- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-15
- Bylos Nr.
- I4-3123-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08948-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjas Saulius Jakaitis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą (patikslintą) atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“ dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 21RE-641 (AG-568/06-2023) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti LAGK išnagrinėti pareiškėjo J. J. 2023 m. rugsėjo 7 d. (patikslintą) skundą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2023 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. O3E-942 „Dėl J. J. skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Nutarimas).
Skunde paaiškina, kad 2023 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Tarybą, pateikdamas skundą dėl akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Energijos skirstymo operatorius (toliau – ir ESO) neteisėtų veiksmų diegiant išmaniąją elektros energijos apskaitos sistemą. 2023 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Nutarimą, kuriuo atmetė jo reikalavimus kaip nepagrįstus. 2023 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi su skundu (2023 m. rugsėjo 7 d. patikslintu skundu) į LAGK, kuri, gavusi jo skundą, 2023 m. rugsėjo 13 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti skundą kaip nepriskirtą LAGK kompetencijai. Pareiškėjas su LAGK Sprendimu nesutinka. Pirma, Nutarime buvo nurodyta, kad jis turi teisę savo pasirinkimu Nutarimą skųsti LAGK, arba teismui. Pareiškėjo teigimu, pradinis ginčas tarp jo ir AB ESO kilo dėl apskaitos prietaisų eksploatavimo, todėl jis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 34¹ straipsnio 2 dalimi, kreipėsi su skundu į Tarybą, kuri, vartotojų skundus dėl apskaitos prietaisų eksploatavimo nagrinėja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir Tarybos nustatyta tvarka, t. y. Vartotojų skundų nagrinėjimo valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklėmis, patvirtintomis Tarybos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-225 (toliau – ir Taisyklės), kuriose taip pat labai aiškiai yra nurodyta, kad šių Taisyklių nustatyta tvarka išnagrinėtas skundas asmens paties pasirinkimu gali būti skundžiamas arba LAGK arba administraciniam teismui. Antra, pareiškėjo teigimu, jis iš esmės reikalauja, kad Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, kuriuo būtų patvirtinti teigiami išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai bei atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatai. Pareiškėjo manymu, LAGK visiškai nepagrįstai teigia, kad toks nutarimas būtų laikytinas norminiu administraciniu aktu. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) nustato, kad AB ESO privalo parengti išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą, o Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalis aiškiai nustato, jog išmaniosios apskaitos sistemos pradedamos diegti tik po to, kai Taryba patvirtina teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus, tad Tarybos nutarimas, kuriuo būtų patvirtinti teigiami AB ESO parengto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatai, yra (būtų) tik teisės aktu, suteikiančiu teisę AB ESO pradėti vykdyti išmaniųjų elektros energijos apskaitos prietaisų diegimą, tačiau šiuo teisės aktu, jokios teisės ir pareigos vartotojams nebūtų suteikiamos ir / ar nustatomos, t. y. toks nutarimas nebūtų laikytinas norminiu administraciniu aktu. Trečia, pažymi, kad Taryba nėra patvirtinusi teigiamų išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, todėl yra pažeidžiamos ne tik jo, bet, galimai, ir kitų elektros energijos vartotojų teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo teigimu, jis siekia apginti ne kitų vartotojų teises ir teisėtus interesu ar, juo labiau, ne viešąjį interesą, o savo paties teises ir teisėtus interesus, nes Elektros energetikos įstatymas nustato, jog išmaniosios elektros energijos apskaitos priemonės vartotojams, taigi ir jam, gali būti pradėtos diegti tik po to, kai Taryba patvirtina teigiamus išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus. Pareiškėjo nuomone, vien tai, kad LAGK priimtas sprendimas galimai darys tiesioginę ar netiesioginę įtaką ir kitų vartotojų interesams, negali būti pretekstu atsisakyti ginti būtent jo galimai pažeistą teisę ir teisėtą interesą. Priešinga išvada reikštų, kad yra pažeidžiami tiek teisinio tikrumo, tiek ir teisingumo principai. Ketvirta, pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 20 straipsnio 1 dalies 3 papunktį, LAGK turi teisę priimti sprendimą įpareigojantį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą LAGK nurodymą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Taryba pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime teigia, kad Komisija pagrįstai Skundžiamu sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, siūlant pareiškėjui skundą teikti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, kaip tai numatyta Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 4 dalyje. Taip pat nesutinka su pareiškėju, kad buvo pažeistas Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalis. Nurodo, kad vadovaudamasi Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. O3E-428 „Dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ investicijų projekto „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ derinimo“ suderino AB ESO parengtą investicijų projektą „Išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“ (toliau – ir Investicijų projektas), tad prievolė numatyta Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje yra įvykdyta. Taryba taip pat nesutinka su pareiškėju, kad investicijų derinimo procedūra pagal Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir procedūra pagal Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalį nėra laikytinos tapačiomis procedūromis. Pažymi, jog esmine aplinkybe laikytina ne tai, ar Tarybos kompetencijai pavestas klausimas yra derinamas ar tvirtinamas, o tai, ar Tarybos sprendimas yra įformintas tinkamai, t. y. nutarimu. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo žodžių „tvirtinti“ ir „derinti“, turinčių neesminę, formalią reikšmę nagrinėjamame kontekste, akivaizdu, kad Taryba priėmė sprendimą dėl Investicijų projekto ir, atitinkamai, jame išdėstyto išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą, kuris buvo tinkamai įformintas nutarimu. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalies nuostata neprieštarauja ir savo prasme bei paskirtimi yra ta pati kaip iki minėto įstatymo įsigaliojimo galiojusi Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalis, todėl pastarojo teisės akto pagrindu suderinto Investicijų projekto pakartotinis derinimas vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalimi buvo ir yra netikslingas tiek dėl betikslio procedūros kartojimo, tiek dėl to, kad jau esant išreikštai pozicijai ir priimtam sprendimui, įformintam nutarimu, pakartotinis sprendimas savo esme išliktų toks pats. Taryba nesutinka su pareiškėjo LAGK skundo argumentais, kad jis patirs papildomas išlaidas dėl to, jog diegiami išmanieji apskaitos prietaisai turėtų galimybę elektroniniu ryšiu beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis, o vartotojas beveik tikruoju laiku turėtų galimybę stebėti elektros energijos suvartojimą. Teigia, jog Nutarimo 3.6 papunktyje išsamiai paaiškinta, kad Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“, 1271 punkte nustatyti reikalavimai diegiamai išmaniajai elektros energijos apskaitos sistemai. Teisės aktais yra įtvirtinta, kad išmanioji elektros energijos apskaita turi fiksuoti įrangai siunčiamus elektros energijos vartojimo ir (ar) gamybos bei su jais susijusius duomenis kuo arčiau realaus (esamojo) laiko, ne rečiau kaip 15 min., AB ESO kyla pareiga išsamius duomenis pagal bet kurios dienos naudojimo laiką pateikti internetu arba naudojant skaitiklio sąsają. Vartotojai turi galimybę naudotis P1 porto aktyvavimo paslauga. Taryba akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodė jokių papildomų argumentų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis dėl jam sumontuoto išmaniosios elektros energijos apskaitos prietaiso patiria ar patirs kokių nors papildomų sąnaudų. Atsakovės nuomone, pareiškėjas nepateikė naujų argumentų, įrodančių, kad priimtas Nutarimas yra neteisėtas, tad laikytina, jog jis yra motyvuotas bei pagrįstas teisės aktų nuostatomis.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ESO pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjo skundo (patikslinto) reikalavimais ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime, visų pirma, teigia, kad sutinka su LAGK Sprendimu ir jame padarytomis išvadomis, tad naikinti Sprendimą nėra jokio pagrindo. Kas liečia Tarybos Nutarymą, teigia, kad atliko išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą, rengdamas planuojamą įgyvendinti investicijų projektą „Išmaniosios energijos apskaitos diegimas Lietuvoje“, kuris 2018 m. pradžioje buvo pateiktas tvirtinti Tarybai, kaip tai reglamentuojama Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje. Nesutinka su pareiškėju, kad Taryba nėra atlikusi Elektros energetikos įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje nustatytos procedūros. Nurodo, jog Taryba Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus parengtoje 2019 m. rugsėjo 13 d. pažymoje Nr. O5E-369, kuri yra sudėtinė nutarimo dėl pritarimo B ESO parengtam Investicijų projektui dalis, konstatuojama, kad Investicijų projektas atitinka esminį kriterijų, kuriam esant projektas gali būti derinamas, t. y. kad Investicijų projekto kaštų ir naudos analizė yra teigiama. Tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimas nebuvo ir nėra kvestionuojamas teismo tvarka, todėl yra galiojantis ir šiuo metu įgyvendinamas jame ir galiojančiuose įstatymuose nustatyta tvarka. Šis Tarybos 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimas yra teisinis pagrindas pradėti išmaniosios apskaitos sistemos, įskaitant išmaniųjų apskaitos prietaisų, kurie, yra sudėtinė išmaniosios apskaitos sistemos dalis, diegimą. Pažymi, jog valstybės politika dėl išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimo buvo aiškiai suformuota teisės aktų lygmeniu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. Atitinkamai, atsižvelgdama į minėtą valstybės politiką, pateikė Tarybai derinti Investicijų projektą. Mano, kad Taryba nagrinėdama pareiškėjo skundą, tinkamai, išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išanalizavo visas aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, nepažeisdama nei VAĮ 3 straipsnyje nustatytų principų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei kitų pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų. Pareiškėjo skunduose, pateiktuose tiek LAGK, tiek teismui, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti, kad Tarybos Nutarimas yra nepagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje keliamas ginčas dėl LAGK Sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo J. J. skundą (patikslintą), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
5.1. Pareiškėjas 2023 m. balandžio mėn. raštu kreipėsi į AB ESO ir išreiškė AB ESO savo nesutikimą dėl to, kad jo valdomame objekte būtų įrengtas išmanusis elektros energijos apskaitos prietaisas, kuris yra laikytinas sudėtine Išmaniosios apskaitos sistemos sudedamąja dalimi (pagrindas – Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 70 dalis). Be to, savo kreipimesi AB ESO pareiškėjas išdėstė ir prašymą pateikti jam Išmaniųjų apskaitos prietaisų techninių charakteristikų aprašymus ir / ar kitus dokumentus, neginčijamai patvirtinančius (įrodančius), kad AB ESO diegiami Išmanieji apskaitos prietaisai turi galimybę elektroniniu ryšiu beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo sistemomis (pagrindas – Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis), taip pat ir prašymą pateikti jam išsamų paaiškinimą, kaip (kokiu būdu) AB ESO diegiami Išmanieji apskaitos prietaisai elektroniniu ryšiu beveik tikruoju laiku sąveikauja (gali sąveikauti) su vartotojo sistemomis, t. y., kuo konkrečiai tas sąveikavimas pasireiškia ir, kokią konkrečiai naudą gauna (gali gauti) vartotojas iš jam įdiegto Išmaniojo apskaitos prietaiso sąveikavimo su vartotojo sistemomis, jei AB ESO diegiami Išmanieji apskaitos prietaisai apskritai turi galimybę beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis.
AB ESO pareiškėjui pateikė atsakymą.
5.2. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 22 d. su skundu (reg. Nr. R3-905) kreipėsi į Tarybą, pateikdamas skundą dėl AB ESO diegiamų išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų bei reikalavimo sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo procesą (toliau – ir Skundas).
Pareiškėjas Skundu Tarybos prašė įpareigoti AB ESO: 1) išmontuoti pareiškėjo valdomame objekte įdiegtą išmanųjį apskaitos prietaisą; 2) sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo procesą iki bus tinkamai įvykdytos šios sąlygos: a) iki AB ESO Tarybai nepateiks, o Taryba Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtins teigiamų išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatų, kurie, be kita ko, turi apimti bei įvertinti vartotojų potencialiai patirtinus papildomus kaštus, kuriuos vartotojai patirs dėl to, kad jiems diegiami išmanieji apskaitos prietaisai turėtų galimybę elektroniniu ryšiu beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis, o vartotojas beveik tikruoju laiku turėtų galimybę stebėti elektros energijos suvartojimą; b) iki AB ESO pilnai neužbaigs vystyti išmaniojo apskaitos prietaiso ir vartotojo techninės sąsajos, leidžiančios išmaniajam apskaitos prietaisui praktiškai, o ne teoriškai, beveik tikruoju laiku sąveikauti su vartotojo turimomis sistemomis.
5.3. Taryba, vadovaudamasi Taisyklių 49.9 papunkčiu, 2023 m. liepos 13 d. Nutarimu nutarė pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Taryba Nutarime, be kita ko, nurodė, kad valstybės politika dėl išmaniosios elektros energijos apskaitos įstatyminiu lygmeniu įtvirtinta dar nuo 2017 m. lapkričio 1 d., o išmaniosios elektros apskaitos diegimas Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. XIII-1288 redakcija) buvo numatytas jau 2018 m. birželio mėn. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 patvirtintu Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių planu, jau 2018 m. gruodžio mėn. AB ESO ir Tarybos buvo pavesta įgyvendinti išmaniosios elektros energijos apskaitos prietaisų diegimą, kurio pirmasis etapas – kaštų ir naudos analizės atlikimas. Taryba Nutarime pažymėjo, kad ABESO atliko išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą, rengdamas planuojamą įgyvendinti Investicijų projektą, kuris 2018 m. pradžioje buvo pateiktas tvirtinti Tarybai, kaip tai reglamentuojama Energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje.
5.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarybos priimtu Nutarimu, kreipėsi į Komisiją su skundu (patikslintu), prašydamas Tarybos Nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, taip pat įpareigoti Tarybą pakartotinai išnagrinėti jo skundą.
5.5. LAGK, vadovaudamasi IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. rugsėjo 13 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą LAGK kompetencijai.
LAGK Sprendime, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjo skundas susijęs ne tik su konkrečiai pareiškėjo galimai pažeistų teisių gynimu, taip pat su viešojo intereso gynimu, nes pareiškėjas siekia, jog Taryba būtų įpareigota priimti nutarimą, darantį įtaką ne tik AB ESO ir pareiškėjo, bet ir daugelio kitų elektros energijos vartotojų teisėms ir pareigoms. Tokio pobūdžio nutarimas būtų laikytinas norminiu teisės aktu, o pasisakydama dėl pareiškėjo kitų keliamų klausimų, LAGK iš esmės spręstų ne tik dėl individualaus administracinio akto teisėtumo, bet ir dėl viešojo intereso gynimo. LAGK nusprendus, jog Taryba nėra patvirtinusi ekonominio vertinimo rezultatų, todėl juos turi patvirtinti priimdama norminį teisės aktą (nutarimą), toks sprendimas akivaizdžiai būtų susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir su visų kitų vartotojų teisių ir pareigų apimtimi. LAGK, iš esmės spręsdama bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu bei netiesiogiai pasisakydama dėl daugelio kitų asmenų teisių ir pareigų apimties, viršytų IAGNTĮ jai nustatytas kompetencijos ribas. LAGK taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Tarybą priimti sprendimą, įpareigojantį AB ESO sustabdyti išmaniųjų apskaitos sistemų diegimą iki bus įvykdytos pareiškėjo sąlygos yra susijęs su reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymu (tam tikrų veiksmų atlikimo sustabdymu). Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, tokių priemonių taikymas taip pat nėra priskirtas LAGK kompetencijai.
6. Pareiškėjas, nesutikdamas su LAGK Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti LAGK Sprendimą ir įpareigoti LAGK išnagrinėti jo skundą (patikslintą).
7. Teismas, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjas šioje byloje nesiekia, jog teismas išspręstų ginčą dėl teisės, t. y. pareiškėjas teismui neginčija Tarybos Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas siekia, kad ginčą dėl teisės pirmiausia išnagrinėtų Komisija. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundą (patikslintą), juo apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, teismas šioje byloje vertins tik Komisijos Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą; tuo tarpu Tarybos Nutarimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Tad teismas nevertins atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, susijusių su Tarybos Nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.
8. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 27 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įstatymai nenustato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai (1 dalis). Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką, jų kompetenciją, darbo principus ir skundų (prašymų) nagrinėjimo Komisijoje ir jos teritoriniuose padaliniuose tvarką nustato atskiras įstatymas (2 dalis).
9. Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Taryba pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti vartotojų skundai nagrinėjami VAĮ ir Tarybos nustatyta tvarka.
VAĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.
Taisyklių 54 punkte nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę skųsti Tarybos priimtą sprendimą savo pasirinkimu LAGK arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.
10. Taigi, teisės aktai jokio išimtinumo nagrinėti skundus dėl Tarybos priimtų sprendimų (nutarimų) nenumato. Priešingai, nustato alternatyvų skundo nagrinėjimą, t. y. pareiškėjas turi teisę pasirinkti, ar jis nesutikdamas su Tarybos priimtu sprendimu (nutarimu) pirmiausia kreipsis į Komisiją, ar iš karto į teismą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra aiškiai pasirinkęs, t. y. jis siekia, kad jo ginčą pirmiausia išnagrinėtų Komisija; pareiškėjo valia yra gerbtina.
11. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas su skundu į Tarybą kreipėsi nesutikdamas su AB ESO pateiktu atsakymu dėl AB ESO išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemų diegimo. Tokių skundų nagrinėjimas priskirtas Tarybos kompetencijai (Energetikos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalis). Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė pareiškėjo skundžiamą Nutarimą, kuris, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 3 dalimi, laikomas administraciniu sprendimu. Minėta, kad sprendimas pareiškėjo pasirinkimu gali būti skundžiamas tiek Komisijai, tiek ir teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra aiškiai pasirinkęs.
12. Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija nustatyta IAGNTĮ 5 straipsnyje. Pagal IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalį Komisija nagrinėja skundus dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija taip pat nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (5 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų); 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką.
Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą nagrinėti, jeigu skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.
13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, akcentuoja, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl Tarybos Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo IAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1-2 punktuose nurodytiems ginčas nepriskiriamas. Visiškai nepagrįsti Komisijos nario išvedžiojimai, kad pareiškėjas siekia ginti viešąjį interesą. Pareiškėjas su skundu dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi į Tarybą, kuri išnagrinėjusi jo individualų skundą priėmė jam nepalankų sprendimą (Nutarimą), kurį pareiškėjas siekia apskųsti. Todėl pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Nutarimu (individualiu teisės aktu), visiškai pagrįstai kreipėsi į Komisiją.
14. Šiame kontekste paminėtina ir administracinių teismų praktika, kuri taikytina ir Komisijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, konstatavo, kad tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Pažymėtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
15. Taigi, dar kartą akcentuotina, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skunde teismui suformuluoto reikalavimo, pareiškėjas siekia pasinaudoti įstatyme numatyta teise ginčą išspręsti ne teismo tvarka, o išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – LAGK. Ši pareiškėjo teisė negali būti kvestionuojama. Teismas, vertindamas IAGNTĮ 5 straipsnyje įtvirtintą Komisijos kompetenciją bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į pareiškėjo keliamą ginčą, jo pobūdį, sprendžia, kad Komisijos narys nepagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Tarybos Nutarimo panaikinimo, nes jis priskirtas Komisijos kompetencijai, o pareiškėjas būtent ir siekia, kad šis ginčas pirmiausia būtų išnagrinėtas Komisijoje.
16. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, tad jis patenkinamas; Komisijos Sprendimas panaikinamas ir Komisija įpareigojama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
17. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas prieš kreipdamiesi į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Tad pareiškėjui iš atsakovės priteistina būtent 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. skundą (patikslintą) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 21RE-641 (AG-568/06-2023) „Dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti“ ir įpareigoti Lietuvos administracinių ginčų komisiją pareiškėjo J. J. 2023 m. rugsėjo 7 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Priteisti pareiškėjui J. J. iš atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokant žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.