Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. M. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9,14 ir 119 punktų reikalavimus, 2014-10-12 20 val. 42 min., 9duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo traktorių, neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta, prasilenkdamas su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu, nesilaikė saugaus atstumo iš šono, prasilenkdamas, prie traktoriaus prikabintais plūgais kliudė automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio pasišalino.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju Anykščių rajono apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą R. M. atžvilgiu, konstatavęs, kad nėra neginčytinų įrodymų, kad protokole nurodytus pažeidimus padarė būtent R. M., todėl medžiagą gražino iš naujo tirti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas savo poziciją dėl administracinės atsakomybės subjekto pateikė tinkamai išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų visumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog būtent administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamas kaltinimas konkrečiam asmeniui administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Taigi, skirtingai nei nurodo apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas ne veikai, o asmeniui.

Byloje esantys duomenys, susiję su asmens, vairavusio traktorių minimo įvykio metu, tapatybe yra prieštaringi. R. M. ir traktoriaus savininkas A. V. tiek pažeidimo tyrimo ikiteisminėje stadijoje, tiek teikdami paaiškinimus pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad traktorių vairavo R. M.. Tačiau J. B. ir I. Š. (eismo įvykio metu važiavę traktoriaus apgadintame automobilyje) teismo posėdžio salėje buvusį A. V. įvardijo kaip asmenį galimai padariusį administracinius teisės pažeidimus, kurie buvo inkriminuoti R. M.. Liudytoju apklaustas A. V. sūnėnas D. V. taip pat patvirtino, kad tą vakarą prie traktoriaus vairo matė būtent A. V..

Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nekelia abejonių, tačiau byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad traktorių, kuriuo buvo apgadinta kita transporto priemonė vairavo asmuo, kurio atžvilgiu ir buvo surašytas protokolas, t.y. R. M.. Nesurinkus neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis administracinius teisės pažeidimus padarė būtent R. M., pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka ir laiko, jog R. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta pagrįstai.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje yra iš esmės skirtingi duomenys, susiję su galimai pažeidimą padariusiu subjekto nustatymu, todėl siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino medžiagą Institucijai tolesniam tyrimui atlikti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas aptariamą procesinį sprendimą priėmė, vadovaudamasis ATPK 287 straipsnio 1 punktu, kai to paties straipsnio 3 punktas numato bylos nagrinėjimo perdavimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Atsižvelgiant į tai, jog ATPK nereglamentuoja klaidų ištaisymo procedūros, šiuo atveju klaidingas normos punkto nurodymas laikytinas rašymo apsirikimu, nedarančiu jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Aukštesnysis teismas apeliacinio skundo argumentų, susijusių su asmens, galimai padariusio administracinius teisės pažeidimus kaltės klausimu, nevertina ir dėl jų nepasisako tam, kad nagrinėjant bylą iš naujo apylinkės teisme teisėjas nebūtų varžomas išsakytos apeliacinės instancijos teismo nuomonės dėl įrodymų vertinimo.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administraciniai teisės pažeidimai galimai padaryti 2014 m. spalio 12 d. ir terminas, numatytas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą baigiasi bylai esant skundą nagrinėjančio teismo žinioje, bei įvertindamas, kad taikytinos atsakomybės klausimas per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą neišspręstas ir nėra galimybės išspręsti dėl objektyvių priežasčių (skundo padavimo ir jo nagrinėjimo), terminą pratęstinas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalyje), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą administracinėje byloje iki 2015 m. rugsėjo 12 d.