Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėjo) ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintųjų V. D. ir J. Č. bei jos gynėjos advokatės G. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. ir J. Č. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiųjų E. M., A. S., M. Š. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis ANK 592 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjusio nuosprendžio kopiją (nuorašą) kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis (dėl J. Č. 2016-09-09 dieną padarytos veikos) nuspręsta perduoti įgaliotai institucijai (policijai) administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. D. buvo kaltinamas tuo, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) procedūra pacientėms, turinčioms teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, yra apmokama teritorinės ligonių kasos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turėdamas išankstinį tikslą gauti neteisėtą atlygį už šios procedūros suteikimą, per du kartus apgaulės būdu savo naudai neteisėtai įgijo svetimą turtą – pinigus – bendrai 160 Eur sumai, šiomis aplinkybėmis:

1.2. 2015 m. sausio 6 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), R. S. ir (duomenys neskelbtini) dalyvavusiam jos sutuoktiniui A. S. melagingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) procedūra yra mokama, kurios kaina yra 80 EUR. A. S. ir R. S. nežinojusiems, kad tokia paslauga turi būti teikiama nemokamai, įtakotiems šios apgaulės, ir sutikus mokėti V. D. nurodytą pinigų sumą, jis (V. D.) tiesiogiai iš A. S. priėmė 80 EUR. Tokiu būdu, panaudodamas apgaulę, V. D. įgijo svetimą, A. ir R. S. priklausantį turtą – pinigus, sumoje 80 Eur.

1.3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2015 m. spalio 3 d, apie 17 val. (duomenys neskelbtini), D. Š. ir (duomenys neskelbtini) dalyvavusiam jos sutuoktiniui M. Š. melagingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) procedūra yra mokama, kurios kaina yra 80 EUR. M. Š. ir D. Š. nežinojusiems, kad tokia paslauga turi būti teikiama nemokamai, įtakotiems šios apgaulės, ir sutikus mokėti V. D. nurodytą pinigų sumą, jis (V. D.) tiesiogiai iš M. Š. priėmė 80 EUR. Tokiu būdu, panaudodamas apgaulę, V. D. įgijo svetimą, M. ir D. Š. priklausantį turtą – pinigus, sumoje 80 Eur.

1.4. Tokiais savo tęstiniais veiksmais V. D. buvo kaltinamas apgaulės būdu įgijęs nedidelės vertės svetimą turtą – pinigus, bendrai 160 Eur sumai.

3. J. Č. buvo kaltinama tuo, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) procedūra pacientėms, turinčioms teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, yra apmokama teritorinės ligonių kasos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turėdama išankstinį tikslą gauti neteisėtą atlygį už šios procedūros suteikimą, per du kartus apgaulės būdu savo naudai neteisėtai įgijo svetimą turtą – pinigus – bendrai 160 Eur sumai, šiomis aplinkybėmis:

2.1. 2016 m. liepos 14 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), J. Š. melagingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) procedūra (duomenys neskelbtini) operacijos metu yra mokama, kurios kaina yra 80 EUR. J. Š. nežinojusiai, kad tokia paslauga turi būti teikiama nemokamai, įtakotai šios apgaulės, ir sutikus mokėti J. Č. nurodytą pinigų sumą, 2016 m. liepos 16 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ji (J. Č.) tiesiogiai iš D. Š. priėmė 80 Eur. Tokiu būdu, panaudodama apgaulę, J. Č. įgijo svetimą, J. Š. priklausantį turtą – pinigus, sumoje 80 Eur.

2.2. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2016 m. rugsėjo 9 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), E. M. ir (duomenys neskelbtini) dalyvavusiam jos sutuoktiniui T. M. melagingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) procedūra yra mokama, kurios kaina yra 80 Eur. E. M. ir T. M. nežinojusiems, kad tokia paslauga turi būti teikiama nemokamai, įtakotiems šios apgaulės, ir sutikus mokėti J. Č. nurodytą pinigų sumą, 2016 m. rugsėjo 12 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ji (J. Č.) tiesiogiai iš T. M. priėmė 80 Eur. Tokiu būdu, panaudodama apgaulę, J. Č. įgijo svetimą, T. ir E. M. priklausantį turtą – pinigus, sumoje 80 EUR.

2.3. Tokiais savo tęstiniais veiksmais J. Č. buvo kaltinama apgaulės būdu įgijusi nedidelės vertės svetimą turtą – pinigus, bendrai 160 EUR

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendyje išteisinant V. D. ir J. Č., kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, konstatatuota kad: V. D. 2015 m. sausio 6 d. ir 201 m. spalio 3 d. apgaulės būdu du kartus įgijo A. ir R. S. ir M. ir D. Š. priklausantį turtą po 80 eurų; J. Č. 2016 m. liepos 14 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. apgaulės būdu du kartus įgijo J. Š. ir T. ir E. M. priklausantį turtą po 80 eurų. Tačiau konstatavo, kad V. D. ir J. Č. veikos buvo pavienės, nebuvo tęstinio pobūdžio, o apgaule įgyto turto vertė – 80 eurų – nepakankama baudžiamajai atsakomybei kilti, nes neviršija 3 MGL.

3. Išteisintojo V. D. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendį, pašalinti iš nuosprendžio šiuos motyvus: „Ištyrus byloje surinktus ?rodymus neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. D. 2015-01-06 apie 1 val. (duomenys neskelbtini), R. S. ir (duomenys neskelbtini) dalyvavusiam jos sutuoktiniui A. S. melagingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) procedūra yra mokama, kurios kaina yra 80 Eur. A. S. ir R. S. nežinojusiems, kad tokia paslauga turi būti teikiama nemokamai, įtakotiems šios apgaulės, ir sutikus mokėti V. D. nurodytą pinigų sumą, kaltinamasis tiesiogiai iš A. S. priėmė 80 Eur. Tokiu būdu, panaudodamas apgaulę, V. D. įgijo svetimą, A. ir R. S. priklausantį turtą - pinigus, sumoje 80 Eur (Nuosprendžio 19 lapas)“; „Taip pat nustatyta, kad, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2015-10-03 apie 17 vai. (duomenys neskelbtini), D. Š. ir (duomenys neskelbtini) dalyvavusiam jos sutuoktiniui M. S. melagingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) procedūra yra mokama, kurios kaina yra 80 Eur. M. Š. ir D. Š. nežinojusiems, kad tokia paslauga turi būti teikiama nemokamai, įtakotiems šios apgaulės, ir sutikus mokėti V. D. nurodytą pinigų sumą, kaltinamasis tiesiogiai iš M. Š. priėmė 80 Eur. Tokiu būdu, panaudodamas apgaulę, V. D. įgijo svetimą, M. ir D. Š. priklausantį turtą - pinigus, sumoje 80 Eur (Nuosprendžio 19 lapas)“; „Kad kaltinamasis 2015-01-06 ir 2015-10-03 apgaulės būdu du kartus įgijo A. ir R. S. ir M. ir D. Š. priklausantį turtą po 80 eurų patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai išsamiai aprašyti aukščiau, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų asmenų parodymais, kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šie galėjo apkalbėti kaltinamąjį ar turėti suinteresuotumą pakenkti jam. Teismas remiasi A. ir R. S. ir M. ir D. Š. parodymais ir jais tiki. V. D. nepripažinimas nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių, taip pat neigimas padarius nusikalstamą veiką, vertintinas kaip gynybinė pozicija ir siekis išvengti atsakomybės (Nuosprendžio 20 lapas)“.

4.1. Apeliantas sutinka su nuosprendžio rezoliucine dalimi, tačiau skundžia aprašomosios dalies teiginius, kuriais neabejotinai konstatuojama (nustatyta), kad jis panaudodamas apgaulę įgijo svetimus pinigus. Ikiteisminio tyrimo ir proceso teisme metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie apribojo V. D. galimybes tinkamai gintis ir nulėmė teismo klaidas, pripažįstant įrodymais ir tokius duomenis, kurie netitinka įrodymų sąvokos (BPK 20 straipsnio 2, 4, 5 dalys, BPK 301 str., BPK 305 straipsnio 1 d.). Ikiteisminis tyrimas yra atliktas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, veikos kvalifikavimas neatitiko faktinių aplinkybių, nesiremta baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika. Visi duomenys buvo renkami tendencingai V. D. nenaudai, bandant pagrįsti neteisingą veikos kvalifikavimą, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai, esantys tarp liudytojų, nukentėjusiųjų ir įtariamojo. Nesugebėjo (ar nenorėjo) apklausti nukentėjusiųjų minimų svarbių asmenų, kurie reikalavo ar dalyvavo perduodant pinigus. Tai D. Š. minima (duomenys neskelbtini) A. K. (pasak D. Š., informavo apie mokamą (duomenys neskelbtini) paslaugą). M. Š. minima (duomenys neskelbtini) L. Ž. (pasak M. Š., dalyvavo perduodant pinigus). R. S. minima (duomenys neskelbtini) A. K. (pasak R. S., dalyvavo perduodant pinigus). A. S. minima (duomenys neskelbtini) R. K. (pasak A. S., dalyvavo perduodant pinigus). Tas pats A. S. apklausoje teigė, kad viena iš (duomenys neskelbtini) sakė, kad yra tokia mokama paslauga - (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad (duomenys neskelbtini) darė spaudimą greičiau sutikti (duomenys neskelbtini). Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjime teisme metu minėta (duomenys neskelbtini) nenustatyta ir neapklausta. Ikiteisminio tyrimo metu padarytos klaidos nei kaltinamajame akte, nei prokuroro baigiamojoje kalboje, nei teismo nuosprendyje neištaisytos. Paremti nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiųjų parodymais, o V. D. kaltė buvo grindžiama neįrodytais duomenimis, tik prokuroro manymu. Apie nusikalstamos veikos sudėties analizę, V. D. objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymą, net neužsimenama, todėl nusikalstamos veikos sudėties modeliavimas neįrodant veikos požymių yra nepagrįstas ir nelogiškas. Teismas kai kurias klaidas ištaisė, V. D. išteisino, teiginiai konstatuojantys, kad jis panaudodamas apgaule įgijo svetimus pinigus, nepašalinti ir palikti.

4.2. Apelianto teigimu, BPK 7 straipsnyje įtvirtinta viena iš svarbiausių kaltinamojo garantijų - rungimosi principas. Šis principas yra reikšmingas ir ikiteisminio tyrimo stadijoje, jis buvo pažeistas, nebuvo apklausta (duomenys neskelbtini) A. K., (duomenys neskelbtini) L. Ž., R. K., A. S. nurodyta (duomenys neskelbtini) nenustatyta ir neapklausta. Bylą nagrinėjant teisme neapklausta (duomenys neskelbtini) R. K.

4.3. Apelianto nuomone, patikimų jo kaltumo įrodymų nėra. Teismas privalo tirti ir motyvuotai vertinti visus - tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, neturi vadovautis išimtinai vienintelių nukentėjusiųjų neobjektyviais parodymais, jų patikimumą teismas privalo patikrinti. Teisiamojo posėdžio metu liudytojos A. K., L. Ž. patvirtino, kad V. D. jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Viena liudytoja nenustatyta, o kita neapklausta, tai (duomenys neskelbtini) R. K. Teismas nors ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, bet nuosprendžio, aprašomojoje dalyje jį ne tik, kad apkaltino, nustatė, kad įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vadovavosi išimtinai nukentėjusiųjų parodymais ir nesirėmė kitų liudytojų bei kaltinamojo parodymais, todėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

4. Išteisintosios J. Č. ir jos gynėjos advokatės G. S. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendį, atlikti įrodymų vertinimą dėl nuosprendyje išdėstytų motyvų konstatuojančių J. Č. 2016 m. liepos 14 d ir 2016 m. rugsėjo 9 d. veikų padarymą. Prašoma aprašomojoje dalyje padarytą konstatuojamąją išvadą dėl J. Č. veikų padarymo pakeisti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą; pakeisti dalį, kuria nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis ANK 592 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjusio nuosprendžio kopiją (nuorašą) kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis perduoti įgaliotai institucijai (policijai) administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, nesant tokios veikos padarymo. Skunde sutinkama su išteisinamuoju nuosprendžiu, tačiau nesutinkama su motyvais dėl tariamai neginčijamo veikų įvykdymo, kurie yra neteisėti ir nepagristi.

5.1. Apeliantės nesutinka su teismo motyvais pagrindžiančiais 2016 m. liepos 14 d. įvykdytą veiką. Teismas konstatuoja, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus, neabejotinai nustatyta, kad panaudodama apgaulę, J. Č. įgijo svetimą, J. Š. priklausantį turtą - pinigus, sumoje 80 Eur. Teismas darydamas šią išvadą, rėmėsi J. Š. parodymais ir jais tiki. J. Č. nepripažinimą J. Š. parodymų, neigimą padarius nusikalstamą veiką, vertino, kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Motyvai, kuriais grindžiamas veikos įvykdymas, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir joje surinktų įrodymų. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu apklausiama liudytoja J. Š. nurodė, kad klaidinančią nuomonę, apie mokamas (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini), jai suformavo (duomenys neskelbtini) J. M. Š. nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) kainuos 80 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. nebuvo nustatyta ir apklausta. Teisme J. M. Š. kategoriškai paneigė tokį J. Š. liudijimą, nurodė, kad tikrai nenurodė J. Š., kad reikės susimokėti už (duomenys neskelbtini), nėra girdėjusi, kad J. Č. užsimintų, reikalautų piniginio atlygio. J. Š. (duomenys neskelbtini) lape nurodoma, kad teikiant (duomenys neskelbtini) paslaugas J. Š. kartu su (duomenys neskelbtini) J. Č. dalyvavo (duomenys neskelbtini) V. J. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. nebuvo nustatyta ir apklausta. Teisme V. J. nurodė, kad nėra girdėjusi, kad būtų reikalaujama piniginio atlygio iš pacienčių, kurioms taikoma (duomenys neskelbtini) procedūra, tos paslaugos nemokamos. Šiais parodymais paneigė J. Š. teiginius apie tai, kad J. Č. nurodė, o vėliau paėmė 80 Eur už atliktą (duomenys neskelbtini) procedūrą. Kadangi teikiant (duomenys neskelbtini) paslaugas J. Š., V. J. nedidelėse (duomenys neskelbtini) patalpose visuomet buvo kartu J. Č., tokių pokalbių negirdėjo, o tuo labiau pinigų priėmimo faktą paneigė. Atlikus (duomenys neskelbtini) J. Š. buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) palatą, kurioje visuomet budi budinti (duomenys neskelbtini), ir anot J. Š. čia ją lankė ir pinigus priėmė J. Č. Tuo metu budėjo (duomenys neskelbtini) L. J. Apklausiama liudytoja L. J., paneigdama J. Š. teiginius nurodė, kad nežino apie piniginio atlygio reikalavimą iš pacienčių, kurioms taikoma (duomenys neskelbtini) procedūra, negirdėjo, kad (duomenys neskelbtini) sakytų, kad tai mokama paslauga. Ši paslauga nemokama. J. Š. apklausose nurodo, kad (duomenys neskelbtini) lankė paskaitas, kurių metu buvo akcentuojama, kad jei (duomenys neskelbtini) pageidauja (duomenys neskelbtini), jis yra mokamas 80 Eur. Teisme apklausiami (duomenys neskelbtini) darbuotojai teiginį kategoriškai paneigė. J. Č. nurodė, kad niekada ir niekam nėra teigusi, kad (duomenys neskelbtini) atlikimas mokamas.

5.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad J. Š. pareiškimo pateikimo ir liudijimų metu nurodė ir vartojo žiniasklaidoje įvardintą (duomenys neskelbtini) terminą (duomenys neskelbtini), nors iš tikrųjųjų buvo supažindinta ir jai suteikta - (duomenys neskelbtini) paslauga. Šiuos duomenis patvirtina J. Š. (duomenys neskelbtini) lapas Nr. (duomenys neskelbtini) ir liudytojos (duomenys neskelbtini) V. V. liudijimai. J. Š. painiojosi parodymuose dėl jai atliktos (duomenys neskelbtini) procedūros pavadinimo, taip pat skirtingai nurodė jos atlikimo techniką ir trukmę, kas prasilenkia su (duomenys neskelbtini) realybe (kad (duomenys neskelbtini) po trijų dienu), todėl neaišku kas ir kada jai atliko (duomenys neskelbtini) paslaugą, už kurią ji tariamai sumokėjo 80 Eur.

5.3. Apeliančių teigimu, objektyvių įrodymų, kad J. Č. įgijo svetimą, J. Š. priklausantį turtą - pinigus, byloje nėra. Tariamas pinigų priėmimo faktas nėra niekaip fiksuotas ir pagrįstas. J. Š. parodymai apie tai, kad ji padavė J. Č. 80 Eur, yra niekuo nepagrįsti. Jie yra paneigiami ne tik išteisintųjų, bet ir visų liudijimus teisme davusių (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymais, kad (duomenys neskelbtini) procedūros yrą nemokamos, jie niekada nėra prašę, reikalavęs ir priėmę piniginio atlygio iš pacienčių, kurioms taikoma tokia procedūra, o taip pat nėra girdėję, kad kas iš kolegų prašytų, reikalautų, priimtų piniginį atlygį iš pacienčių, kurioms taikoma ši procedūra.

5.4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad J. Š. 2018 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu atsisakyti bylinėtis, siekiant susitaikymo. Pagal teismui pateiktus dokumentus, ir (duomenys neskelbtini) J. M. Š. liudijimus, J. Š. yra (duomenys neskelbtini), lankosi (duomenys neskelbtini). J. Š. teiginiai apie (duomenys neskelbtini) patirtą nusikalstamą veiką, prasilenkia su logika, (duomenys neskelbtini) mieste yra keletas kitų (duomenys neskelbtini) ir tikėtina, kad jei žmogus patyrė nusikalstamą veiką, ten daugiau nesikreips. Manytina, kad J. Š., selektyvų aplinkybių prisiminimą ir jų adaptuotą pateikimą, tikėtina suponavo siekis per civilinį ieškinį gauti asmeninės finansinės naudos ir tapti žinoma, kadangi šią bylą plačiai nušvietė žiniasklaida.

5.5. Apeliantės nesutinka su teismo motyvais pagrindžiančiais 2016 m. rugsėjo 9 d. J. Č. įvykdytą veiką. Teismas konstatavo, kad nustatyta, jog panaudodama apgaulę, J. Č. įgijo svetimą, T. ir E. M. priklausantį turtą - pinigus, sumoje 80 Eur. Teismas darydamas šią išvadą, rėmėsi T. ir E. M. parodymais ir jais tiki. J. Č. nepripažinimą T. ir E. M. parodymų, neigimą padarius nusikalstamą veiką, vertina kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo motyvai, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir joje surinktų įrodymų. E. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pasiteiravo (duomenys neskelbtini) personalo ar nepervėlu, (duomenys neskelbtini). Atėjus iškviestai (duomenys neskelbtini) su vyresnio amžiaus moterimi ir nurodžius, kad ši paslauga mokama, ji atsakiusi, kad tai žinoma iš (duomenys neskelbtini). E. M. liudijimais, klaidinančią nuomonę apie (duomenys neskelbtini) procedūros apmokėjimą, kuomet pati (duomenys neskelbtini) prašo, susiformavo (duomenys neskelbtini) metu, kurias lankė (duomenys neskelbtini) ir tai neva sakiusi (duomenys neskelbtini) J. Č.. Teismo metu J. Č. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) neveda, tačiau pakviesta atsakyti į (duomenys neskelbtini) klausimus jose buvusi. Kategoriškai paneigė, kad (duomenys neskelbtini) metu ar kada nors kitur yra sakiusi, kad procedūra mokama.

5.6. Apeliaciniame skunde nurodma, kad pagal E. M. (duomenys neskelbtini) lape Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus įrašus (duomenys neskelbtini) J. Č. (duomenys neskelbtini) paslaugas teikė kartu dalyvaujant (duomenys neskelbtini) D. L. Ikiteisminio tyrimo metu D. L. nebuvo nustatyta ir apklausta. Teisme liudytoja D. L. paneigė E. M. teiginius nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) mažesnė, nei ši teismo salė ir negirdėjo, kad (duomenys neskelbtini) būtų sakiusi, kad reikia susimokėti, nėra girdėjusi, kad būtų reikalaujama piniginio atlygio iš pacienčių, kurioms taikoma (duomenys neskelbtini) procedūra. E. M. liudijimais, J. Č. su D. L. jai (duomenys neskelbtini) 3 kartus ir už tai mokėti neprašė, nes sakė tai įeina į tą pačią kainą. Tokie liudijimai akivaizdžiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems duomenims, kadangi iš E. M. (duomenys neskelbtini) lape Nr. (duomenys neskelbtini), esančių įrašų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. 15.25 val. E. M. (duomenys neskelbtini) panaudojimą atliko (duomenys neskelbtini) J. Č. 18.00 val. (duomenys neskelbtini) J. Č. (duomenys neskelbtini) baigia ir perduoda (duomenys neskelbtini) V. V. (duomenys neskelbtini) V. V. 18.00 val. Ir 20.30val. E. M. atlieka (duomenys neskelbtini) panaudojimą, o 22.30 val. (duomenys neskelbtini) procedūrą baigia (duomenys neskelbtini). Pagal J. Č. kaltinime, o ir vėliau teismo nuosprendyje formuotą tendencingą išvadą, tai tariamas apgaulės mechanizmo formavimas ir asmeninio turto pasisavinimas turėjo vykti ir tarp E. M. ir (duomenys neskelbtini) V. V. Ikiteisminio tyrimo metu V. V. nebuvo nustatyta ir apklausta. Teisme V. V. paneigė E. M. teiginius, kad J. Č. jos atžvilgiu naudojo apgaulę ir atlikusi tris (duomenys neskelbtini) procedūras pasisavino asmeninį turtą, nurodydama, kad negirdėjo, kad reikalaujama piniginio atlygio iš pacienčių, kurioms taikoma (duomenys neskelbtini) procedūra, negirdėta, kad už šią paslaugą mokėtų pacientės, ji jokių pinigų neprašė, neėmė. J. M. teikdamas liudijimus nurodė, kad jiems pasakė, kad bus mokama procedūra – 80 Eur. Tai pasakė (duomenys neskelbtini) J. Č. (duomenys neskelbtini), prieš atliekant procedūrą, tačiau tai buvo pasakyta ir per kursus. Šie parodymai iš esmės skiriasi su byloje esančia medžiaga, yra paneigiami ir pačios E. M. parodmais apie susitikimą su J. Č., kuomet nurodo į (duomenys neskelbtini) atėjo su vyresnio amžiaus asistente. Jos paprašė vyro išeiti. Lieka neaišku ir nesuprantama, kaip išėjęs T. M. galėjo girdėti, o tuo labiau apie tai liudyti, kad J. Č. už (duomenys neskelbtini) paslaugą sumokėti 80 Eur. Byloje taip pat nėra patvirtinančių duomenų, kad T. M. (duomenys neskelbtini) būtų lankęs (duomenys neskelbtini). Liudijimai, kad bus mokama procedūra buvo pasakyta ir (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės ir paneigtini faktinėmis aplinkybėmis, todėl tikėtina, kad neatsakingus asmenų pasvarstymus, T. M. klaidindamas teismą, pateikė, kaip su juo vykusius įvykius.

5.7. Objektyvių įrodymų, kad J. Č. įgijo svetimą, T. ir E. M. priklausanti turtą - pinigus, sumoje 80 Eur byloje nėra. Tariamas pinigų priėmimo faktas nėra niekaip fiksuotas ir pagrįstas. Sutuoktinių E. ir T. M., kaip suinteresuotų liudytojų parodymai apie tai, kad T. M. padavė J. Č. 100 Eur, o pastaroji atnešė 20 Eur grąžą, yra niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie E. ir T. M. parodymai yra paneigiami ne tik išteisintųjų, bet ir visų liudijimus teisme davusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymais, kad (duomenys neskelbtini) procedūros yra nemokamos, jie niekada nėra prašę, reikalavęs ir priėmę piniginio atlygio iš pacienčių, kurioms taikoma (duomenys neskelbtini) procedūra, o taip pat niekad nėra girdėję kad kas nors iš kolegų prašytų, reikalautų, priimtų piniginį atlygį iš pacienčių, kurioms taikoma (duomenys neskelbtini) procedūra.

5.8. Byloje esanti USB laikmena (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuotas garso įrašas pristatomas kaip „(duomenys neskelbtini) pasakojimas“ ir kuriuo vadovaujantis buvo grindžiami kaltinimai kaltinamajame akte, nėra niekaip susijęs su inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis. Garso įrašo sukūrimo data daugiau kaip vieni metai ankščiau, nei J. Š. ir E. M. galimai galėjo lankyti (duomenys neskelbtini), taip pat nėra aiškus ir nenustatytas garso įrašo autentiškumas ir ar jis darytas (duomenys neskelbtini). J. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad garso įraše užfiksuotas balsas yra tikrai ne jos.

5.9. Konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar i nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų faktinių duomenų visuma, o ne atskirais, nepatikrintais ir nepagrįstais duomenimis. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų faktinių duomenų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Apibendrinat paminėtą, konstatuotina, kad, atlikdamas įrodymų vertinimą ir pateikdamas konstatuojamas išvadas dėl 2016 m. liepos 14 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. J. Č. įvykdytų veikų, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl išsamumo ir nešališkumo, BPK 305 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat nesilaikydamas in dubio pro reo principo, padarė klaidingas, nepagrįstas ir neteisėtas išvadas, todėl jos turi būti pakeistos.

5. Teismo posėdyje išteisintojo V. D. gynėjas advokatas R. Putinas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintosios J. Č. gynėja advokatė G. S. prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras L. P. prašė apeliacinius skundus atmesti.

6. Išteisintojo V. D. apeliacinis skundas atmetamas, išteisintosios J. Č. ir jos gynėjos advokatės G. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Išteisintieji sutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl jų išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau prašo iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinti konstatuojamojo pobūdžio išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų. J. Č. ir jos gynėjos advokatės apeliaciniame skunde taip pat prašoma pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta perduoti bylos medžiagą institucijai, administracinio nusižengimo teisenai pradėti dėl 2016 m. rugsėjo 9 d. veikos.

8. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju V. D. ir J. Č. išteisinti nustačius, kad nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. nenustatytas būtinasis BK 182 straipsnio 3 dalies sudėties požymis – turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos, t. y. nustačius, jog išteisintųjų veiksmai galimai atitinka administracinio nusižengimo požymius.

9. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad aprašydamas V. D. ir J. Č. veiksmus teismas nustatė, jog išteisintųjų veiksmai iš esmės atitinkantys suformuotą kaltinimą yra įrodyti, tačiau nenustačius veikų tęstinumo, jas įvertinus kaip pavienes, nenustatytas baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį būtinasis sudėties požymis – turto vertė.

10.1. Išvadą dėl V. D. 2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. spalio 3 d. veiksmų teismas grindė nukentėjusiųjų A. ir R. S., M. ir D. Š., liudytojų parodymais apklaustų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiminio nagrinėjimo metu. Nustatė, kad jais netikėti nėra pagrindo, nenustatyta, kad jie galėjo apkalbėti V. D. Paties išteisintojo V. D. nepripažinimą nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių, vertino, kaip gynybinę poziciją. Teismas šių duomenų pagrindu padaręs išvadą, kad veikos įrodytos, atsižvelgdamas į jų aplinkybes, laiko tarpą tarp veikų, kad apgaulė naudota prieš skirtingus asmenis, nenustačius vieningos tyčios sprendė, kad veikos buvo pavienės, todėl kiekvieną veiką vertinant atskirai, turto vertė – 80 Eur, netitinka baudžiamajai atskomybei kilti reikalaujamos vertės. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10.2. Dėl 2015 m. sausio 6 d. V. D. atliktų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) atliko (duomenys neskelbtini) V. D. Pinigus padavė prieš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo padarytas iš dviejų dalių. Pinigus priėmė, įsidėjo į kišenę, pasakė, kad kvitas bus. Taip įvyko, kad kvito prašė, bet negavo. R. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pasiūlė daryti moteris. Buvo pasakyta, kad bus mokama. (duomenys neskelbtini) 70-80 Eur. Atėjęs (duomenys neskelbtini), taip pat pasakė, kad reikės sumokėti. Pinigus sumokėjo (duomenys neskelbtini), jis pinigus paėmė, bet kvitas nebuvo išrašytas. Dėl 2015 m. spalio 3 d. V. D. atliktų neteisėtų veiksmų apklausiamas M. Š. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pakvietė V. D., jis atėjo su (duomenys neskelbtini), paminėjo, kad paslauga mokama, pinigus jis padavė į rankas. D. Š. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) atliko vyras. Už tai sutuoktinis sumokėjo 80 Eur. Kvito nedavė. Nukentėjususiųjų parodymai sutapo su jų nurodytomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jų parodymai sutapo ir tarpusavyje, pagrindo jais netikėti ir nesiremti teisėjų kolegija nenustatė. Byloje nustatyta, kad moterys, kurioms buvo atlikta (duomenys neskelbtini) procedūra buvo draustos socialiniu draudimu, todėl joms procedūra buvo apmokama iš Ligonių kasų. Tai, kad jos buvo draustos socialiniu draudimu, (duomenys neskelbtini) privalėjo žinoti.

10.3. Nors išteisintojo skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai, o teisminio nagrinėjimo metu padarytos klaidos nebuvo ištaisytos, pažeistas rungimosi principas, nes neapklausti svarbūs asmenys minimi nukentėjusiųjų, t. y. (duomenys neskelbtini) darbuotojos, kurios dalyvavo informuojant apie mokamą paslaugą ar perduodant pinigus, taip pat nebuvo nustatyta ir apklausta dar viena (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad byloje esantys teismo posėdžio protokolai ( t. 7, b. l.10, 39) rodo, kad pirmosios instancijos teismas tenkino kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymus iškviesti ir apklausti teisme liudytojais (duomenys neskelbtini) darbuotojus apie bylai reikšmingas aplinkybes. Taigi teismas nepažeidė kaltinamųjų teisės teikti įrodymus, o tuo pačiu BPK įtvirtinto rungimosi principo. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismui išteisinamajam nuosprendžiui priimti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pakako, nustačius jog nukentėjusiųjų parodymai patikimi ir pakankami faktinėms aplinkybėms nustatyti. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai, kurie yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai, V. D. bendradarbiai, tačiau jie tik patvirtino tai, kad (duomenys neskelbtini) paslauga nemokama, jie nematė pinigų perdavimo ir apie tai nieko nėra girdėję, nesuteikia pagrindo netikėti nukentėjusiųjų išsamiais parodymais ir spręsti, jog neteisėti veiksmai nebuvo atlikti. Kaip jau minėta liudytojai: L. Ž., A. K., J. M. Š., V. V., L. J., D. L., V. J. dirba toje pačioje (duomenys neskelbtini) įstaigoje ir tik patvirtino tai, kad socialiai draustoms pacientėms (duomenys neskelbtini) paslaugos yra nemokamos. Kad kas reikalautų ar duotų pinigus už tai, liudytojos nematė, negirdėjo. Todėl šiame kontekste nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad V. D. teisės buvo pažeistos, nes neapklausti, nenustatyti kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Byloje nebuvo nustatyta ir tai, kad nukentėjusieji būtų kaip nors suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį V. D.

10.4. Išvadą dėl J. Č. 2016 m. liepos 14 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d. veiksmų pirmos instancijos teismas grindė nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, kuriuos išsamiai perrašė į skundžiamą nuosprendį. Nustatė, kad jais netikėti nėra pagrindo, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šie galėjo apkalbėti J. Č. ar turėti suinteresuotumą pakenkti jai. J. Č. nepripažinimą nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių vertino, kaip gynybinę poziciją. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10.5. Dėl 2016 m. liepos 14 d. J. Č. atliktų neteisėtų veiksmų nukentėjusioji J. Š. pirmos instancijos teisme posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) J. Č. pasakė, kad darys (duomenys neskelbtini) ir reikės susimokėti 80 Eur, ji sutiko. J. Č. pinigus 80 Eur ji asmeniškai įdėjo į kišenę ar padavė į rankas, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) yra mokamas 80 eurų. Ji buvo susijaudinusi, tokioje padėtyje ir sutiko mokėti pinigus už (duomenys neskelbtini). Po dviejų dienų, kai buvo pervežta į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priminus susimokėti už (duomenys neskelbtini), padavė 80 eurų. Jokio dokumento, patvirtinančio pinigų priėmimą, nedavė, ji neprašė. Dėl 2016 m. rugsėjo 9 d. J. Č. atliktų neteisėtų veiksmų nukentėjusioji E. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) J. Č., prisistatė, paklausė, ar žinoma, jog tai mokama procedūra. Jos išleidimo dieną (duomenys neskelbtini) atėjo į palatą. Tada vyras padavė jai į rankas 80 Eur. Nukentėjusysis E. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prieš vykstant procedūrai, jiems pasakė, kad bus mokama procedūra – 80 Eur. Tai pasakė (duomenys neskelbtini) J. Č. Prieš išvykstant iš ligoninės ji atėjo ir tuomet jai padavė 100 Eur, kokiomis kupiūromis, neprisimena, grąžą atnešė, bet kvito ne, jo ir neprašė. Šių asmenų parodymai iš esmės sutapo su jų nurodytomis aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jų parodymai sutampa ir tarpusavyje, net detalėse, pagrindo jais netikėti ir nesiremti teisėjų kolegija nenustatė. Byloje nustatyta, kad moterys, kurioms buvo atlikta (duomenys neskelbtini) procedūra buvo draustos socialiniu draudimu, todėl joms procedūra turėjo būti suteikta nemokamai.

10.6. Aptartų duomenų visumoje, pagrįstai teismas padaręs išvadą, kad veikos įrodytos, atsižvelgdamas į jų aplinkybes, laiko tarpą tarp veikų, kad apgaulė naudota prieš skirtingus asmenis, nenustačius vieningos tyčios sprendė, kad veikos buvo pavienės, todėl kiekvieną veiką vertinant atskirai, turto vertė – 80 Eur, netitinka baudžiamajai atskomybei kilti reikalaujamos vertės. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10.7. Nors išteisintosios ir gynėjos apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiųjų parodymai nenuoseklūs, jie painiojosi, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi nukentėjusių parodymus, su tokiais teiginiais nesutinka. Nukentėjusieji aplinkybes susijas su J. Č. atliktais veikmais nurodė nuosekliai, aiškiai, detaliai, pagrindo netikėti jų parodymais nėra. Tai, kad nukentėjusioji J. Š. negalėjo atliktos procedūros įvardinti tiksliais (duomenys neskelbtini) terminais, nesuteikia pagrindo jos parodymus vertinti, kaip nepatikimus, esminės jos nurodytos aplinkybės sutapo ir yra aiškios, jog nukentėjusioji kalba apie tą pačią procedūrą t. y. (duomenys neskelbtini) procedūrą. Tai, kad nukentėjusioji vėl (duomenys neskelbtini) ir lankosi (duomenys neskelbtini), kas anot apeliančių nelogiška, asmeniui patyrus nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini), kad siekia savo parodymais pasipelnyti yra subjektyvus apeliančių vertinimas, paremtas deklaratyviais teiginiais. Vertinant E. M. parodymų patikimumą, nustatyta nukentėjusioji faktines aplinkybes nurodė nuosekliai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visos nukentėjusios įvardijo tą pačią reikalaujamą sumokėti sumą už (duomenys neskelbtini) procedūra. Tai, kad liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) darbuotojai nurodė, jog nieko apie nusikalstamą veiką nežino, (duomenys neskelbtini) procedūra yra nemokama, o jie negirdėjo, kad būtų prašoma sumokėti, nepaneigia nukentėjusiųjų parodymų. Pažymima, kad visi įrodymai ir duomenys vertinami visumoje, juos sujungiant į vientisą įrodymų grandinę, ir tik jų visumos pagrindu daromos išvados, tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiami duomenys selektyviai, atsietai nuo jų visumos, todėl atmestini, kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad duomenų visumoje, kaip įrodymas vertintas ir garso įrašas, kurį pateikė nukentėjusioji D. Š. Šis įrodymas tiesiogiai nepatvirtina jokių faktinių aplinkybių, tačiau įvertinus, tai, kad nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo netikėti, o įrašas nurodoma užfiksuotas per (duomenys neskelbtini) būtent toje (duomenys neskelbtini) įstaigoje, jame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) vedantysis asmuo nurodo, jog (duomenys neskelbtini) procedūra mokama, vertinamas kaip netiesioginis įrodymas, kuris padeda teismui formuoti vidinį įsitikinimą. Pažymima, kad Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).

10. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog išteisintųjų V. D. ir J. Č. neteisėti veiksmai įrodyti. Todėl šalinti iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies teiginius, nurodomus apeliaciniuose skunduose, nėra pagrindo. Teismas padaręs išvadą, kad išteisintųjų veiksmai nurodyti kaltinime įrodyti, būtent šių duomenų pagrindu atsižvelgdamas į jų pobūdį, laiko tarpą tarp jų ir kitas aplinkybes galėjo prieiti išvadą, kad veikos buvo pavienės. O tai lėmė, asmenų išteisinimą, kadangi kiekvieną veiką vertinant atskirai, turto vertė – 80 Eur, netitinka baudžiamajai atskomybei kilti reikalaujamos vertės. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nustatydamas, kad apeliantų veikos buvo atskiros, pavienės (V. D. 2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. spalio 3 d.; J. Č. 2016 m. liepos 14 d. ir 2016 m. rugsėjo 9 d.), pagrįstai atsižvelgė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kad tarp minėtų V. D. ir J. Č. veikos atitolusios laiko atžvilgiu viena nuo kitos. V. D. veikos atitolusios viena nuo kitos beveik devynių mėnesių laikotarpiu. J. Č. veikos atitolusios beveik trijų mėnesių laikotarpiu, byloje esantys domenys patvirtina, kad V. D. ir J. Č. apgaulę naudojo prieš skirtingus asmenis (nukentėjusius), turtą įgijo iš skirtingų šaltinių (nukentėjusių). Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad šioms išvadoms konstatuoti ir jų pagrindu priimti išteisinamąjį nuosprendį, buvo būtina nustatyti nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, atliktus veiksmus, tyčios susiformavimo momentus, pagrįsti tai ištirtais ir įvertintais teisme įrodymais ir tik tada juridiškai kvalifikuoti padarytas veikas.

11. Taigi nustačius, jog išteisintųjų V. D. ir J. Č. veikos yra pavienės, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, veikos padarymo metu buvo galima nuo 112,98 Eur, teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad inkriminuotos pavienės veikos, kurių turto vertė kiekvienos atskirai po 80 eurų, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o inkriminuoti veiksmai galėtų būti vertinami, kaip užtraukiantys administracinę atsakomybę.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teisingai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išteisintųjų veiksmai atitinka inkriminuotą kaltinimą, tačiau nenustačius būtino požymio – reikalaujamos turto vertės baudžiamąjai atsakomybei kilti, sprendė, jog šios veikos jas vertinant, kaip pavienes galimai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 108 straipsnyje požymius. Šiai išvadai ir išteisinimo pagrindui – nesant būtinojo baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 182 straipsnio 3 dalyje požymio – turto vertės, nustatyti ir pripažinti pirmosios instancijos teismas vertino V. D. ir J. Č. inkriminuotų veiksmų įrodytumą. Toks išteisintųjų neteisėtų inkriminuotų veiksmų įvertinimas, pripažįstant, kad veiksmai atlikti, tačiau asmenys išteisinti nesant būtinojo požymio, neprieštarauja teismų praktikai. Teismų praktikoje nustatomi atlikti neteisėti veiksmai, tačiau nenustačius vieno būtinojo požymio priimamas išteisinamasis nuosprendis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-102-222/2018).

13. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Lietuvos Respublikos ANK 592 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami. Lietuvos Respublikos ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas galimai buvo padarytas 2016-09-09, taigi skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną senatis nebuvo suėjusi, todėl pagrįstai ir teisingai teismas sprendė, kad įsiteisėjus nuosprendžiui byla perduotina įgaliotai insitucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas. Nuosprendis neįsiteisėjo, kadangi dėl jo buvo gauti apeliaciniai skundai, kurių nagrinėjimas apygardos teisme paskirtas 2018m. lapkričio 28 d. posėdyje. Taigi dviejų metų terminas dėl galimai padaryto nusižengimo suėjo 2018m. rugsėjo 9 dieną, tai yra suėjo senatis administracinei atsakomybei taikyti ir dėl J. Č. 2016 m. rugsėjo 9 d. veikos, todėl nuosprendis dalyje dėl bylos medžiagos dokumentų perdavimo įgaliotai institucijai administracinei teisenai pradėti keistinas, pašalinant šią dalį iš skundžiamo nuosprendžio, suėjus senaties terminui administracinei atsakomybei taikyti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Išteisintojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Išteisintosios J. Č. ir jos gynėjos advokatės G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, pašalinant iš nuosprendžio, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis ANK 592 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjusio nuosprendžio kopiją (nuorašą) kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis (dėl J. Č. 2016-09-09 dieną padarytos veikos) perduoti įgaliotai institucijai (policijai) administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, suėjus senaties terminui administracinei atsakomybei taikyti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.