- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- 1S-111-245/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00612-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- A. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014 m. lapkričio 25 d. priimtą nutarimą Nr. 93-870 taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. teistas 2011-01-21 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. - 6 mėnesiams laisvės apribojimo. 2012-02-20 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-21 nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, veika iš BK 140 str. 1 d. perkvalifikuota į BK 135 str. 1 d., galutinė bausmė paskirta – 4 metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2012-10-30, bausmės pabaiga – 2016-10-30.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 93-870 nutarė nuteistajam A. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi iš savo klaidų, vertina padarytą pažangą, todėl yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog A. Š. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
A. Š. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-12-17 nutartį ir pritarti Komisijos nutarimui taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nusikaltimo sunkumas negali turėti įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes teisingumo principas įgyvendinamas, kai paskiriama bausmė bei užtikrinamas tos bausmės vykdymas. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui pritaria. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 17 balų. Bausmės atlikimo metu jis elgiasi kultūringai, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą dirba. Nuo 2014-09-16 jam suteikta teisė vykti be sargybos, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos ribų. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, nesilaiko jokių subkultūros tradicijų. Nuteistasis pažymi, kad jo neatliktos bausmės dalį vertinant su jau atliktos bausmės dalimi, neatlikta dalis yra santykinai maža. Kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio jo nusikalstamumo yra darbas laisvėje, gyvenamoji vieta, artimi santykiai su šeima. Jo asmens byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog bandė ieškoti nukentėjusiojo, kad galėtų atlyginti padarytą žalą, nes jokie vykdomieji raštai įkalinimo įstaigoje nepateikti. Be to, dar vykstant teisminiam procesui, iki nuosprendžio paskelbimo, dalis patirtos žalos nukentėjusiesiems buvo atlyginta.
Motyvuojamoji dalis
A. Š. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos, nuteistasis A. Š. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, turi teigiamą darbinę motyvaciją, geba tinkamai bendrauti su kitais nuteistaisiais, pataisos įstaigos personalu, yra dalyvavęs visose privalomose pataisos namuose vykdomose programose, du kartus skatintas ir kartą prasižengęs, bet administracijos nedrausmintas, apsiribota jo svarstymu. Šios aplinkybės rodo, jog vyksta pakankamai sklandus pataisos procesas, tačiau apygardos teismas pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, jog šiuo metu lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos negalimas.
Apylinkės teismas tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pavojingumą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į nusikaltimu sukeltas pasekmes – nukentėjusysis neteko 30 % bendro darbingumo, be to, po nukentėjusiojo sužalojimo nuteistasis jam nesuteikė jokios pagalbos, nesistengė ženkliai sumažinti padarytą žalą, nors yra jauno amžiaus, darbingas. A. Š. teiginiai dėl dalies atlygintos žalos nagrinėjamu atveju reikšmės neturi. Pažymėtina, jog nuteistasis teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiajam atlygino tik 3000 Lt, nors priteistas 40 000 Lt civilinis ieškinys, taip pat 2113,82 Lt gydymo išlaidų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis (pvz., daugiau kaip pusė), kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2010, 2K-241/2011).
Civilinio ieškinio dengimo problemos nėra vienintelė priežastis netaikyti A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, jog nuteistasis nors ir pripažįsta savo kaltę dėl padaryto sunkaus nusikaltimo, tačiau situaciją lėmusias aplinkybes analizuoja iš subjektyvių pozicijų, ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes. Nuteistojo ryšys su artimaisiais yra tvirtas, pats apeliantas teigia, jog tai yra jo apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamumo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog A. Š. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje kartu su kitais dviem savo broliais, todėl akivaizdu, jog artimiausi šeimos nariai nėra ta atrama, kuri gali padėti susilaikyti nuo destruktyvių, priešingų teisei poelgių.
Nors nuteistasis skunde akcentuoja, jog jam yra suteikta teisė vykti be sargybos, jis dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba darbininku, tačiau minėta teisė jam suteikta tik 2014-09-16, todėl dar per anksti spręsti, ar jam pavyksta tinkamai integruotis į visuomenę. Apygardos teismas nesutinka su A. Š. teiginiu, kad jo neatlikta bausmės dalis yra santykinai maža. Nuteistasis pradėjo atlikti bausmę tik 2012-10-30, taigi yra atlikęs šiek tiek daugiau nei du metus individualizuotai skirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dalies dydis yra vertinimasis kriterijus, jis nėra skaičiuojamas matematiškai, o nustatomas atsižvelgus į visumą aplinkybių, kurios turi teismui rodyti itin teigiamą nuteistojo pataisos procesą. Nagrinėjamu atveju tokių pokyčių apygardos teismas nepastebi. Be to, ir socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis linkęs save pateikti socialiai palankiau, vertinti gerai. A. Š. yra patenkintas savimi, tuo, kokia asmenybe jis yra. Taigi didesnių pastangų ugdyti bei lavinti savo asmenybę nuteistasis nededa, bausmės atlikimo metu dalyvavo tik privalomose pataisos namuose vykdomose programose, t. y. aktyviai nedalyvavo socialinės reabilitacijos procese.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas, bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti kaip ypatingai teigiamą, atspindėtų jo elgesio pokyčius, tačiau tokių išskirtinių aplinkybių apygardos teismas neįžvelgia. Pritartina ir apylinkės teismo išvadai, jog šiuo metu A. Š. nėra atlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies, todėl taikant pastarajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas – kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo sprendimui, apylinkės teismo buvo išanalizuotos kompleksiškai su nuteistojo asmeninėmis savybėmis bei jo elgesiu bausmės atlikimo metu.
Kadangi nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios savybės nepersveria savybių, kurios privalo būti toliau koreguodamos, todėl A. Š. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.