- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 1-80-446/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00629-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- I. Š., J. L.
- Kaltinamasis
- L. Š.
- Advokatai
- Aušra Žukienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1980 m. balandžio 25 d. Kelmėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštasis, vedęs, dirbantis UAB „Senasis šilas“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. Š. 2013 m. gruodžio 23 d. apie 19 val. 30 min Kelmės (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia metė į savo žmoną I. Š. puodą pataikydamas jai į kairę šlaunį, vieną kartą ranka jai sudavė į galvą, po to rankomis sugriebęs už plaukų savo uošvę J. L. jos galvą ne mažiau kaip vieną kartą trenkė į spintą, jai pasisukus bėgti pasivijęs ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais sudavė į nugarą, po to vieną kartą ranka į kaklą sudavė savo žmonai I. Š. ir stipriai prirėmęs ją prie spintos, ranka sugriebė ją už plaukų ir ne mažiai kaip tris kartus jos galvą trenkė į spintą, po to laikydamas už plaukų prilenkė ją prie grindų ir tampė po namus, taip nukentėjusiajai I. Š. padarydamas poodines kraujosruvas kakle, dešinėje nugaros pusėje ir kairėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai J. L. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, L. Š. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2013 m. gruodžio 23 d. apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia metė į savo žmoną I. Š. puodą pataikydamas jai į kairę šlaunį, vieną kartą ranka jai sudavė į galvą, po to, rankomis sugriebęs už plaukų savo anytą J. L., jos galvą ne mažiau kaip vieną kartą trenkė į spintą, jai pasisukus bėgti, šaukdamas “užmušiu”, “pakasiu”, ją pasivijo ir ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais sudavė jai į nugarą, po to vieną kartą ranka į kaklą sudavė savo žmonai I. Š. ir stipriai prirėmė ją prie spintos, ranka sugriebė ją už plaukų ir ne mažiai kaip tris kartus jos galvą trenkė į spintą, laikydamas už plaukų prilenkė ją prie grindų ir tampė po namus, po to I. Š. sakydamas “dar gausi“, J. L. sakydamas “tave pakasiu”, išeidamas iš namų pasakė “padegsiu aš jus”, taip nukentėjusiosioms I. Š. ir J. L. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis L. Š. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad dėl darbo pakeitimo jautė nerimą, stresą, buvo įsitempęs, todėl 2013 m. gruodžio 23 d., grįžęs iš darbo prigulė pailsėti, atėjusi žmona paprašė pasislinkti, nes norėjo pamaitinti vaiką, jis dėl to susinervino ir užsipuolė sutuoktinę, o po to ir uošvienę, kuri buvo atvykusi į svečius. Sutinka su kaltinime nurodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, tačiau paaiškinti, kaip viskas vyko, atsisako.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė nežymiai sužalojus šeimos narį ir sukėlus fizinį skausmą artimam giminaičiui įrodyta visiškai.
Nukentėjusioji I. Š. parodė, kad 2013 m. gruodžio 23 d. vakarą jos sutuoktinis į namus grįžo neblaivus, buvo sudirgęs, koks paprastai būna apsvaigęs, kabinėjosi žodžiais, tačiau neužilgo nuėjęs pailsėti. Atėjusi į kambarį, kuriame buvo L. Š., ketino pamaitinti mažąjį sūnų, paprašė sutuoktinio pasislinkti lovoje. L. Š. susinervino, jie apsižodžiavę, jis sviedė televizoriaus pultą į sieną, vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį. Stengdamasi išvengti didesnio konflikto, pasiėmusi vaikus, iš kambario išėjo, vaikus atidavė mamai, kuri užsidarė kitame kambaryje. Po kurio laiko, nusileidęs iš viršutinio namo aukšto, L. Š., eidamas pro duris, sviedė į ją iš puodo, pataikė į jos šlaunį, sugriebęs dubenį su višta, mesdamas į ją, kliudė durų stiklą ir jį išdaužė. Išėjusi iš kito kambario mama, pasiteiravo, kas vyksta, tuomet L. Š. puolęs prie jos. Sugriebęs už plaukų, mamos galvą trankė į spintos duris, kiek kartų – ji neprisimenanti. Ji puolė ginti mamos, L. Š. atsisuko į ją, pridėjęs kumštį prie jos kaklo, galvą prispaudė prie spintos, trankė į spintą, po to sugriebęs už plaukų lenkė jos galvą link grindų, temdamas už plaukų prievarta ją vedė per kambarį. Ar ji buvo pargriuvusi, neprisimena. Kiek smūgių jai sudavė, negali pasakyti. Išeidamas pasakė, kad padegs. Suduodamas smūgius sakė, kad užmuš, pakas. Ji mananti, kad grasinimai buvo realūs, nes jos sutuoktinis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
Nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2013 m. gruodžio 22 d. ji atvyko į svečius pas dukrą. Kitą dieną su dukra ruošėsi šventėms. Vakare iš darbo dukters sutuoktinis L. Š. grįžo neblaivus ir piktas, pasiėmęs mažąjį sūnų, nuėjo į miegamąjį. Atėjusi į kambarį pasidomėti mažuoju anūku, matė skersai lovos gulintį ir miegantį L. Š.. Po kurio laiko jos dukra nuėjo maitinti vaiko ir ji išgirdusi triukšmą, lipdama laiptais, matė pažirusiais sudaužyto televizoriaus pulto šukes. Pasiėmusi anūkus, ji nuėjusi į kitą kambarį, po kurio laiko išgirdusi didelį triukšmą, stiklo dūžį, bandė tramdyti žentą žodžiais, tuomet jis užsipuolė ją. Sugriebęs už plaukų jos galvą trankė į spintą, dukra pripuolusi gelbėjo ją, L. Š. atsigręžęs į jos dukrą paėmęs už plaukų lenkė ją prie grindų, buvo pargriovęs, tampė už plaukų per visą kambarį. Ji ant rankų laikė trijų mėnesių anūkėlį, stengėsi jį apsaugoti, todėl susigūžė, nusisuko nuo L. Š., atgręždama jam nugarą, kažkuriuo momentu jis sudavė kelis smūgius jai į nugarą, šalia jos stovėjusį vyresnįjį trijų metų anūką L. Š. kliudė alkūne. Abu vaikai verkė.
Iš policijos duomenų bazės apie telefoninius pranešimus (4-5 b. l.), policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (7-8 b. l.) matyti, kad 2013 m. gruodžio 23 d. 20 val. gautas I. Š. telefoninis pranešimas apie tai, kad namuose (duomenys neskelbtini) agresyvus sutuoktinis smurtauja prieš ją ir mažamečius vaikus. Po šio telefoninio pranešimo policijos pareigūnams nuvykus į nurodytą įvykio vietą I. Š. nurodė, kad neblaivus jos sutuoktinis L. Š. sudavė smūgius jai į galvą, tampė už plaukų, laikydamas rankomis jos galvą sutrenkė tris kartus į spintos duris bei sudavė keturis smūgius jos mamai į nugaros sritį, tampė ją už plaukų, laikydamas rankomis jos galvą, trankė ją į spintos duris, grasino nužudyti. I. Š. galvos srityje matomos kraujosruvos, L. Š. namuose nerastas, po smurtavimo pasišalino iš namų.
Įvykio vietos apžiūros metu (14-17 b. l.) apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena I. Š. ir L. Š., matosi išdaužtas vidinių durų stiklas, stiklo šukės mėtosi ant grindų, viename iš pirmo aukšto kambarių yra spinta.
Teismo medicinos ekspertui atlikus asmens tyrimą pateiktos išvados (20, 22 b. l.), jog I. Š. padaryti šie sužalojimai : poodinės kraujosruvos kakle, dešinėje nugaros pusėje ir kairėje šlaunyje, visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (t. y. 2013 m. gruodžio 23 d. apie 19 val. 30 min mestu metaliniu puodu pataikant į kairę šlaunį, vieną kartą suduodant į galvą, vieną kartą suduodant į priekinę kaklo dalį, atsitrenkus į spintą ir ją prirėmus prie spintos, sugriebus už plaukų jos galvą kelis kartus trenkiant į spintą, už plaukų tampant ją po namus); I. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis L. Š. tyčiniais smurtiniais veiksmais – suduodamas kumščiu į galvą, sviesdamas iš puodo ir juo pataikydamas sutuoktinei I. Š. į šlaunį, tampydamas ją už plaukų, sugriebęs jos galvą savo rankomis ir trankydamas jos galvą į spintą, jėga prispausdamas prie spintos nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę, sugriebęs už plaukų daužydamas uošvės J. L. galvą į spintos duris, suduodamas į nugaros sritį, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Žmogaus terorizavimas yra įvairūs veiksmai, kuriais grasinama susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusį, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.
Kaltinamasis L. Š. terorizavimu kaltinamas dėl to, kad jis smurtaudamas sutuoktinės ir uošvės atžvilgiu, suduodamas joms smūgius, vartojo grasinančio pobūdžio žodžius „užmušiu”, “pakasiu”, “dar gausi“, išeidamas iš namų pasakė “padegsiu aš jus”. Tačiau iš visumos kaltinamojo duotų paaiškinimų, nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad kaltinamasis jokių veiksmų, patvirtinančių savo išsakytais žodžiais išreikštus ketinimus, nesiėmė. Nukentėjusiajai I. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas – smurtavimo pasekoje atsirado kraujosruvos, J. L. sukeltas skausmas, sužalojimai nepadaryti, jokių įrankių, galinčių sužaloti žmogų, L. Š. neturėjo, smurtaudamas nebuvo pasiėmęs, iš karto po smurtavimo iš namų jis pasišalino pats savanoriškai, jokių veiksmų, iš kurių būtų matyti, kad jis ruošėsi padegti namus, kuriuose gyvena pats su šeima, jis neatliko. Paskęs padegsiąs, iš namų ir iš kiemo išėjo. Ta aplinkybė, kad L. Š. rūko ir su savimi nešiojais degtukus ar žiebtuvėlį cigaretei pridegti, negali būti vertinama kaip įrodymas, patvirtinantis jo grasinimų realumą. Šios aplinkybės rodo, kad L. Š. elgesys negali būti vertinamas kaip siekimas įbauginti nukentėjusias, priversti jas manyti, kad grasinimas galėtų būti įvykdytas. Kaltinamojo susinervinimas, niekuo nepaaiškinamas pykčio prasiveržimas peraugęs į smurtavimą yra neteisėtas, tačiau itin emocionali kaltinamojo reakcija, vien grasinančio turinio žodžių pavartojimas konflikto metu, nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata yra aktuali ir aiškinant nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nepritaria praktikai, kai bet kokie tarp asmenų kilę konfliktai kvalifikuojami kaip nusikaltimai, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.
Kaltinamasis neigė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau girtumas, kaip ir bet kuri kita aplinkybė, byloje įrodoma ne tik alkotesterio parodymais, bet ir kitais leistinai įrodymais baudžiamajame procese. Nukentėjusios patvirtino, kad kaltinamasis į namus grįžo apsvaigęs nuo alkoholio. I. Š. - kaltinamojo sutuoktinė, jį charakterizavo kaip dorą ir gerą sutuoktinį, rūpestingą vaikų tėvą, kai šis yra blaivus. Ji patvirtino, kad fizinę jėgą sutuoktinis prieš ją naudoja tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jos parodymais teismas netikėti neturi pagrindo, visa įvykių eiga, nepagrįstas L. Š. susinervinimas, pykčio priepuoliai, leidžia manyti, kad kaltinamojo neadekvatų aplinkai ir artimiems žmonėms elgesį iššaukė būtent alkoholis, todėl apsvaigimas nuo alkoholio laikytinas jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
L. Š. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, įvykdė nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino, dirba, išlaiko du mažamečius vaikus, toliau gyvena šeimoje, todėl jam tikslinga paskirti laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad jis nukentėjusiųjų neatsiprašė ir su jomis nesusitaikė, smurtavo prieš du asmenis, matant mažamečiams vaikams, todėl jam skirtina ilgesnės nei vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmė. Kadangi iš nukentėjusiųjų paaiškinimų matyti, kad L. Š. sutuoktinės atžvilgiu smurtą naudoja ne pirmą kartą, siekiant kaltinamąjį perauklėti, kad jis ateityje nenusikalstų ir būtų pasiekti bausmės tikslai, tikslinga jam paskirti įpareigojimą – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, ypač dideli. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams.
Nukentėjusioji J. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį (31 b. l.), teisme pateikė patikslintą civilinį ieškinį (83-85 b. l.), kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ji nurodė, kad nuo žento suduotų smūgių jai skaudėjo galvą, po šio įvykio jai galva skauda dažnai, todėl mananti, kad galvos trankymas turės pasekmių, ruošiasi kreiptis į medikus, tačiau iki šiol nesikreipė. L. Š. smurtaujant ji ant rankų laikiusi mažąjį savo anūką, šalia buvo vyresnysis trijų metų amžiaus anūkas, ji saugojo, kad L. Š. smūgių nekliūtų vaikams, pergyveno dėl skriaudžiamos dukters, žento smurtavimas jai sukėlė daug neigiamų emocijų, išgyvenimų, todėl mananti, kad 10000 Lt suma būtų tinkama kompensacija moralinei žalai atlyginti.
Nukentėjusios J. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra akivaizdžiai per didelis. Sužalojimai jai nepadaryti, sveikata nesutrikdyta. Nors ji ir tvirtina, kad jos sveikatai padaryta žala, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nuo įvykio praėjo penki mėnesiai, tačiau ji pas medikus iki šiol nesikreipė. Akivaizdu, kad suduoti smūgiai J. L. sukėlė skausmą, dėl konflikto dukters šeimoje ji išgyveno, patyrė daug neigiamų emocijų, matydama skriaudžiamą dukterį patyrė stresą, todėl už tai jai priteistina piniginė satisfakcija. Kaltinamasis L. Š. teisiamas pirmą kartą, išlaiko du mažamečius vaikus, kaip matyti iš jo ir jo sutuoktinės nukentėjusios I. Š. paaiškinimų, jo atlyginimas minimalus, šeimos turtinė padėtis nėra itin gera, šeima gyvena kukliai. Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusios J. L. bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nustatant neturtinės žalos dydį analizę, darytina išvada, kad teisingas, protingas ir sąžiningas būtų 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai J. L., priteistinas iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti nuteistąjį L. Š. 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
L. Š. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
J. L. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš L. Š. J. L. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.