Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 21RE-641 (AG-568/06-2023) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo J. J. 2023 m. rugsėjo 7 d. patikslintą skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2023 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. O3E-942 „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Tarybą, pateikdamas skundą dėl akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Energijos skirstymo operatorius (toliau – ir ESO) neteisėtų veiksmų, diegiant išmaniąją elektros energijos apskaitos sistemą. 2023 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Nutarimą, kuriuo atmetė jo reikalavimus. 2023 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas kreipėsi su patikslintu skundu į Komisiją, kuri Sprendimu atsisakė nagrinėti skundą kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai. Pareiškėjas pažymėjo, kad Nutarime buvo nurodyta, jog jis turi teisę skųsti Nutarimą Komisijai arba teismui savo pasirinkimu. Pareiškėjo teigimu, pradinis ginčas tarp jo ir ESO kilo dėl apskaitos prietaisų eksploatavimo, todėl jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalimi, kreipėsi su skundu į Tarybą, kuri nagrinėja vartotojų skundus dėl apskaitos prietaisų eksploatavimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) ir Tarybos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-225 patvirtintomis Vartotojų skundų nagrinėjimo valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklėse aiškiai nurodyta, kad šių Taisyklių nustatyta tvarka išnagrinėtas skundas asmens pasirinkimu gali būti skundžiamas arba Komisijai, arba administraciniam teismui.

3. Pareiškėjo teigimu, jis iš esmės reikalauja, kad Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, kuriuo būtų patvirtinti teigiami išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai bei atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatai. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija nepagrįstai konstatavo, jog Nutarimas laikytinas norminiu administraciniu aktu. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas nustato, kad ESO privalo parengti išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą, o šio įstatymo 48 straipsnio 5 dalis nustato, kad išmaniosios apskaitos sistemos pradedamos diegti tik po to, kai Taryba patvirtina teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus, todėl nutarimas, kuriuo būtų patvirtinti teigiami ESO parengto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatai, būtų tik teisės aktas, suteikiantis teisę ESO pradėti vykdyti išmaniųjų elektros energijos apskaitos prietaisų diegimą, tačiau šiuo teisės aktu nebūtų nustatomos jokios teisės ir pareigos vartotojams, t. y. toks nutarimas nebūtų laikomas norminiu administraciniu aktu.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Taryba nėra patvirtinusi teigiamų išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, todėl yra pažeidžiamos ne tik pareiškėjo, bet ir kitų elektros energijos vartotojų teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjas nurodė, kad siekia apginti ne kitų vartotojų teises ir teisėtus interesus, o savo paties teises ir teisėtus interesus, nes Elektros energetikos įstatymas nustato, kad išmaniosios elektros energijos apskaitos priemonės vartotojams, taigi ir jam, gali būti pradėtos diegti tik po to, kai Taryba patvirtina teigiamus išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Pareiškėjo teigimu, vien tai, kad Komisijos priimtas sprendimas galimai darys tiesioginę ar netiesioginę įtaką ir kitų vartotojų interesams, negali būti priežastis atsisakyti ginti būtent jo galimai pažeistą teisę ir teisėtą interesą. Priešinga išvada reikštų, kad yra pažeidžiami tiek teisinio tikrumo, tiek teisingumo principai.

5. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti skundą.

6. Atsakovas nurodė, kad Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, siūlant pareiškėjui teikti skundą teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, kaip tai numatyta Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje. Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad buvo pažeista Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalis. Vadovaudamasi Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, Tarybos pirmininko 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. O3E-428 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ derinimo“, Taryba suderino ESO parengtą investicijų projektą „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ (toliau – ir Investicijų projektas), todėl prievolė, numatyta Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje, yra įvykdyta. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėju, kad investicijų derinimo procedūra pagal Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir procedūra pagal Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalį nėra laikytinos tapačiomis procedūromis. Esmine aplinkybe laikytina ne tai, ar Tarybos kompetencijai pavestas klausimas yra derinamas ar tvirtinamas, o tai, ar Tarybos sprendimas yra tinkamai įformintas, t. y. priimant nutarimą. Nepriklausomai nuo žodžių „tvirtinti“ ir „derinti“, turinčių neesminę, formalią reikšmę nagrinėjamame kontekste, yra akivaizdu, kad Taryba priėmė sprendimą dėl Investicijų projekto ir jame išdėstyto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą, kuris buvo tinkamai įformintas Nutarimu.

7. Atsakovas nurodė, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalies nuostata neprieštarauja ir savo prasme bei paskirtimi yra ta pati kaip iki minėto įstatymo įsigaliojimo galiojusi Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis, todėl jo pagrindu suderinto Investicijų projekto pakartotinis derinimas, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalimi, buvo ir yra netikslingas tiek dėl betikslio procedūros kartojimo, tiek dėl to, kad, esant išreikštai pozicijai ir priimtam sprendimui, pakartotinis sprendimas savo esme išliktų toks pats.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis patirs papildomas išlaidas dėl to, jog diegiami išmanieji apskaitos prietaisai turėtų galimybę elektroniniu ryšiu beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis, o vartotojas beveik tikruoju laiku turėtų galimybę stebėti elektros energijos suvartojimą. Nutarimo 3.6 papunktyje išsamiai paaiškinta, kad energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių 127¹ punkte nustatyti reikalavimai diegiamai išmaniajai elektros energijos apskaitos sistemai. Teisės aktais yra įtvirtinta, kad išmanioji elektros energijos apskaita turi fiksuoti įrangai siunčiamus elektros energijos vartojimo ir (ar) gamybos bei su jais susijusius duomenis kuo arčiau realaus (esamojo) laiko, ne rečiau kaip 15 min., ESO kyla pareiga išsamius duomenis pagal bet kurios dienos naudojimo laiką pateikti internetu arba naudojant skaitiklio sąsają. Vartotojai turi galimybę naudotis P1 porto aktyvavimo paslauga. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nenurodė jokių papildomų argumentų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis dėl jam sumontuoto išmaniosios elektros energijos apskaitos prietaiso patiria ar patirs kokias nors papildomas sąnaudas.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo ESO atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti skundą.

10. ESO sutiko su Sprendimu ir jame padarytomis išvadomis. ESO nurodė, kad atliko išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą, rengdamas planuojamą įgyvendinti investicijų projektą „Išmaniosios energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“, kuris 2018 m. pradžioje buvo pateiktas tvirtinti Tarybai, kaip tai reglamentuojama Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje. ESO nesutiko su pareiškėju, kad Taryba nėra atlikusi Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje nustatytos procedūros. Taryba Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus parengtoje 2019 m. rugsėjo 13 d. pažymoje Nr. O5E-369, kuri yra sudėtinė nutarimo dėl pritarimo ESO parengtam Investicijų projektui dalis, konstatavo, kad Investicijų projektas atitinka esminį kriterijų, kuriam esant projektas gali būti derinamas, t. y. kad Investicijų projekto kaštų ir naudos analizė yra teigiama. Tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimas nebuvo ir nėra kvestionuojamas teismo tvarka, todėl yra galiojantis ir šiuo metu įgyvendinamas jame ir galiojančiuose įstatymuose nustatyta tvarka. Šis Tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimas yra teisinis pagrindas pradėti išmaniosios apskaitos sistemos, įskaitant išmaniųjų apskaitos prietaisų, kurie yra sudėtinė išmaniosios apskaitos sistemos dalis, diegimą. ESO pažymėjo, kad valstybės politika dėl išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimo buvo aiškiai suformuota teisės aktų lygmeniu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. ESO, atsižvelgdama į minėtą valstybės politiką, pateikė Tarybai derinti Investicijų projektą. ESO nurodė, kad Taryba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, tinkamai, išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išanalizavo visas aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, nepažeisdama nei VAĮ 3 straipsnyje nustatytų principų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, nei kitų pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų.

II.

11. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 15 d. sprendimu tenkino pareiškėjo patikslintą skundą dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, panaikino Sprendimą ir įpareigojo Komisiją spręsti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą iš naujo. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokant žyminį mokestį.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas šioje byloje nesiekia, jog teismas išspręstų ginčą dėl teisės, t. y. pareiškėjas neginčija teismui Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet siekia, kad Komisija išnagrinėtų ginčą dėl teisės. Todėl teismas vertino tik Komisijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato jokio išimtinumo nagrinėti skundus dėl Tarybos priimtų sprendimų (nutarimų). Priešingai, jie nustato alternatyvų skundo nagrinėjimą, t. y. pareiškėjas turi teisę pasirinkti, ar jis, nesutikdamas su Tarybos priimtu sprendimu (nutarimu), pirmiausia kreipsis į Komisiją ar į teismą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas aiškiai siekia, kad Komisija išnagrinėtų jo ginčą.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarybą su skundu, nesutikdamas su ESO pateiktu atsakymu dėl ESO išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemų diegimo. Teismas nurodė, kad tokių skundų nagrinėjimas priskirtas Tarybos kompetencijai (Energetikos įstatymo 34¹ str. 2 d.). Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė pareiškėjo skundžiamą Nutarimą, kuris, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 3 dalimi, laikomas administraciniu sprendimu. Toks sprendimas pareiškėjo pasirinkimu gali būti skundžiamas tiek Komisijai, tiek teismui.

15. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, akcentavo, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl Tarybos Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepriskiriamas Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose nurodytiems ginčams. Teismas nesutiko su Komisija, kad pareiškėjas siekia ginti viešąjį interesą, ir nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl savo pažeistų teisių gynimo į Tarybą, kuri, išnagrinėjusi jo individualų skundą, priėmė jam nepalankų sprendimą (Nutarimą), kurį pareiškėjas siekia apskųsti. Todėl pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Nutarimu (individualiu teisės aktu), pagrįstai kreipėsi į Komisiją.

16. Kadangi pareiškėjo skundas tenkintas, teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis.

III.

17. Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

18. Atsakovas nurodo, kad teismas, priteisdamas pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas iš Tarybos, neatsižvelgė į aplinkybę, jog teismo sprendimu buvo ne patenkintas pareiškėjo materialinis reikalavimas, o išspręstas procesinės teisės klausimas, t. y. teismas panaikino Komisijos sprendimą, užkirtusį kelią pareiškėjui pasinaudoti įstatymo numatyta teise išspręsti ginčą ne teismo tvarka. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos dalykas – Komisijos Sprendimas, sukėlęs pareiškėjui teisines pasekmes šioje administracinėje byloje, todėl bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui priteistinos iš Komisijos, o ne iš Tarybos. Taryba neturėjo jokios įtakos Komisijos Sprendimo priėmimui, todėl ji negali būti laikoma atsakinga dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo, šios išlaidos negalėjo būti priteistos iš Tarybos. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš Tarybos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo dalies, kuria teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Tarybos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (22,50 Eur), teigdamas, kad Taryba neturėjo jokios įtakos Komisijos Sprendimo priėmimui.

22. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

23. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-409-602/2022).

24. Pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

25. Šioje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjo skundas tenkintas ne dėl to, kad atsakovo veiksmai, priimant Nutarimą, buvo pripažinti neteisėtais, o dėl to, jog Komisija priėmė Sprendimą, kuriuo nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Nutarimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti klausimą, t. y. pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl materialiųjų teisinių pasekmių pareiškėjui. Šioje byloje buvo sprendžiamas tik procesinio pobūdžio klausimas dėl to, ar ginčas dėl Nutarimo priskirtinas Komisijos kompetencijai. Tokio pobūdžio teismo sprendimas, kai išspręstas tik pareiškėjo skundo Komisijai priimtinumo klausimas, lemia, kad ABTĮ 40 straipsnio taikymo prasme nėra priimtas sprendimas, kurį būtų galima vertinti kaip priimtą pareiškėjo naudai ar priimtą atsakovo (trečiojo suinteresuotojo asmens) nenaudai. Šiuo atveju jokie pareiškėjo materialiniai reikalavimai nebuvo nagrinėti ir tenkinti, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose, kuriose buvo keliami panašūs klausimai (žr., pvz., 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-20-502/2025).

26. Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant skundžiamą sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą pakeisti – panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui J. J. iš atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir atmesti pareiškėjo J. J. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis neskundžiama.