Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovų atstovei Dalei Viskontienei, atsakovo E. V. atstovui advokatui Daliui Mecelicai, nedalyvaujant atsakovui E. V. ir trečiajam asmeniui B. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Kauno apskrities VPK ir Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui E. V., tretysis asmuo - B. J., dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, nes pagrįstas ir įrodytas

Išnagrinėjus bylą, išklausius ieškovų įgaliotos atstovės , atsakovo , atsakovo atstovo advokato duotų paaiškinimų teismo posėdyje, nustatyta, kad 2008-07-02, Kaune, Elektrėnų gatvėje, policijos pareigūnai ketino sulaikyti asmenis, važiavusius automobiliu Audi, v/n (duomenys neskelbtini). Pareigūnė B. J. stovėjo priešais nurodytą automobilį. Šio automobilio vairuotojas atsakovas E. V., nepaklusęs pareigūnų reikalavimui ir siekdamas išvengti sulaikymo, pasuko automobilį prie apvado, skiriančio važiuojamąją dalį ir šaligatvį, ir B. J. partrenkė. Po šio įvykio pareigūnė dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo diagnozuoti šonkaulių skilimai (b. l. 21). E. V. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (b. l. 22-24), Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-23 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-428-240/2011 E. V. už šią veiką pripažintas kaltu bei priteista iš E. V. B. J. 277Lt turtinė žala bei 5000Lt neturtinė žala dėl patirto fizinio skausmo , dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo. Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad pareigūnė B. J. buvo sužalota tarnybos metu, eidama tarnybines pareigas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija atliko B. J. sveikatos ekspertizę dėl jos tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje ir konstatavo, kad trauma, kuri buvo patirta 2008-07-02, priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (b. l. 25). Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsižvelgdamas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-10-16 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 20-JS-24 „Dėl pareigūnės B. J. sužalojimo" (b. l. 7-11) ir Kauno apskrities VPK viršininko 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. 20-TE-167 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo" (b. l. 26) skyrė B. J. 34608,48 Lt piniginę kompensaciją (b. l. 29). Piniginę kompensaciją - 34608,48 Lt Kauno apskr. VPK 2008 m. gruodžio mėnesį pervedė į B. J. asmeninę sąskaitą (b. l. 30).

Ieškinys tenkintinas, nes teisėtas, pagrįstas įrodytas.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių bei jų atstovų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas įrodė, kad atsakovas sužalojo policijos pareigūnę B. J. neteisėtais nusikalstamais veiksmais tyčia, šį faktą pripažino teismo posėdžio metu ir pats atsakovas E. V. (LR CPK 187str.). Šį faktą patvirtina ir įsiteisėjęs nuosprendis, priimtas Kauno m. apylinkės teismo baudž. byloje Nr. 428-240/2011

Teismas, įvertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, prijungtą apžiūrai baudž bylą Nr. 1-428-240/2012 konstatuoja, kad, atsakovo bandymas nepaklusti pareigūnų teisėtam reikalavimui išlipti iš automobilio bei siekiant išvengi sulaikymo , pasukus automobilį prie apvado ir patrenkus tretyjį asmenį B. J., įvertintinas kaip nusikaltimas baudžiamosios teisės prasme ir tai nereiškia, jog jo veiksmai sulaikymo metu negali būti laikomi neteisėtais civilinės teisės prasme. Atsakovo bandymą ištrūkti sulaikymo metu, taip padarant žalos policijos pareigūnei, teismas įvertina kaip tyčią bei bendro pobūdžio pareigos elgtis apdairiai, atsakingai ir rūpestingai pažeidimą. Teismas konstuotuoja, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo tyčinių neteisėtų, neatsakingų veiksmų ir žalos policijos pareigūnei padarymo, kaltės formą –tyčia, nes atsakovas tyčia sužalojo jį sulaikiusią pareigūnę. Teismas nenustato žalos dydžio, nes šios bylos dalyku pripažintina pareigūnei išmokėtos kompensacijos atlyginimą darbdaviui.

Teismas konstatuoja, kad ieškovai tinkamai įvykdė pareigą įrodyti nuostolių dydį, nes sužalotai pareigūnei apskaičiavo 34608,48Lt dvylika mėnesių vidutinio datrbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją ir ją išmokėjo 2008 12 10 pagal specialiųjų teisės aktų normas – Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 ir Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 1130 nuostatas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą (b.l.40), tačiau atsakovo atstovas advokatas 2012 06 11 teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais pripažino, kad sutinka dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimu, kai iš regresinių prievolių kilusio ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Todėl konstatuotina, kad ieškovai ieškinio senaties termino nepraleido, nes trečiajam asmeniui B. J. kompensacija buvo išmokėta 2008 12 10, o ieškovai su ieškiniu kreipėsi į teismą 2011 11 05 (LR CK 1.127str.4d.).

Atsakovas nepaneigė šios kompensacijos dydžio pagrįstumo kitais įrodymais, tai yra neįrodė, kad ši kompensacija yra paskaičiuota neteisingai bei neteisėtai. Atsakovo atstovo advokato paaiškinimai, kad trečiajam asmeniui B. J. buvo priteista 5000Lt neturtinė žala ir 277Lt turtinė žala, o naujasis kreditorius negali daugiau įgyti teisių nei pirmasis kreditorius, įrodo faktą, kad ši žala trečiajam asmeniui B. J. buvo priteista už ką kita : tai yra turtinė žala - už drabužių sugadinimą bei neturtinė žala už išgyvenimus, patirtus dėl sužalojimo. Todėl ieškovai turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo tokio dydžio, kokią yra išmokėję žalos atlyginimo kompensaciją trečiajam asmeniui.

Tai, kad atsakovas nesutinka su jos dydžiu dėl to, kad jam baudž byloje nuosprendžiu buvo priteista 5000Lt neturtinės žalos atlyginimas trečiajam asmeniui bei 277Lt turtinės žalos atlyginimas, nėra pagrindo mažinti prašomos priteisti žalos dydį. Atsakovas padarė nusikaltimą tyčia, tai yra padarydamas trečiajam asmeniui B. J. sunkų bei apysunkį sveikatos sutrikdymą, šio nagrinėjamo ginčo atveju taikyti CK 6.282str. bei 6.251str. nuostatas jo atžvilgiu nėra pagrindo . Teismas pripažįsta, kad Policijos departamentas įgijo regreso teisę į atsakovą dėl visos išmokėtos kompensacijos dydžio, nes tokia atgręžtinio reikalavimo teisė nustatyta Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 530 26 straipsnyje, CK 6.280 straipsnio 1 dalyje. Teismas pripažįsta, kad išmokėta kompensacija yra susijusi su policijos pareigūnei trečiajam asmeniui B. J. atsakovo E. V. sulaikymo metu padaryta žala. Ji išmokėta iš lėšų, skirtų policijos pareigūnams drausti nuo nelaimingų atsitikimų ir kompensacijoms išmokėti. Kompensacijos paskirtis – socialinio draudimo išmoka, kurios mokėjimo pagrindai ir dydžiai nustatyti specialiaisiais norminiais aktais, atsižvelgiant į pareigūnų profesinės veiklos specifiką bei į tai, kad valstybė garantuoja policijos pareigūnams socialinį draudimą. Teismas pripažįsta, kad atsakovas negali pretenduoti, jog žalos atlyginimo teisiniams santykiams nagrinėjamoje byloje būtų taikomi tie patys kriterijai, kaip ir dėl žalos, padarytos kitoje situacijoje – eismo įvykio metu, dėl didesnio pavojaus šaltinio poveikio ir pan., nes atsakovas padarė žalos jį sulaikant ir įtariant padarius nusikaltimą, už kurį vėliau nuteistas.

Atsakovas neginčija nustatytos žalos paskaičiavimo pagrįstumo bei nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių , kad ieškovo paskaičiuotas žalos dydis yra neteisingai ar neteisėtai. Atsakovas neginčija priežastinio ryšio tarp jo neteisėtų veiksmų bei pareigūnei padarytos žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.247, 6.249 straipsnius. Priešingai – jis šį faktą pripažįsta. Sužalotai pareigūnei sveikatos sutrikdymas nustatytas ir kompensacija apskaičiuota bei išmokėta vadovaujantis teisės aktais ir poįstatyminiais teisės aktais nustatyta tvarka, t. y. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktais. Dėl to ieškovams pagal Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 punktą jis turi tokią regreso teisę į žalos padariusį atsakovą CK nustatyta tvarka, koks yra kompensacijos dydis.

Pareigūnei B. J. atsakovo E. V. padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX–1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 40 straipsnio 3 dalies 6 punkte. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 22 d. nutarime, priimtame konstitucinės justicijos byloje Nr. 06/05-08/05, konstatavo, kad Vidaus tarnybos statuto II skyriaus 8 skirsnis „Pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos“, 40 straipsnis inter alia neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės socialinė orientacija apskritai įpareigoja valstybę paisyti socialinio (materialinio) pobūdžio garantijų realumo imperatyvo. Sužalotai pareigūnei 34608,48 Lt kompensacija išmokėta vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis (toliau – Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygos). Nurodytos draudimo sąlygos patvirtina, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Draudžiant policijos pareigūnus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir išmokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigūnams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių (atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; apsaugoti žmogaus teises ir laisves; užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą ir kt.) įgyvendinimą. Kartu pareigūnui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes būtent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti CK 6.290 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį.

Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ieškovai turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas; lot. – restitutio in integrum), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Atsakovas neįrodė, kad trečiajam asmeniui B. J. išmokėta ieškovų kompensacija viršija jai padarytą žalą (LR CPK 177str.,178str.,185str.).

Tiek socialinio, tiek privataus draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turėtų būti preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ši prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija)– ją viršija. Atsakovas, atsakingas už žalą asmuo, manantis, kad nukentėjusiajai išmokėta didesnė kompensacija negu šio patirta žala, privalėjo šią aplinkybę įrodyti, tačiau jos neįrodė jokiais kitais įrodymais (LR CPK 177str.,178str.,185str.). Atsakovas žalą sukėlė tyčia , suvokdamas, jog yra sulaikomas už ką tik padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios vėliau jam taikyta baudžiamoji atsakomybė ir jis nubaustas baudžiamojo proceso tvarka.

Išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) visiškai kompensuoja nuketėjusiojo patirtą žalą. Ieškovas įrodė išmokėtos kompensacijos dydį, ją pagrindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais: kompensacija apskaičiuota ir išmokėta pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygas ir Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykles (b.l.7-11,12,13-16,17-18, 19-21, 25, 26-30). Tai patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai. Atsakovas sutinka su tuo, kad jam būtų taikoma civilinė atsakomybė, bet nesutinka su jos dydžiu. Atsakovas neginčijo padarytos žalos dydžio paskaičiavimo teisingumo bei neįrodė priešingai, kad ieškovo paskaičiuotas žalos dydis neteisingas (LR CPK 177str.,178str.,185str.). Atsakovas nurodė, kad neturi pareigos atlyginti visos išmokėtos kompensacijos. Tačiau išmokėtos kompensacijos dydis, jos nepaneigus, savaime nereiškia, kad sužalotas pareigūnas nepatyrė tokio dydžio žalos. Civilinė atsakomybė atsakovui atsirado dėl jo veiksmų nepaklusus teisėtiems policijos darbuotojo reikalavimams, t. y. neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis; Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Dėl to jis turi būti atsakingas už pasekmes, atsiradusias sužalojus policijos darbuotoją, ir turėjo numatyti tokias pasekmes, t. y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą. Pažymėtina, kad tokios žalos dydis gali būti mažinamas esant CK 6.251, 6.282 straipsniuose nustatytoms aplinkybėmis, tačiau tokių aplinkybių atsakovo atžvilgiu nenustatyta, nes atsakovas nusikalstamą veiką padarė tyčia ir tai pripažinta įsiteisėjusiu Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu baudž. byloje Nr. 41-428-240/2011. Todėl taikyti atskovo atžvilgiu CK 6.251str. ir 6.282str. normas nėra pagrindo, nes teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio atsakovo sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (LR CK 6.282str.3d.). Atsakovas nepaneigė ieškovų pateiktų įrodymų dėl nuostolių dydžio, t. y. neįrodė, kad išmokėta kompensacija yra didesnė už darbuotojo patirtą žalą, todėl ieškovų ieškinys tenkintinas pilnai, nes jų reikalavimai teisėti, pagrįsti ir įrodyti.

CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1038,25 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.), taip pat iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos, susijusios su teismo šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimu - valstybei – 34,96 Lt (CPK 96 str.,92str.,88str.1d.3p.).

Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CPK 259str.,263- 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. V. a.k. (duomenys neskelbtini) -34608,48Lt ( trisdešimt keturis tūkstančius šešis šimtus aštuonis Lt keturiasdešimt aštuonis ct.) patirtai žalai atlyginti ieškovams Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos Departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos .

Priteisti iš atsakovo E. V. a.k. (duomenys neskelbtini) 1038,25Lt ( vienas tūkstantis trisdešimt aštuonis Lt dvidešimt penkis ct. ) bylinėjimosi išlaidų – valstybei bei 34,96Lt ( trisdešimt keturis Lt devyniasdešimt šešis ct.) pašto išlaidų, susijusių su teismo šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimu – valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660

Sprendimas 30 dienų laikotarpyje gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.