriui duotame paaiškinime pareiškėjas nenurodė, kad minėtos lėšos yra gautos paskolos. Jis taip ėmė teigti tik po kurio laiko, tačiau paaiškinti, kodėl keitė ankstesnius parodymus, negalėjo. Teismas nurodė, kad ginčijamuose mokesčių administratorių bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimuose padarytos išvados yra pagrįstos, o pareiškėjo pretenzijos neįrodytos.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ir Mokestinių ginčų komisija objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo šį mokestinį ginčą ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Šiuose sprendimuose yra pateiktas išsamus bylos įrodymų vertinimas. Teismas visiškai sutiko su šiuo vertinimu ir, jo detaliai nekartodamas, akcentavo tik pagrindinius aspektus. Nurodė, kad pareiškėjas, remdamasis akcijų pirkimo–pardavimo ir kreditavimo sutartimis, bankų sąskaitų išrašais, įrodinėjo, kad šiuo atveju jo apmokestintos pajamos priskirtinos neapmokestinamosioms pajamoms, nes gautos iš akcijų pardavimo. Tačiau mokesčių administratorius, atlikęs išsamų aplinkybių, susijusių su galimu akcijų pirkimu ir pardavimu, tyrimą, paneigė minėtą pareiškėjo versiją ir įrodė, kad jo pajamos nebuvo gautos iš akcijų pardavimo. Užsienio valstybių (Kipro, Didžiosios Britanijos, JAV, Rusijos) mokesčių administratorių, atlikus atitinkamus tyrimus, pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjo nurodytų akcijų pirkėjai bei pardavėjai nebuvo realiai veikiančios įmonės; dvi iš Rusijos įmonių, kurių akcijomis tariamai buvo prekiaujama, realios veiklos taip pat negalėjo vykdyti, o dėl trečiosios įmonės, kurios akcijų apyvarta nevieša, nėra užfiksuota duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų pirkęs jos akcijų. Pateiktuose kreditavimo dokumentuose nėra konkrečiai užfiksuota, jog atitinkami bankai teikė kreditus pareiškėjui būtent konkretiems, šiame ginče vertinamiems, akcijų pirkimams. Pats pareiškėjas nesugebėjo konkrečiai ir nuosekliai paaiškinti nurodomų operacijų su akcijomis aplinkybių. Pažymėjo, jog pareiškėjas kelia klausimą dėl papildomų įrodymų rinkimo bei tam tikrų asmenų papildomo apklausimo. Tačiau, teismo nuomone, byloje yra surinkta pakankamai įtikinamų įrodymų, paneigiančių aplinkybę, jog pareiškėjas pajamas gavo iš akcijų pardavimo, todėl papildomas įrodymų rinkimas nėra reikalingas. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodomi nauji įrodymai galėtų patikimai paneigti užsienio mokesčių administratorių oficialaus susirašinėjimo būdu pateiktą informaciją ir kitus byloje esančius duomenis. Teismas nurodė, jog pareiškėjas taip pat įrodinėja, kad 27 000 JAV dolerių gavo kaip paskolą iš Rusijos verslo partnerių. Tačiau ši versija nėra patvirtinta, o minėta jo gauta pinigų suma pagrįstai priskirta apmokestintinoms pajamoms. Rašytinių paskolos sutarčių pareiškėjas neturi, o pirminiame paaiškinime vietos mokesčių administratoriui iš viso net nenurodė, kad tai buvo paskola. Vėlesni jo paaiškinimai dėl minėtų pinigų skolinimosi buvo abstraktūs. Dviejų fizinių asmenų ranka surašyti patvirtinimai, jog pareiškėjas jiems grąžino per atitinkamas įmones skolintus pinigus, neatitinka pinigų pervedimo pareiškėjui aplinkybių (į pareiškėjo sąskaitą trijų įmonių vardu tris kartus buvo pervesta po 9 000 JAV dolerių, tačiau patvirtinimuose apie pinigų grąžinimą yra minimos tik dvi įmonės ir du pervedimai po 18 000 bei 9 000 JAV dolerių), yra nepatikimi ir bylos duomenų visumos kontekste neįtikinami. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad mokesčių administratorius pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 136 ir 137 straipsnių nuostatas, nes neinformavo jo apie mokestinio tyrimo metu nustatytus trūkumus bei prieštaravimus ir nepasiūlė jų savarankiškai pašalinti. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnį, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį siūlymą pašalinti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas tik tokiu atveju, kai tyrimo metu yra nustatomi pateiktos mokesčių deklaracijos ar kitų dokumentų trūkumai ar kai nustatoma, kad šie dokumentai prieštarauja kitai mokesčių administratoriaus apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius 2007 m. lapkričio 26 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. G20-192 nurodė, kad pareiškėjas padarė pažeidimų, susijusių su pajamų mokesčių deklaravimu ir mokėjimu. Tokie mokesčių administratoriaus įtarimai pasitvirtino mokestinio patikrinimo metu. Šie įtarimai buvo susiję ne su trūkumais ar prieštaravimais, atsiradusiais dėl padarytos klaidos (Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių (2006 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. VA-5 redakcija) 3 p.), o su mokesčių įstatymų pažeidimais. Pareiškėjo padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai nepripažintini Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnyje įvardytais prieštaravimais ar trūkumais, todėl mokesčių administratorius po mokestinio tyrimo neturėjo pareiškėjui įteikti rašytinio siūlymo ištaisyti klaidas. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl nepagrįstai ilgos mokestinio patikrinimo trukmės. Šiuo atveju mokesčių administratoriui reikėjo tirti ir vertinti daug reikšmingų aplinkybių, rinkti informaciją užsienio valstybėse. Atsižvelgiant į vykdyto mokestinio patikrinimo sudėtingumą, jo trukmė negali būti laikoma per ilga. Teismo nuomone, negalima sutikti su pareiškėjo priekaištais mokesčių administratoriui, jog šis nepaaiškino, iš kur ir kokiu būdu pareiškėjas gavo atitinkamas lėšas. Tiek pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, tiek pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą apmokestinimui pakanka nustatyti patį gyventojo (fizinio asmens) pajamų gavimo faktą ir nėra reikalaujama visais atvejais įvardyti konkretų pajamų gavimo pagrindą. Konkretaus pajamų gavimo pagrindo (šaltinio) nustatymas yra reikšmingas tada, kai dėl to keičiasi įstatyme numatytos pajamų apmokestinimo sąlygos ir tvarka (taikoma mokesčio lengvata, keičiasi tarifas, pajamos patenka į neapmokestinamųjų pajamų kategoriją ir pan.). Tačiau jeigu nėra nustatoma požymių, kurie leistų pajamas priskirti tam tikrai jų kategorijai, lemiančiai jų neapmokestinimą ar kitokį apmokestinimą, o pats pajamų gavimo faktas yra nustatytas, tuomet pajamos turi būti apmokestinamos kaip kitos pajamos, konkrečiai neįvardijant jų šaltinio. Nagrinėjamu atveju būtent ir buvo nustatytas atitinkamų pareiškėjo pajamų gavimo faktas ir nebuvo nustatyta, kad yra kokių nors aplinkybių, su kuriomis įstatymai sietų jų neapmokestinimą ar kitokį apmokestinimą, todėl jos pagrįstai buvo apmokestintos kaip kitos pajamos, konkrečiai neįvardijant jų šaltinio. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą pateikti iš užsienio gautų dokumentų tinkamus vertimus į lietuvių kalbą, pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalies nuostatas, ribojančias įrodymų pateikimą. Pirma, Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalis nustato ribojimus tik mokesčių mokėtojui. Toks reguliavimas savaime nereiškia, kad analogiškos taisyklės be išlygų turėtų būti taikomos ir mokesčių administratoriui. Mokesčių administratorius yra ne tik mokestinio ginčo šalis, bet ir valstybinio administravimo subjektas, turintis pareigą tinkamai įgyvendinti mokesčių įstatymus bei užtikrinti viešųjų interesų apsaugą mokesčių surinkimo srityje, o mokestinio ginčo procesas negali būti laikomas grynai rungtyniniu. Antra, Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės yra susijusios su ribojimu teikti įrodymus, kai tą savo iniciatyva daro juos teikiantis asmuo. Jos negali būti taikomos, kuomet pateikti tam tikrus duomenis, esant pagrindui, reikalauja bylą nagrinėjantis teismas. Trečia, byloje esančių dokumentų tinkamų vertimų vėlesnis pateikimas pagal savo pobūdį nėra naujų įrodymų teikimas. Tokiu atveju iš esmės yra tik pašalinami tam tikri trūkumai, susiję su jau pateikta medžiaga. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

IV.

Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 30 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-2174/2011, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2, 8, 9, 10, 12 punktais. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2011 m. lapkričio mėn. gavo 2011 m. spalio 13 d. raštą iš OAO KB „Gazinvestbank“, patvirtinantį, kad įmonių OAO „Sibneftegazpererabotka“, OAO „Voltair–Prom“ ir OAO „Čeliabinsko traktorių gamykla“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai su juo buvo sudaryti, bendradarbiaujant bankui „Gazinvestbank“. Šis atsakymas paneigia visas mokesčių administratorių ir teismo nustatytas aplinkybes, kad akcijų pardavimo sandoriai buvo sudaryti tik formaliai. Aplinkybę, kad JAV registruota ir sandorių sudarymo metu veikusi kompanija „Datomak Global Inc.“, taip pat ,,Data Expert Limited“ buvo veikiančios, vykdžiusios veiklą, turėjusios sąskaitas bankuose, patvirtina ,,Aizkraukles Banka“ AS atstovo 2011 m. lapkričio 17 d. raštas. Netikslus bylos faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų įvertinimas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Nesilaikyta vienodos teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A403-1164/2006, Nr. A4-1212/2006, Nr. A438-478/2010, Nr. N575-2791/2009, Nr. A17-301/2007, Nr. A556-599/2010), todėl būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 2, 12 p.).

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartyje pažeidė ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, t. y. neišdėstė ir nepateikė motyvų, kuriais teismas priėjo savo išvadas, ir įstatymų, kuriais teismas vadovavosi priimdamas paminėtą nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 8 p.).

3. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas atsakymų, gautų iš Rusijos Federacijos mokesčių tarnybos dėl OAO „Sibneftegazpererabotka“, OAO „Voltair–Prom“ ir OAO „Čeliabinsko traktorių gamykla“, vertimus į lietuvių kalbą pateikė tik teismo posėdžio, vykusio 2010 m. gegužės 11 d., metu. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalį, įprastinė įrodymų (jų vertimų į valstybinę kalbą) nepateikimo teisinė pasekmė yra draudimas jais remtis mokestiniame ginče. Teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo teisės remtis Rusijos Federacijos mokesčių tarnybos pateikta medžiaga. Mokestinis patikrinimas buvo atliekamas per neprotingą terminą, apie jo pratęsimą tinkamai neinformavus (Mokesčių administravimo įstatymo 119 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A556-1323/2008, Nr. A556-1322/2008). Nustačius, kad mokestinis patikrinimas buvo neteisėtai vykdomas, būtų negalima remtis jo išvadomis (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas atmestinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Pareiškėjas iš esmės prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 8, 9, 10, 12 punktus (T 3, b. l. 54–64).

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų; pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punktą, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį; pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 9, 10 ir 12 punktų pagrindais paduotinas per tris mėnesius nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, nes tada pareiškėjas turėjo sužinoti, kad nutartis yra be motyvų; bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas; būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (nesilaikyta prašyme nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose suformuluotų taisyklių). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis įsiteisėjo 2011 m. birželio 13 d. (ABTĮ 145 str.). Paskutinė prašymo aptariamais pagrindais pateikimo diena buvo 2011 m. rugsėjo 13 d. Pareiškėjas prašymą padavė 2011 m. gruodžio 30 d. (T 3, b. l. 54–64), t. y. praleidęs ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nustato, jog asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 9, 10 ir 12 punktus yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti, todėl šiais pagrindais procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Kaip minėta, procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: a) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; b) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; c) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Tokia aplinkybe pareiškėjas iš esmės įvardijo akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių realumo faktą (pateikė šį faktą patvirtinančius įrodymus, t. y. prašyme paminėtus raštus (T 3, b. l. 65–69, 70)). Tačiau toks faktas nepatvirtina šio proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo. Naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti tik tokios, kurios iš esmės gali pakeisti teismo išspręstą situaciją. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė ir buvo akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių tikrojo turinio atskleidimas. Šiai aplinkybei nustatyti proceso šalys teikė įrodymus, kuriuos teismas vertino pagal įrodymų vertinimo taisykles. Taigi pareiškėjas iš esmės pateikė papildomus įrodymus, kuriais jis siekia įrodyti pajamų gavimą iš akcijų pardavimo. Tokie įrodymai savaime nėra pagrindas priimti kitokį teismo procesinį sprendimą. Jie vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Todėl neatitinka naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės kriterijų. Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos. Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė pratęsti bylinėjimąsi.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o šiuo pagrindu procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-2174/2011 pagal pareiškėjo R. J. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasRičardas Piličiauskas