Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. (teisių perėmėjai – V. P., M. P., V. P.) ieškinį atsakovui S. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui antstolei D. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurioje buvo atmestas pareiškėjo S. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinas faktinis bei teisinis atskirojo skundo pagrindas. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pareiškėjo nurodytais pagrindais.

Proceso atnaujinimo tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.). Proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šioje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausias teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeitė ir jį išdėstė taip: „2004 m. gegužės 7 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 12-784/02, kuriuo antstolė D. M. pardavė už 18 680 Lt pirkėjui S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ½ dalį dviejų kambarių buto su rūsiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestiniu ir nustatyti, kad šiuo aktu ½ dalis buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduota už 18 680 Lt pirkėjui S. K. su atpirkimo teise buvusiam buto dalies savininkui E.p., o šiuo metu jo teisių perėmėjams ieškovams V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) Kitus ieškinio reikalavimus atmesti“.

P. S. K. prašo atnaujinti šioje byloje procesą dviem savarankiškais pagrindais: CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 1 d. 7 p. pagrindu.

Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pareiškėjas nurodė, kad nei viena bylos šalių nei vienos instancijos teisme nenurodė, jog tarėsi dėl atpirkimo teisės, t.y. nei ieškovas, nei atsakovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog jų valia buvo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise, priešingai, viso proceso metu ieškovai įrodinėjo, jog buvo siekta sukurti paskolinius teisinius santykius. Aplinkybė, kad ginčo dalis parduota skolininko pasiūlytam pirkėjui su atpirkimo teise laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, ji atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių sąlygas: egzistavo priimant teismų sprendimus, ji nebuvo žinoma pareiškėjui, nes nebuvo nurodyta 2004-05-07 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akte Nr. 12-784/02, šalys niekada nelaikė ir netvirtino, jog turėjo valią parduoti – pirkti turtą su atpirkimo teise taip, kaip apibrėžta CK 6.417 str. 1 d., tapo žinoma pareiškėjui tik 2010-12-07 d., kai įsiteisėjo šioje byloje teismo nutartis; ši aplinkybė turi esminės reikšmės bylai, t.y. jei apie tai, kad ginčo buto dalis įsigyta iš varžytynių su atpirkimo teise būtų buvę žinoma bylos nagrinėjimo metu, teismai galimai būtų priėmę kitokį sprendimą; šiuo atveju liko neatskleistas atpirkimo teisės turinys, ar atpirkimo teisė tinkamai įgyvendinta, koks buvo nustatytas atpirkimo teisės terminas ar ar jis nebuvo praleistas, atsakovas būtų turėjęs galimybę išdėstyti savo poziciją šiuo klausimu, pasisakyti dėl palūkanų ir galimai būtų nustatyta kitokia šalių teisių ir pareigų apimtis, dėl ko pagrįstai manytina, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė lemia visiškai kitokį bylos ir susiklosčiusių teisinių santykių vertinimą. Paaiškėjus šiai naujai faktinei aplinkybei laikytina, jog liko neatskleista sandorio esmė, t.y. ar šiuo atveju buvo sudaryta tiesiog pirkimo – pardavimo sutartis su atpirkimo teise, ar atpirkimo teisė yra paskolos užtikrinimas, ko pagrindu pardavėjas laikomas skolininku (paskolos gavėju), o pirkėjas – kreditoriumi, turinčiu įkeitimo teisę (CK 6.418 str. 5 d.). Kvalifikavęs susiklosčiusį teisinį santykį kasacinės instancijos teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo, nenagrinėjo jo iš esmės, t.y. faktinio ieškinio pagrindo (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Todėl paaiškėjus aplinkybei, jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su atpirkimo teise, reikalinga tirti ir vertinti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimą

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos proceso atnaujinimo galimybę CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, nes nurodytos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant bylą teisme, jos buvo išanalizuotos ir įvertintos teismui priimant sprendimą, o pareiškėjo nurodytas teisinis šalių tarpusavio santykių kvalifikavimas nesaisto teismo priimant sprendimą, nes teisės taikymą teismas atlieka ex officio pagal konstatuotas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apylinkės teismo išvada.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Taigi, esminis naujos aplinkybės pobūdis apskritai turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko turėtų būti keičiamos ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvados.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė – kad ginčo buto dalis buvo parduota skolininko nurodytam pirkėjui su atpirkimo teise, kurią jis laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe yra ne naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, o kasacinės instancijos teismo atliktas šios bylos aplinkybių teisinis įvertinimas, kurias teismas ištyrė ir tinkamai kvalifikavo pagal ieškovo reikalavimų ir šalių susiklosčiusių teisinių santykių apimtį. Lietuvos Aukščiausias teismas, nagrinėdamas kasacine tvarka šią civilinę bylą, kurioje kilo ginčas tarp šalių dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, konstatavo, kad ginčo buto dalis parduota iš varžytynių su atpirkimo teise, kurią ieškovas turi penkeris metus nuo ginčo buto dalies pardavimo, t.y. nuo 2004 m. balandžio 2 d., kai teisėjas patvirtino turto pardavimo aktą. Tokį kasacinės instancijos teismo sprendimą lėmė teismo nustatytas juridinis pagrindas, t.y. šalių susitarimas dėl iš varžytynių parduotos skolininko pasiūlytam pirkėjui buto dalies atpirkimo teisės (CPK 704 str., CK 6.417 str.). Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas nutartyje paaiškino, kad ieškovo pateiktas teisinis šalių tarpusavio santykių kvalifikavimas nesaisto teismo priimant sprendimą, nes ieškinio pagrindą sudaro tam tikros aplinkybės, su kuriomis siejamas teisės normų taikymas. Faktinės aplinkybės neapima teisinio kvalifikavimo. Teisinį kvalifikavimą – teisės taikymą atlieka teismas ex officio pagal konstatuotas aplinkybes. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kurią jis laiko naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, neatitinka visų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų.

Dėl prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Pareiškėjo teigimu, 2004-05-07 d. turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktas 2004-06-03 d. buvo patvirtintas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir tapo nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu. Sprendžiant turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui akto teisėtumo klausimą, taip pat sprendžiamas klausimas dėl teismo veiksmų teisėtumo patvirtinant šį aktą bei galimybės kilti žalos atlyginimo klausimui ateityje, todėl pripažintina, kad bylą nagrinėjęs teismas nusprendė dėl byloje neįtraukto asmens – Lietuvos Respublikos, kurios vardu veikė teismas, teisių ir pareigų, Lietuvos Respublika, kurios vardu veikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, turėjo materialųjų suinteresuotumą bylos baigtimi ir galutinis teismo sprendimas turi įtakos jos tarpusavio teisinių santykių pobūdžiui bei teisių ir pareigų apimčiai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytą pagirndą, konstatavo, kad teismo sprendimas dėl ginčo išsprendimo neturi įtakos teisėms ir pareigoms Lietuvos Respublikai, kurios vardu veikė teisėjas, patvirtinęs 2004 m. birželio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 12-784/02, kuriuo ½ dalis nurodyto buto parduota už 18.680 Lt atsakovui S. K.. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal P. L. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal G. V. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009). Nenustačius, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.

Išanalizavęs ieškinio pagrindą ir dalyką, teismų priimtus sprendimus, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog teismų priimti procesiniai sprendimai objektyviai neturės įtakos pareiškėjo nurodytam trečiam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikai, kurios vardu veikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nes byloje nebuvo spręstas klausimas ir nebuvo pasisakyta dėl teismo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) tvirtinant turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Teismas taip nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs CPK 291 str. nuostatas, nes nutartyje yra nurodyti teismo priimti motyvai, kuriais remiantis jis atmeta pareiškėjo prašymą.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą bei padarė tinkamas išvadas. Todėl atskirasis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.