- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-162-230/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- M. K., J. Ž.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- J. S., A. Ž., R. Ž., J. V. J., T. M., E. P., Č. S.
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės koncerno ,,ACHEMOS GRUPĖ“, R. R., A. G. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-22360-528/2014 pagal ieškovių M. K. ir J. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams A. G., uždarajai akcinei bendrovei koncernui „ACHEMOS GRUPĖ“, R. R., tretiesiems asmenims J. S., A. Ž., R. Ž., J. V. J., T. M., E. P., Č. S. dėl įpareigojimo vykdyti sutartį ir bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo rezultatų perskaičiavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) įpareigoti atsakovą UAB koncerną „ACHEMOS GRUPĖ“ perskaičiuoti UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ 2014-09-19 visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo rezultatus klausimu „UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ valdybos narių rinkimas/naujos valdybos išrinkimas“, nustatant, kad UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ valdybos nariais išrinkti T. K., K. J., L. L., V. S. ir K. B.; 2) įpareigoti atsakovą A. G. vykdyti 2014-04-04 susitarimą.
Ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB koncernui „ACHEMOS GRUPĖ“ vykdyti 2014-09-19 UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl „UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ valdybos narių rinkimo/naujos valdybos išrinkimo“ dalyje, kuria R. R. buvo išrinktas į valdybos narius, uždraudžiant valdybos nario R. R. išrinkimo įregistravimą VĮ Registrų centras bei sustabdant visus, bet kokius valdybos nario R. R. įgaliojimus nuo jo išrinkimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Uždraudė atsakovui UAB koncernui „ACHEMOS GRUPĖ“ vykdyti 2014-09-19 UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl „UAB koncerno „ACHEMOS GRUPĖ“ valdybos narių rinkimo/naujos valdybos išrinkimo“ dalyje, kuria R. R. buvo išrinktas į valdybos narius, uždraudžiant valdybos nario R. R. išrinkimo įregistravimą VĮ Registrų centras bei sustabdant visus, bet kokius valdybos nario R. R. įgaliojimus nuo jo išrinkimo.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinio reikalavimas grindžiamas CK 2.88 str. 4 d., nes, ieškovių teigimu, viena iš balsavimo sutarties šalių pažeidė balsavimo sutartį, o būtent dėl šio pažeidimo valdybos nariu buvo išrinktas R. R., kurio išrinkimas yra ginčijamas, ir atsižvelgdamas į ieškovių nurodytas aplinkybes, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertino tikėtinai pagrįstu ir jį tenkino.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB koncernas ,,ACHEMOS GRUPĖ“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiami tiek atsakovės, tiek viešasis interesai, jos pritaikytos nepagrįstai, todėl nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo šiuos skundo argumentus:
1) Teismas nevertino ieškinio prima facie pagrįstumo ir tuo pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalį. Ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, jog akcininkų grupė su atsakovu A. G. 2014-04-04 sudarė susitarimą dėl balsavimo bendrovės akcininkų susirinkimuose ir turimų bendrovės akcijų perleidimo, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų apie tokių susitarimų egzistavimą. Pateiktas antstolio R. V. 2014-09-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame pateikiama informacija apie tai, kaip 2014-09-19 vykusiame bendrovės neeiliniame visuotiniame susirinkime balsavo A. G., niekaip nepagrindžia ieškinyje nurodyto fakto, kad tarp akcininkų grupės ir A. G. buvo sudarytas koks nors susitarimas dėl balsavimo. Teismas, matydamas, kad tokių įrodymų nėra, turėjo pasiūlyti ieškovėms pateikti papildomus įrodymus. Balsavimo teisės apribojimas galimas tik konkrečiai įstatyme numatytais atvejais, o nutraukus balsavimo sutartį ji pasibaigia, todėl CK 2.88 straipsnio 4 dalies norma nebegali būti taikoma. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nevertino ir neįsitikino, ar ieškovų nurodomas susitarimas apskritai buvo sudarytas, kuris privalo būti tik rašytinis, o jei sudarytas – ar jis buvo galiojantis 2014-09-19 susirinkimo metu ir ar balsavimas pažeidžiant susitarimą turėjo lemiamos įtakos sprendimo priėmimui. Taip pat mano, kad apeliantė yra netinkama proceso šalis.
2) Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra trikdoma bendrovės veikla. Smulkieji akcininkai į bendrovės valdybą sąmoningai deleguoja asmenis, kurie nevykdo savo, kaip valdybos narių, pareigų – neatvyksta į valdybos posėdžius, dėl ko, nesant kvorumo, valdyba negali priimti sprendimų, kurie yra itin reikšmingi tiek pačios bendrovės, tiek dukterinių įmonių veiklai. Valdybos narys K. J. piktybiškai nedalyvauja valdybos posėdžiuose, o sustabdžius ir R. R. įgaliojimus nesusidaro reikalingas kvorumas ir negali būti priimami sprendimai. Ieškovės prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o bendrovės smulkiųjų akcininkų kontrolės užtikrinimo.
3) Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, protingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimų bei pažeidžia proporcingo akcininkų dalyvavimo bendrovės valdyme per renkamus narius principą. Teismas, neatsižvelgdamas į atsakovų interesus, priimdamas skundžiamą nutartį sukūrė esminę šalių nelygybę. Apribojus smulkiųjų akcininkų atstovo R. R., kaip valdybos nario teises, o K. J. piktybiškai, sistemingai nedalyvaujant valdybos posėdžiuose, koncernas ir toliau liks be veiksnios, funkcionuojančios valdybos. Trukdant valdybai priimti sprendimus jos kasdienės veiklos klausimais, bendrovei ir jos dukterinėms įmonėms sukeliami didžiuliai nuostoliai, nes valdyba negali priimti svarbių sprendimų, taip pat pažeidžiamas viešasis interesas, nes bendrovė yra įrašyta į Lietuvos strateginių įmonių sąrašą. Pažymi, kad už R. R. išrinkimą į valdybos narius balsavo esminė dalis (1760 balsų) smulkiųjų akcininkų, likusius 147 balsus skyrė L. L..
4) Teismas visiškai nevertino galimos grėsmės dėl teismo sprendimo įvykdymo. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra užtikrinami ieškinio reikalavimai. Tuo atveju, jei ir būtų patenkintas ieškinio reikalavimas ir atsakovas UAB koncernas ,,ACHEMOS GRUPĖ“ būtų įpareigotas perskaičiuoti visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo rezultatus, R. R. buvimas valdybos nariu ir dalyvavimas valdybos posėdžiuose visiškai netrukdo ir neapsunkina šio įpareigojimo įvykdymą. Teismas nutartyje nenurodė nei vieno motyvo, pagrindžiančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neįvertino ieškovių nurodytų aplinkybių, kuriomis jos grindė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nutartis priimta pažeidžiant civilinio proceso tesės normas ir yra nepagrįsta ir neteisėta.
5) Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama uždrausti atlikti jau įvykusius veiksmus, t. y. uždrausta valdybos nario R. R. išrinkimą įregistruoti VĮ Registrų centras ir sustabdyti visus valdybos nario R. R. įgaliojimai nuo jo išrinkimo. Tačiau skundžiamos nutarties priėmimo metu valdybos nario R. R. išrinkimas jau buvo įregistruotas VĮ Registrų centras, todėl šių laikinųjų apsaugos priemonių neįmanoma realiai įvykdyti. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nenumatytos nei CPK nei kituose įstatymuose. Byloje kilęs ginčas nelaikytinas tokiu specifiniu, kad jo vykdymo užtikrinimui būtų pagrindas taikyti išimtines, ad hoc apsaugos priemones, o tokias priemones taikydamas, teismas turi tinkamai motyvuoti ir pagrįsti, kodėl buvo būtina taikyti įstatyme aiškiai neįtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jos nemotyvavo.
Atsakovas R. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, jog skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina dėl šių argumentų:
1) Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nevertino ieškinio prima facie pagrįstumo, nevertino, ar ieškinyje prašomas taikyti teisių gynimo būdas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, yra leistinas, ir tuo pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalį. Apelianto nuomone, jis nėra tinkamas atsakovas pagal ieškinį ir ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Bylose dėl juridinio asmens valdymo organo nutarimo pripažinimo negaliojančiu tinkamas atsakovas yra juridinis asmuo, o R. R., kuris išrinktas į bendrovės valdybą, nėra savarankiškas šių teisinių santykių dalyvis ir byloje gali dalyvauti tik kaip trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų. Teismas turėjo itin atidžiai vertinti, ar egzistuoja ieškinyje nurodytos aplinkybės, įpareigojant ieškoves pateikti įrodymus apie tariamą 2014-09-04 susitarimą, kuriuo grindžiami ieškinio reikalavimai, ir tik tuomet spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.
2) Teismas nevertino, ar egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovėms teismo sprendimo bus neįmanoma įvykdyti ar jo vykdymas pasunkės. R. R. buvimas valdybos nariu bylos nagrinėjimo laikotarpiu niekaip netrukdo bendrovei įvykdyti įpareigojimo perskaičiuoti balsavimo rezultatus ar nustatyti, kad valdybos nariu išrinktas T. K.. Netgi nustačius, kad valdybos nariu turi būti ne R. R., o T. K. nebūtų jokių kliūčių R. R. atstatydinti ar jį atšaukti iš valdybos. Nutartyje nėra nei vieno argumento, kuo R. R. buvimas valdybos nariu trukdytų įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Be to, teismo sprendimas galios tik į ateitį, bet ne į praeitį, kaip teigia ieškovės.
3) Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus, jų nėra įmanoma objektyviai įvykdyti. Tol, kol galioja visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kuriuo R. R. yra išrinktas į valdybos narius, nėra jokio pagrindo ir galimybių sustabdyti valdybos nario įgaliojimus. Be to, valdybos nario įgaliojimai prasideda nuo susirinkimo sprendimo jį išrinkti valdybos nariu priėmimo, o ne nuo įregistravimo VĮ Registrų centras. Ieškovės visiškai nenurodo, kokiu būdu R. R. buvimas valdybos nariu galėtų pažeisti jų ar bendrovės teises. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas trikdo bendrovės veiklą ir lemia didelės žalos atsiradimą, nes egzistuoja reali grėsmė, kad bendrovės valdybos posėdžiai visiškai nevyks ir nebus priimami esminiai sprendimai.
Šalies argumentai
Atsakovas A. G. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą atmesti. Nurodo, jog skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina dėl šių argumentų:
1) Nutartis priimta neatlikus prima facie patikslinto ieškinio pagrįstumo vertinimo ir klaidingai vertinant ieškovių nurodytų aplinkybių pagrįstumą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovės jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė nei vienos ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, o nutartis priimta nesant nei vieno įrodymų, nors tikėtinai pagrindžiančio, kad ieškinyje nurodytas teisės pažeidimas egzistuoja, t. y. ieškovės nepateikė jų nurodomo rašytinio 2014-04-04 akcininkų susitarimo, kuris teisiškai įpareigotų atsakovą A. G. balsuoti taip, kaip nurodoma ieškinyje (už ieškovių nurodomus kandidatus), o pats A. G. tokio susitarimo taip pat nėra sudaręs jokia forma.
2) Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti teisiškai ydingi ieškinio reikalavimai, jos neatitinka keliamų teisinių reikalavimų, taikytos nesant jokios realios ir pagrįstos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir pažeidžiant proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Teismas iš viso nenagrinėjo galimų grėsmių būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o ieškovės šių grėsmių jokiomis leistinomis priemonėmis taip pat nepagrindė. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pilnai patenkinami reiškiami reikalavimai, tačiau ieškovės negali gauti savo siekiamo rezultato patenkinimo dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Be to, nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės teisiškai neįgyvendinamos, kadangi valdybos nario įgaliojimai negali būti stabdomi, o atsakovė, kaip juridinis asmuo, neturi įgalinimų sustabdyti valdybos nario įgaliojimus. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, egzistuoja grėsmė, kad koncerno valdybos posėdžiai apskritai nevyks, nes nebus reikiamo kvorumo, tokiu būdu bus padaryta didelė žala, organizuojant bendrovės veiklą.
Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovės prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, nepažeidžiant reikalavimų ir pagrįstai. Nesutinka su skunduose išdėstytais argumentais, kad ieškovės tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į ieškovių nurodytas aplinkybes, laikytina, jog ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tikėtinai pagrįstas. Nepagrįsti skundų argumentai, kad teismas neatliko preliminaraus reiškiamų reikalavimų pagrįstumo vertinimo, kadangi teismas iš paties reikalavimo ir nurodytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų, jog ieškinys reiškiamas CK 2.88 str. 4 d pagrindu, sprendė, kad ieškinys gali būti tenkinamas. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui kyla, kadangi nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių neteisėtai išrinktas valdybos narys galėtų vykdyti valdybos nario pareigas, todėl netektų reikšmės ginčijamo akcininkų susirinkimo nutarimo modifikavimas, o neteisėtam valdybos nariui vykdant įgaliojimus susidarytų teisinio neapibrėžtumo situacija dėl neteisėtos valdybos priimtų sprendimų. Ieškovės laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bendrovei daroma didelė žala, jos yra neekonomiškos ir neproporcingos. Pagal bendrovės įstatus valdyba gali priimti sprendimus, kaip posėdžiuose dalyvauja 2/3 narių, t. y. 4 š 5 valdybos narių, todėl vieno valdybos nario atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bendrovės valdybos veiklos negali sutrukdyti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB koncernas ,,ACHEMOS GRUPĖ“ atsiliepimu į atsakovų R. R. ir A. G. atskiruosius skundus prašo juos tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundai netenkinti. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskiruosiuose skunduose išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių jeigu yra nustatomos šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Apeliantai skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nevertino ieškinio prima facie pagrįstumo, nevertino, ar ieškinyje prašomas taikyti teisių gynimo būdas, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, yra leistinas ir tuo pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalį. Jų nuomone, teismas taip pat nevertino ir neįsitikino, ar ieškovių nurodomas susitarimas apskritai buvo sudarytas, kuris privalo būti tik rašytinis, o jei sudarytas – ar jis buvo galiojantis 2014-09-19 susirinkimo metu ir ar balsavimas pažeidžiant susitarimą turėjo lemiamos įtakos sprendimo priėmimui. Šie atskirųjų skundų argumentai atmestini, kadangi neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Kaip pagrįstai nurodoma atskiruosiuose skunduose, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę sieja su ieškovo pareiga tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio reikalavimų pagrįstumą vertina tik preliminariai, t. y. įsitikina, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, ar ne. Dėl ieškinio pagrįstumo reikalaujama iš laikinąsias apsaugos priemones taikančio teismo preliminariai įvertinti ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, galėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti tapatinamas su pareikšto reikalavimo vertinimu ir jo išsprendimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Pats ieškinys (ginčas) šioje stadijoje nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, jei ieškovo reiškiamas reikalavimas yra absurdiškas, tokio reikalavimo įgyvendinimas negalimas pagal teisės normų reikalavimus ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai reiškiami juos grindžiant CK 2.88 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimu. Remiantis šia norma, vienai iš balsavimo šalių – juridinio asmens dalyviui, sudariusiam sutartį dėl bendro balsavimo juridinio asmens dalyvių susirinkime – pažeidus balsavimo sutartį, teismas turi teisę įpareigoti perskaičiuoti juridinio asmens dalyvių susirinkimo balsavimo rezultatus pagal balsavimo sutartį arba pripažinti juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimą negaliojančiu, jei balsavimas pažeidžiant sutartį turėjo lemiamos įtakos sprendimo priėmimui. Ieškovių teigimu, viena iš balsavimo sutarties šalių – A. G. pažeidė balsavimo sutartį, nes 2014-09-19 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime jo atstovas – advokatas balsavo ne už akcininkų grupės pasiūlytus kandidatus T. K. arba K. J., o už R. R., ir šis pažeidimas lėmė tai, kad valdybos nariu buvo išrinktas R. R.. Tai reiškia, kad ieškovių patikslinto ieškinio reikalavimai yra grindžiami įstatyme numatytu ir leistinu pažeistų teisių gynimo būdu. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinio reikalavimas grindžiamas CK 2.88 straipsnio 4 dalies pažeidimu, ir tai lėmė teismo įsitikinimą, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovėms palankus teismo sprendimas.
Kartu pažymėtina, jog teismas nenurodymas teismo nutartyje tai, kad preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Apeliacinės instancijos teismas skunduose nurodomus argumentus dėl 2014-04-04 susitarimo, kitų įrodymų nepateikimo, jų nepakankamumo, vertina kaip nepagrįstus, kadangi šie įrodymai bus vertinami išnagrinėjus bylą iš esmės, o įrodymų tyrimas bei vertinimas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra atliekamas. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (priėmęs ieškinį ir spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), neprivalėjo siūlyti ieškovėms teikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
Apeliantai taip pat teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių motyvų, kuriais remdamasis sprendė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, be to, apeliantų nuomone, taikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina pareikštų reikalavimų įvykdymo. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Ieškovės reiškia reikalavimus dėl bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime vykusio balsavimo rezultatų perskaičiavimo ir tuo iš esmės siekia, kad būtų pripažinta, jog valdybos nariu, jei A. G. būtų tinkamai vykdęs balsavimo susitarimą, būtų išrinktas T. K., o ne R. R., t. y. ieškiniu keliamas ginčas dėl vieno iš valdybos narių rinkimų metu suteiktų įgalinimų teisėtumo. Ieškinio tenkinimo atveju būtų pakeista bedrovės akcininkų susirinkimo sprendimo dalis dėl atsakovo R. R. išrinkimo į bendrovės valdybą, t. y. būtų laikoma, kad ne R. R., o T. K. buvo išrinktas bendrovės valdybos nariu. Todėl tam, kad pagal byloje atsakovams pareikštus reikalavimus būtų pasiektas įstatymu deklaruojamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto nurodytas tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, byloje buvo būtina imtis priemonių, kurios apsaugotų nuo galinčių atsirasti neigiamų pasekmių, veikiant valdybos nariui, dėl kurio įgalinimų byloje kyla ginčas. Ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo perskaičiuoti balsavimo rezultatus nėra vienintelis ir savitikslis reikalavimas, ką akcentuoja apeliantai, kadangi ieškovės prašydamos perskaičiuoti balsavimo rezultatus siekia kito rezultato, jų nuomone, teisėtos valdybos sudėties, kurioje teisėtai išrinktu yra ne R. R., bet T. K., kuris buvo pasiūlytas būtent ieškovių, joms taip realizuojant jų dalyvavimo bendrovės valdyme per renkamus narius principą. Įstatyme ir įstatuose numatyta galimybė R. R. atstatydinti ar jį atšaukti iš valdybos narių nepaneigia taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo, kadangi ginčo esmė – ar išrinktas valdybos narys turi teisėtai rinkimų būdu deleguotus įgaliojimus, o valdybos nario įgaliojimai, kaip teisingai nurodo apeliantai, prasideda nuo susirinkimo sprendimo jį išrinkti valdybos nariu priėmimo. Esant tokiomis aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais (ieškinio dalyku) ir užtikrina jų būsimą įvykdymą. Negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pilnai patenkinami reiškiami reikalavimai, tačiau ieškovės negali gauti savo siekiamo rezultato patenkinimo dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Pirmiausia, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra nurodyta perskaičiuoti balsavimo rezultatus ir nėra nustatyta, kad į valdybos narius vietoje R. R. yra išrinktas T. K., ko yra siekiama byloje pareikštais reikalavimais. Be to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra tik uždrausta vykdyti ginčijamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo dalį dėl R. R. išrinkimo į valdybos narius, kas atitinka laikinosios apsaugos priemonės, kaip laikinai tam tikru būdu sureguliuojančios ginčo santykius priemonės esmę.
Skunduose taip pat teigiama, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis bendrovei daroma didelė žala, jos yra neekonomiškos ir neproporcingos, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas trikdo bendrovės veiklą ir lemia didelės žalos atsiradimą, nes egzistuoja reali grėsmė, kad bendrovės valdybos posėdžiai visiškai nevyks ir nebus priimami esminiai sprendimai. Tačiau šie argumentai taip pat neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi pagal bendrovės įstatus valdyba gali priimti sprendimus, kai posėdžiuose dalyvauja 2/3 narių, t. y. 4 iš 5 valdybos narių, todėl vieno valdybos nario atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bendrovės valdybos veiklos negali sutrukdyti. Atskirųjų skundų argumentai, jog bendrovės valdyba negali veikti, kadangi į valdybos posėdžius sąmoningai nevyksta dar vienas valdybos narys – K. J., nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1177-413/2015 pagal K. J. ir A. Ž. ieškinį atsakovams K. B., R. R. ir kt., kuriame reiškiami reikalavimai dėl UAB koncernas „ACHEMOS GRUPĖ“ valdybos sprendimų, priimtų 2014 m. spalio mėn., kas patvirtina, kad šios laikinosios apsaugos priemonės netrukdo veikti bendrovės valdybai.
Apeliantų argumentai, jog jo UAB koncernas „ACHEMOS GRUPĖ“ ir R. R. yra netinkamos proceso šalys, neturi reikšmės sprendžiant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo klausimą, šie klausimai spręstini pirmosios instancijos teisme CPK 45 straipsnyje numatyta tvarka. Negalima sutikti ir su kitais apeliantų argumentais, kad buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nenumatytos nei CPK, nei kituose įstatymuose. Pirmosios instancijos teismas nutartį grindė CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, kas nagrinėjamu atveju atitinka taikytos laikinosios apsaugos priemonė pobūdį.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.