Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja, sistemiškai aiškindama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – Aprašas), nuostatas, teigia, kad atsakovas, prieš priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, turėjo jos atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą, ir tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu, nustatęs pažeidimo sudėtį bei kitas aplinkybes (neteisėtą veiką, kaltę, kaltės formą, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius), įvertinęs pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėja pažymi, kad jos atžvilgiu nebuvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas, apie patikrinimo pradžią pareiškėja nebuvo informuota teisės aktų nustatyta tvarka, taigi, Įsakymas priimtas nesilaikant nustatytų reikalavimų ir yra neteisėtas bei nepagrįstas. Iš Įsakymo turinio nėra aišku, ar jo priėmimo metu buvo įvertintos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, nėra aišku, kaip šios aplinkybės buvo įvertintos ir kokiu pagrindu pareiškėjai paskirta konkreti nuobauda – perkėlimas į kitas pareigas, o ne kita, švelnesnė nuobauda. Pareiškėjos vertinimu, paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, kadangi anksčiau pareiškėjos atžvilgiu niekada nebuvo taikyta drausminė atsakomybė. Net pripažinus, kad ji pažeidė Įstatymo reikalavimus, toks pažeidimas neturėtų būti vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas, todėl paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga padaryto pažeidimo mastui.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo reikalavimų pažeidimas laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, o Statuto 33 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad už Įstatymo reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

Atsakovas pažymi, kad siekiant tinkamai įvertinti pareiškėjos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, buvo surašytas 2016 m. liepos 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-34252 (toliau – Tarnybinis pranešimas), kuriame buvo nurodytos VTEK nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas, konstatuotas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei išdėstyti duomenys apie pareiškėjos tarnybos eigą ir jos charakteristikos. Komisariato viršininkas, vadovaudamasis VTEK sprendimu ir atsižvelgdamas į Tarnybiniame pranešime išdėstytą informaciją, priėmė sprendimą už pareiškėjos įvykdytą šiurkštų pažeidimą netaikyti griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo, paskirdamas pareiškėjos atžvilgiu kitą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į kitas pareigas – kuri atitinka padaryto pažeidimo mastą. Įgyvendindama Įsakymą, pareiškėja iš pasiūlytų pareigybių sąrašo pasirinko Komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Komisariato viršininko 2016 m. liepos 15 d. Įsakymo (1 t., b. l. 7), kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į kitas pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Komisariato Imuniteto skyrius gavo informaciją apie tai, kad pareiškėja ir kelios kitos Komisariato darbuotojos yra ištekėjusios už gruzinų tautybės asmenų, turinčių interesų migracijos srityje – tarpininkaujančių tarp asmenų, atvykstančių iš Gruzijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir Komisariato Migracijos valdybos darbuotojų, kai pastarieji sprendžia šių asmenų teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje klausimus. Komisariato Imuniteto skyriui kilo įtarimų, kad šios darbuotojos, be kita ko, ir pareiškėja, vykdydamos tarnybines pareigas, galimai pažeidinėja pareigybės aprašymuose numatytas tarnybines funkcijas ir nesilaiko Įstatymo reikalavimų, taigi, yra galimi šių asmenų viešųjų ir privačių interesų konfliktai, todėl buvo nuspręsta atlikti informacijos patikrinimą (1 t., b. l. 58).

Komisariato Imuniteto tarnyba, atsižvelgdama į informacijos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, 2016 m. balandžio 13 d. raštu (1 t., b. l. 93–95) kreipėsi į VTEK, prašydama įvertinti, ar vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, pareiškėja turėjo pareigą deklaruoti viešuosius ir privačius interesus dėl santuokos su Gruzijos piliečiu, kuris kreipėsi tiesiogiai į sutuoktinės darbovietę dėl nacionalinės vizos ir leidimo laikinai gyventi išdavimo, taip pat įvertinti, ar vyriausioji specialistė, nepranešusi vadovui apie interesų konfliktą, ir pasirašydama dokumentus, tiesiogiai susijusius su jos sutuoktiniu, pažeidė Įstatymo reikalavimus. VTEK 2016 m. balandžio 22 d. raštu (1 t., b. l. 50) informavo Komisariato Imuniteto skyriaus viršininką, kad nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms.

Komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas 2016 m. balandžio 20 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 54–56) kreipėsi į Komisariato viršininko pavaduotoją, atliekantį viršininko funkcijas, nurodydamas, kad informacijos patikrinimo metu surinkti duomenys apie tai, kad pareiškėja, pasinaudodama tarnybine padėtimi, sudarė išskirtines sąlygas savo sutuoktiniui, esančiam Gruzijos piliečiu, gauti nacionalinę vizą, taip pat organizavo sutuoktinio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimą Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skubos tvarka. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Įstatymo 4 ir 7 straipsniais, pareiškėja privalėjo Įstatymo nustatyta tvarka per 30 d. deklaruoti viešuosius ir privačius interesus dėl aplinkybių, susijusių su jos sutuoktinių, bei kitų aplinkybių dėl galimo asmeninio suinteresuotumo, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas siūlė spręsti klausimą dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad VTEK atlieka tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų atitikimo Įstatymo nuostatoms, nusprendė neatlikti tarnybinio patikrinimo dėl Komisariato Imuniteto skyriaus pateiktos informacijos, o klausimą dėl pareiškėjos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn spręsti gavus VTEK sprendimą (1 t., b. l. 48–49).

VTEK, išnagrinėjusi Komisariato Imuniteto skyriaus pranešimą dėl pareiškėjos veiklos atitikties Įstatymo nuostatoms, 2016 m. birželio 22 d. Sprendimu (1 t., b. l. 42–46) pripažino, kad pareiškėja, dalyvaudama rengiant dokumentus, susijusius su jos sutuoktiniu, ir nuo šių procedūrų nenusišalindama, taip pat Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepapildžiusi privačių interesų deklaracijos duomenimis apie savo sutuoktinį, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 straipsnio 1 dalies ir 11straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas.

Komisariato Vidaus tyrimų skyriaus vyresnioji tyrėja E. B., atsižvelgdama į VTEK Sprendime konstatuotus pažeidimus, pareiškėjos charakteristiką, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, 2016 m. liepos 15 d. Tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 24–27), pasiūlė Komisariato viršininko pavaduotojui, atliekančiam viršininko funkcijas, skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Komisariato viršininkas, vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei atsižvelgdamas į VTEK Sprendimą, 2016 m. liepos 15 d. Įsakymu (1 t., b. l. 7) skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eI-8419-535/2016 pagal pareiškėjos skundą dėl VTEK 2016 m. birželio 22 d. Sprendimo panaikinimo, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-554-602/2018, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovas Įsakymu paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą vadovaudamasis tik VTEK sprendimu, kuriame konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo nuostatas, ir neatlikęs savarankiškos tarnybinio patikrinimo procedūros pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja nesutinka su Įsakymu ir nurodo, kad tarnybinė nuobauda, paskirta neatlikus jos atžvilgiu tarnybinio patikrinimo, yra neteisėta, be to, dėl nesuprantamų ir Įsakyme nenurodytų priežasčių jai paskirta per griežta nuobauda, neatitinkanti pažeidimo masto. Atsakovas nurodo, kad tarnybinis patikrinimas neturi būti atliekamas tais atvejais, kai kompetentinga institucija (nagrinėjamu atveju – VTEK) konstatuoja prejudicinius faktus, o konkreti tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta vadovaujantis Tarnybiniu pranešimu, kuriame buvo nurodytos ne tik VTEK nustatytos aplinkybės, tačiau taip pat įvertintos ir atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės ir pareiškėjos charakteristika.

Vadovaujantis Statuto 2 straipsnio 7 dalimi, tarnybinis nusižengimas – tai šiame Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (Statuto 33 straipsnio 7 dalis). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuojama Apraše, kurio tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo ir tarnybinių nusižengimų prevencijos (Aprašo 2 punktas). Vadovaujantis Aprašo 3 punktu, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat, prireikus, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Aprašo 26 punktas). Vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir patvirtinti išvadą, išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones arba grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai (Aprašo 27 punktas). Vadovaujantis Aprašo 31 punktu, vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra ne kartą pažymėjęs, jog tam, kad asmuo būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį asmenį, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-260-662/2018.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, A62-200/2011). Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1442/2011).

Taigi, iš aptariamų teisės aktų nuostatų ir teismų praktikoje išdėstytų išaiškinimų matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (tarnybinis patikrinimas) – tai būtina tarnybinės nuobaudos skyrimo sąlyga. Būtent tarnybinio patikrinimo metu, atliekant teisės aktuose nustatytas procedūras, yra nustatomi būtini tarnybinio pažeidimo sudėties elementai (subjektyvioji ir objektyvioji pusės), taip pat kitos aplinkybės, turinčios įtakos tarnybinio pažeidimo konstatavimui ir tarnybinės nuobaudos paskyrimui (pvz., pažeidimą padariusį asmenį charakterizuojančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės). Visos nustatytos aplinkybės, siūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei siūloma skirti tarnybinė nuobauda turi būti išdėstomos motyvuotoje tarnybinio pažeidimo išvadoje, kuri turi ypatingą reikšmę nuobaudos skyrimo procedūroje – šiuo baigiamuoju tarnybinio patikrinimo procedūros aktu yra užbaigiamas tarnybinio pažeidimo tyrimas ir yra vadovaujamasi priimant galutinį sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo ir konkrečios nuobaudos skyrimo, šis aktas taip pat yra laikomas sudėtine (motyvuojamąja) administracinio akto, kuriuo skiriama tarnybinė nuobauda, dalimi. Šiame kontekste pastebėtina, kad detali tarnybinio patikrinimo išvada taip pat turi užtikrinti tarnybinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisę žinoti, kuo jis kaltinimas ir tinkamai pasiruošti teisei į gynybą. Traukiamas tarnybinėn atsakomybėn ir kitas trečiasis asmuo, net ir neturintis specialių žinių, iš išvados turėtų aiškiai suprasti, dėl kada įvykdytos bei kokios veikos, prieštaraujančios konkrečioms teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms ir kam, yra skiriama tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63– 3024/2011). Teisės aktai nenumato aplinkybių, kurioms esant, tarnybinė nuobauda galėtų būti skiriama neatlikus nusižengimo tyrimo, neinformavus apie kaltinimą atsakomybėn traukiamo asmens, nesuteikus jam galimybės paneigti jo atžvilgiu inkriminuojamą pažeidimą ir nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.

Atsakovas savo poziciją, kad tarnybinė nuobauda gali būti skiriama neatlikus tarnybinio patikrinimo, grindžia Aprašo 10.2 punktu, nurodydamas, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas „nustačius, kad ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą“. Atsakovo vertinimu, tokiu atveju yra nustatomi prejudiciniai faktai, kuriais turi būti remiamasi skiriant nuobaudą. Vis dėlto, teismo vertinimu, atsakovas aiškina šią Aprašo nuostatą neteisingai, vertina ją atsietai, neatsižvelgdamas į bendrą kontekstą ir sisteminius teisės normų ryšius, be to, cituoja tik šios nuostatos fragmentą, nenurodydamas jos baigiamosios dalies, kuri neatitinka atsakovo bandomos pagrįsti pozicijos. Aprašo 10.2 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas „nustačius, kad ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą, ir joje teisės aktų pažeidimų nekonstatuota“. Taigi, iš šios nuostatos aiškiai matyti, kad esant joje nurodytai situacijai (kompetentingoms institucijoms atlikus tyrimą ir nustačius, kad pažeidimas nebuvo atliktas), ne tik nėra atliekamas tarnybinis patikrinimas, tačiau ir nėra skiriama tarnybinė nuobauda, t. y. yra nutraukiama visa nuobaudos skyrimo procedūra. Šią išvadą patvirtina ir kituose Aprašo 10 punkto papunkčiuose nurodytos aplinkybės (pvz., pareigūno mirtis), iš kurių akivaizdžiai matyti, kad Aprašo 10 punkte nustatytais atvejais yra nutraukiama visa nuobaudos skyrimo procedūra, o ne skiriama nuobauda neatlikus pažeidimo tyrimo.

Atsakovas paskyrė pareiškėjas tarnybinę nuobaudą VTEK Sprendimo pagrindu, taigi, atsakovas VTEK atliktą tyrimą prilygino tarnybinio nusižengimo tyrimui, o VTEK Sprendimą vertino kaip tarnybinio patikrinimo išvadą.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEK įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad VTEK – tai Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal VTEK įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija. Vadovaujantis VTEK įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 punktais, VTEK prižiūri, kaip įgyvendinamas Įstatymas; tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. VTEK įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose nustatyta, kad VTEK gali priimti sprendimą pripažinti, kad asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas; taip pat pripažinti, kad asmuo nepažeidė Įstatymo nuostatų. VTEK įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VTEK sprendime nurodomos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai ir asmens veikos teisinis įvertinimas (VTEK įstatymo 28 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis VTEK įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, VTEK, atlikdama savo funkcijas, gali siūlyti kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai, valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovui ar aukštesniajai pagal pavaldumą valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirti asmenims, padariusiems Įstatymo pažeidimus, tarnybines (drausmines) nuobaudas.

Nagrinėjamu atveju VTEK Sprendimu (1 t., b. l. 42–46) nustatė aplinkybes, susijusias su pareiškėjos tarnyba ir jai suteiktomis funkcijomis, taip pat aplinkybes, keliančias abejonių dėl pareiškėjos veiksmų atitikimo Įstatymo nuostatoms, įvertino pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir, atlikusi nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos išdėstytų argumentų teisinį vertinimą, nustatė, kad pareiškėja, pasirašydama dokumentus, susijusius su jos sutuoktiniu, neįvykdė Įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti, be to, Įstatymo nustatyta tvarka nepatikslino savo privačių interesų deklaracijos. Esant tokioms aplinkybėms, VTEK pripažino, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 straipsnio 1 dalies bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Taigi, VTEK, įgyvendindama teisės aktų jai suteiktą kompetenciją, įvertino pareiškėjos veiksmus Įstatymo nuostatų kontekste, ir nustatė, kad pareiškėja pažeidė konkrečias Įstatymo nuostatas, t. y. nustatė pažeidimo padarymo faktą bei jį padariusį asmenį. Vis dėlto, VTEK Sprendime nenustatinėjo ir nevertino kitų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių (dėl pažeidimo padarymo kilusių padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių bei kaltės). Nepaisant to, atsakovas VTEK Sprendimo pagrindu patraukė pareiškėja tarnybinėn atsakomybėn ir paskyrė jai tarnybinę nuobaudą, nors, kaip minėta, tam, kad asmuo būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, bet būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. Šiame kontekste pastebėtina, kad VTEK, nustačiusi, kad pareiškėja nesilaikė Įstatymo nuostatų, net nesiūlė atsakovui skirti jai tarnybinę nuobaudą, nors VTEK įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas suteikia VTEK tokią teisę. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad VTEK Sprendimu nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.

Pareiškėja teigia, kad Įsakymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas – pareiškėja nežino, kodėl jai paskirta konkreti nuobauda, taip pat nežino, ar atsakovas, priimdamas Įsakymą, įvertino Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, kurios turi būti vertinamos skiriant tarnybinę nuobaudą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Aptariamos nuostatos reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Kaip minėta, Komisariato Įsakymu pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas. Iš Įsakymo preambulės matyti, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atsižvelgiant į VTEK Sprendimą, tačiau nei VTEK Sprendime, nei pačiame Įsakyme nėra įvertintos ir pagrįstos Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą (pvz., kaltė, nusižengimo padarymo priežastys, aplinkybės ir padariniai, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės ir kt.) ir nėra pateikta motyvų nei dėl tarnybinio nusižengimo padarymo fakto egzistavimo, nei dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo. Atsakovas nurodo, kad konkreti nuobauda paskirta vadovaujantis Tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 24–26). Kaip matyti, Tarnybiniame pranešime įvertintos VTEK Sprendime nustatytos aplinkybės ir pripažinta, kad pareiškėjos atlikti pažeidimai laikytini šiurkščiu pažeidimu, kuris padarytas tyčia, taip pat nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė – savanaudiškos paskatos, įvertinta pareiškėjos charakteristika ir tarnybos eiga bei pasiūlyta skirti pareiškėjai nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Vis dėlto, pažymėtina, kad Tarnybiniame pranešime nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą pagrindžiančios aplinkybės nėra perkeltos į Įsakymą, Įsakymo preambulėje nėra daroma nuoroda į minėtą Tarnybinį pranešimą. Todėl sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad Įsakymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, iš jo turinio nėra aiškūs konkrečios tarnybinės nuobaudos paskyrimo motyvai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas Komisariato viršininko Įsakymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų procedūrų. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Įsakymą, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 10-TE-569 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei M. M.“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.