Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas LAB bankas SNORAS 2014-02-03 pateikė atsiliepimą į J. P. ieškinį, su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 61-70). Atsakovas nurodė, jog ieškovė su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. A99454347, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovei paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovės pavedimus dėl vertybinių popierių. Vykdant Aptarnavimo sutartį, 2011-10-08 ieškovė su atsakovu sudarė obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią ieškovė už 16.997,40 Lt įsigijo 170 vnt. nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4,5 % metine palūkanų norma. Lietuvos banko valdyba 2011-11-16 nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012-01-16 paskelbti AB banko SNORAS veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011-11-24 nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą visam laikui atšaukti AB bankui SNORAS išduotą banko licenciją ir nustatė, kad minėtas sprendimas įsigalioja, kai Vilniaus apygardos teismas priims nutartį iškelti AB bankui SNORAS bankroto bylą ir paskirs administratorių. 2012-01-23 ieškovė pateikė atsakovui kreditorinį reikalavimą dėl 17.075,45 Lt grąžinimo. Kreditoriniame reikalavime buvo nurodyta, jog reikalavimas kyla iš ieškovės turėtų atsakovo obligacijų. Remdamasis ieškovės reikalavimu bei savo finansinės apskaitos duomenimis, atsakovas patikslino ir patvirtino ieškovei grąžintiną 17.077,55 Lt sumą. Atsakovas nurodė, kad byloje esantys įrodymai liudija, jog ieškovė siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasis gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą. Ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei jo sukeliamas pasekmes. 2011-10-08 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta tipinė Aptarnavimo sutartis. Vykdant minėtą sutartį, šalys sudarė ginčijamą sandorį. Ginčijamo sandorio 1.22 punkte šalia investuotojo parašo yra nurodyta, jog, pasirašydamas šią sutartį, investuotojas patvirtina, kad visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia investuotojo valią; prieš pasirašydamas sutartį, investuotojas patvirtina, kad yra susipažinęs su prospektu ir galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka; investuotojas buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Vadovaudamasis Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 22 punktu, atsakovas iš anksto pateikė ieškovei, kaip neprofesionaliam klientui, šių taisyklių 30-45 punktuose nurodytą informaciją, o ieškovė raštu patvirtino, kad šią informaciją gavo. Ši informacija ginčijamo sandorio sudarymo bei galiojimo metu buvo viešai prieinama ir atsakovo interneto tinklalapyje adresu www.snoras.com. Atsakovas pažymėjo, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Ieškovė, bandydama įrodyti, kad atsakovas ją suklaidino arba apgavo, nurodė Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies 3 punktą, kuris numato, kad, siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių gražinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ Indėlių ir investicijų draudimas. Atsakovas pažymėjo, jog „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ yra bendrojo pobūdžio Aptarnavimo sutarties, sudaromos pieš įsigyjant bet kokį investicinį produktą, dalis. Tai nėra ginčijamo sandorio priedas ar sudedamoji dalis. Aptarnavimo sutartis tiesiogiai nesukėlė ieškovei pareigos investuoti į vertybinius popierius. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei Obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, jog atsakovo vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl konstatuotina, kad atsakovas nepateikė ieškovei klaidinančios informacijos ir ieškovė nesuklydo. Atsakovas nurodė, jog ieškovės pasirašyta Aptarnavimo sutartis yra tipinė sutartis, kurios nuostatos turi būti suprantamos ir aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio paslaugas atsakovas teikė ieškovei kaip savo klientui bei kokio pobūdžio sutartys buvo papildomai sudarytos vėliau. Aptarnavimo sutarties bendrosios dalies 7.7 punkte buvo numatyta, kad klientas gali gauti informaciją apie banko teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų riziką, nurodytą Finansinių priemonių rizikos aprašyme, bet kuriame banko klientų aptarnavimo padalinyje, taip pat banko interneto puslapyje www.snoras.com. Ieškovė teigė, kad atsakovas, prieš sudarydamas ginčijamą sandorį, nesurinko įrodymų apie ieškovės finansinę padėtį, investavimo tikslus ir patirtį. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė savo parašu duomenų anketoje patvirtino, kad atsisako suteikti atsakovui LR finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 7 d. nurodytą informaciją, patvirtindama, kad jos atsisakymas pateikti reikalingą informaciją neleis atsakovui nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra jai tinkamos. Ieškovė, atsisakydama pateikti atsakovui duomenis apie savo investavimo patirtį, pajamas, turimą turtą ir kt., ieškovė nutarė, jog yra pajėgi savarankiškai įvertinti su investavimu į atsakovo obligacijas susijusią riziką. Atsakovas nurodė, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo pateikė atsakovui savo kreditorinius reikalavimus bankroto byloje, kuriuose nurodė, kad yra sudariusi obligacijų pasirašymo sutartį ir tuo grindžia savo reikalavimą bankroto byloje (LR CK 1.5 str., 1.78 str., 1.79 str., 1.80 str., 1.90 str., 1.91 str., 6.145 str. – 6.153 str., 6.154 str., 6.193 str.).

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą (b.l. 43-56), kuriame nurodė, kad jis nėra sandorio dalyvis, todėl nepasisako dėl sandorio sudarymo aplinkybių. Tik pažymi, kad ieškovė yra verslininkė, ji yra kelių juridinių asmenų vadovė, be to, eina UAB „Finansinių tyrimų biuro“, kuris teikia finansines paslaugas, vadovės pareigas, ji negalėjo nesuprasti sudaromos sutarties esmės. Trečiasis asmuo yra išmokėjęs ieškovei 11.928,38 Lt indėlių draudimo išmoką Terminuotų indėlių sutarčių pagrindu banke laikytas lėšas. Nurodė, kad draudimo išmokas jis apskaičiuoja ir moka atsižvelgdamas į draudėjo (SNORAS) draudžiamojo įvykio metu dienos duomenimis apie indėlininkus ir jų indėlius bei apie investuotojus ir banko įsipareigojimus investuotojams, kaip nustato LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (IĮIDĮ). IĮIDĮ 3 str. 4 d. nustato išimtis kas nėra draudimo objektas, taigi, draudimo objektu negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai. Kadangi ieškovė yra investuotojas, taikomos LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 9 str. 1 d., kuri numato numato, kad investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios, t. y. tuo atveju, jeigu bankas ieškovei priklausančias obligacijas būtų perdavęs kitiems asmenims be ieškovės valios, galėtų būti taikoma draudimo sistema, kuri atlygintų ieškovei dėl prarastų vertybinių popierių patirtą žalą. Ieškovė nurodė, kad buvo suklaidinta ar suklydo, tačiau ieškovės niekas nevertė skubėti pasirašyti sutarties, ji turėjo neribotą galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis iki jos pasirašymo bei turėjo neribotą galimybę išsiaiškinti obligacijų kaip skolos vertybinių popierių esmę ir tai, kad joms netaikomas draudimas LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 9 str. 1 d. numato, kad investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos, jeigu investuotojo vertybinius popierius ir (arba) pinigus draudėjas yra perleidęs arba panaudojęs be investuotojo valios, t. y. tuo atveju, jeigu bankas ieškovei priklausančias obligacijas būtų perdavęs kitiems asmenims be ieškovės valios, galėtų būti taikoma draudimo sistema, kuri atlygintų ieškovei dėl prarastų vertybinių popierių patirtą žalą. Nurodė, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis atsakovas privalėjo sudaryti su kiekvienu asmeniu, kuriam buvo teikiamos investicinės paslaugos. Vadovaujantis Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2007-05-31 nutarimu Nr. 1 K-22, ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusios redakcijos 59 p., finansų maklerio įmonė (atsakovas), prieš pradėdama teikti investicines paslaugas neprofesionaliesiems klientams, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo sudaryti su klientu rašytinį susitarimą, kuriame nustatomos pagrindinės kliento ir finansų maklerio įmonės teisės ir pareigos. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, o taip pat atitinkamai ir visos jos nuostatos bei susiję dokumentai turėjo būti žinomi ieškovei. Atsakovo pareiga informuoti apie draudimo įmonę arba užsienio draudimo įmonę, kurioje apdrausti indėliai ir (arba) įsipareigojimai investuotojams, yra nustatyta teisės aktais. Atsakovas minėtos nuostatos tiesiog negalėjo neįtraukti į Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties tekstą. Minėta sutartis buvo visiškai atskiras (savarankiškas) banko ir ieškovės sandoris, skirtas ne tik obligacijų įsigijimo sandoriui, bet ir ieškovės bei banko galimiems investiciniams sandoriams ateityje. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties 3 p. yra tik referuojama į indėlių draudimą, kaip indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įmonę, ir nurodoma, kad piniginės lėšos ir įsipareigojimai investuotojams yra draudžiami įstatymų numatyta tvarka. Minėtoje sutartyje nėra nurodyta, kad obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties nuostata negali būti laikoma klaidinančia todėl, kad konkrečiu atveju ieškovė neturi teisės gauti atitinkamos indėlių draudimo išmokos. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovės niekas nevertė skubėti pasirašyti sutarties, ji turėjo neribotą galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis iki jos pasirašymo bei turėjo neribotą galimybę išsiaiškinti obligacijų kaip skolos vertybinių popierių esmę ir tai, kad joms netaikomas draudimas. Bet kuris protingas ir atidus asmuo, priimantis sprendimą dėl investavimo, negali teisintis nesupratęs ir negalėjęs suprasti jam pasiūlytų sutarties sąlygų ar nesuvokęs sandorio esmės. Nurodė, kad kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Ieškovė nepagrįstai ginčija sutartį, motyvuodama savo suklydimu. Ieškovė neįrodė, jog ginčijamą sutartį sudarė dėl suklydimo, todėl ieškinys atmestinas. Asmuo, tiek laikydamas indėlį banke, tiek investuodamas į banko platinamas finansines priemones, jeigu jis nėra profesionalus investuotojas, turi vienodas galimybes įvertinti banko bankroto riziką. Ieškovė nurodė, kad nebuvo supažindinta su bendrosiomis sutarties sąlygomis (prospektu ir galutinėmis sąlygomis) ir Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedais. Sutarčių sąlygos nėra deklaratyvios, o bet koks asmuo, pasirašytinai išreiškiantis patvirtinimą, kad yra susipažinęs su sandorio sąlygomis ir visa susijusia informacija, negali teisintis nesupratęs tokios sutarties nuostatos esmės. Taip pat visi ginčo sutartyje nurodomi dokumentai buvo patalpinti ir viešai prieinami atsakovo interneto tinklapyje. Ieškovė sutartyje patvirtino, kad sutinka su sutarties sąlygomis ir jos jai suprantamos, kad ji buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes. Ieškovė pasirašytinai patvirtino, kad visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, patvirtino, kad jos išreiškia jos valią ir ieškovė yra susipažinusi su prospektu, galutinėmis sąlygomis, rizikos apibendrinimu ir kitais dokumentais. Ieškovė, pasirašydama ginčijamą sutartį, tikrai turėjo matyti nuorodas į standartines sąlygas. Tuo atveju, jeigu tokios standartinės sąlygos ir nebūtų pateiktos ieškovei, ši aplinkybė negali būti naudojama kaip pagrindas pripažinti tokias sąlygas negaliojančiomis. Ieškovė prašė sutarties pripažinimo negaliojančia atveju taikyti restituciją ir pripažinti ieškovės sumokėtus pagal sutartį pinigus ieškovės lėšomis jos banko sąskaitoje. Toks prašomas taikyti restitucijos būdas atmestinas. LR Įmonių bankroto įstatymo ir LR Bankų įstatymo normos įtvirtina absoliutų draudimą bankui, kuriam iškelta bankroto byla, vykdyti visas finansines prievoles, kurios neįvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo bankui. Net ir patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucija nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma (LR CK 1.5 str. 1 d., 1.63 str. 1 d., 1.90 str., 1.91 str., 1.95 str., 1.103 str., 1.138 str., 6.145 str., 6.147 str., 6.186 str., 6.719 str., LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str., 9 str., 10 str., 11 str., 12 str., LR Banko įstatymo 87 str. 4 d.). Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant.