Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, jam skirta galutinė 10 MGL dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 21 d nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, jam skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė ir 10 MGL dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, BK 281 straipsnio 2 dalį, jam skirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, BK 285 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, jam skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 236 straipsnio 1 dalį, jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL dydžio bauda;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (6 veikos), BK 187 straipsnio 2 dalį (4 veikos), BK 284 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 285 straipsnio 2 dalį, jam skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam skirta 40 parų arešto bausmė;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam skirta 56 parų arešto bausmė,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. G. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – motinai, o būtent – jis, 2024 m. rugsėjo 12 d., apie 16.53 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 2.16 promilių girtumas, žodinio konflikto su motina D. O. G. ranka ją pastūmė, dėl ko ji neišlaikiusi pusiausvyros nukrito ant sofos ir krentant susitrenkė galvą, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. O. G. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais P. G. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 13 d. įtariamuoju apklaustas P. G. parodė, kad įtarimą perskaitė, jo turinį ir esmę suprato. Vertėjas ir gynėjas šios apklausos metu nereikalingi. (Duomenys neskelbtini) gydytas labai senai, gal (duomenys neskelbtini). Gydytas dėl (duomenys neskelbtini). Priklausomybių ligų centre nesigydė. Dėl įvykio parodė, kad jau 11 mėnesių be pertraukos vartoja alkoholinius gėrimus, yra nuo jų priklausomas. Vakar, t. y. 2024 m. rugsėjo 12 d. atėjo pas motiną į namus, nes norėjo persirengti. Ateidamas su savimi atsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį. Motina pamačiusi butelį paėmė iš jo ir jį išnešė, ir paslėpė nuo jo. Jis dėl jos tokio poelgio supyko ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis kaire ranka pastūmė savo motiną ties krūtine, dėl ko ji krito ant lovos. Kai vyko konfliktas ji stovėjo šalia lovos, o jis ir stūmė ją su ta mintimi, kad ji nukristų ant lovos, o jis galėtų išeiti iš namų. Kai motina krito, ar susitrenkė galvą kažkaip neatkreipė dėmesio, nes tiesiog pastūmęs norėjo kuo greičiau išeiti iš namų. Tuo metu kai motina krito, į kambarį iš virtuvės atėjo jo tėvas, kuris pamatęs nukritusią ant lovos motiną pasakė, kad kviečia policiją ir jo neišleido iš buto. Nebūtų motina atėmus iš jo butelio, nieko panašaus nebūtų įvykę. Jis supranta, kad ji taip padarė dėl to, kad nebegali į jį tokį geriantį žiūrėti. Taip pat tėvai neseniai sužinojo, kad jam patinka ne moterys, o vyrai dėl to vis dažniau tarp jų kyla konfliktai ir viskas tiesiog susideda į vieną krūvą ir jis pratrūksta, o kai pratrūksta tada ir gaunasi tokie neapgalvoti jo poelgiai. Supranta, kad negali smurtauti prieš tėvus ir kitus asmenis, bet būdamas neblaivus tiesiog nesukontroliuoja savo veiksmų. Su tėvais faktiškai negyvena, tiesiog pas juos dar yra likę jo daiktų, dėl to kartais ateina pas juos pasiimti reikiamų daiktų, rūbų, o šiaip su jais negyvena, dėl to tikrai turi kur gyventi, atskirai nuo tėvų. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Daugiau neturi ką parodyti (el. b. l. 125-128).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 12 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji D. O. G. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 12 d., apie 16.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama savo namuose atėmė iš sūnaus stiklinį alkoholio butelį, 0,7 l talpos, „Lithuania Auksinė“ degtinės, jį pastatė buto virtuvėje po stalu ir nuėjo padėti kibiro į balkoną, išeinant iš balkono pamatė kambaryje stovintį sūnų, kuris ją užsipuolė ir keldamas konfliktą ja ranka pastūmė ir kai ji neišlaikiusi pusiausvyros krito ant sofos, neišsilaikė ir krisdama galva, tiksliau pakaušiu, atsitrenkė į kambario viduryje, šalia sofos stovėjusį žurnalinį staliuką, ko pasekoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Fizinį skausmą vertina 3 balais iš 10.

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2024 m. rugsėjo 24 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji D. O. G. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 12 d., apie 16.53 val., būdama bute pamatė, kad sūnus turi degtinės butelį ir pats jau yra stipriai neblaivus. Kadangi visaip kovoja, kad jis nustotų gerti, kai sūnus nebuvo kambaryje, ji paėmė degtinės butelį ir jį nunešė į virtuvę, kurioje stovi stalas ir butelį pastatė po stalu. Pastačius ten butelį, ji nuėjo į balkoną. Išeinant iš balkono į kambarį atėjo sūnus, kuris stovėjo šalia durų. Pastarasis pamatęs, kad nėra jo degtinės butelio pradėjo kelti konfliktą. Konflikto metu kambaryje buvo tik ji ir sūnus, vyras tuo metu buvo virtuvėje. Vyras galėjo tik girdėti konfliktą, bet pačio įvykio nematė. Konflikto su sūnumi metu, ji stovėjo tarp kėdės ir sofos. Sūnus kaire ranka ją pastūmė ties krūtine, dėl ko ji krito ant sofos – lovos krašto, bet nuslydo nuo sofos – lovos krašto pakaušiu atsitrenkė į šalia stovintį žurnalinį staliuką. Tuo metu iš virtuvės atėjo jos vyras, kuris pamatė ją besikeliančia nuo žemės. Vyras paklausė kas atsitiko, ji jam pasakė, kad sūnus nustūmė ir ji nukrito. Dėl ko jos vyras nusprendė kviesti policiją. Kol laukė policijos pareigūnų vyras neleido sūnui išeiti iš namų, neleisdamas prieiti prie durų. Po įvykio į ekspertus, ar gydymosi įstaigas ji nesikreipė, kadangi jokio sužalojimo nebuvo. Po įvykio visą vakarą jautė nemalonų skausmą pakaušio srityje. Kai sūnus ją stūmė nepasakytu, kad jis labai stipriai stumtu, nes jeigu būtų stūmęs stipriai tikriausiai pasekmės būtų kitokios. Ji nežino, ar jis tikėjosi, kad ji nukris ar ne, nežino kiek tyčios buvo jo stūmime, kad ji nukristų. Taip pat negali paaiškinti dėl kokių priežasčių jis ją stūmė, nes išėjimo iš kambario ji jam nebuvo užstojus, tikriausiai supyko dėl paslėpto degtinės butelio. Po įvykio sekančią dieną sūnus jai paskambino ir jos atsiprašė, jam atleido, nes toks įvykis buvo pirmą kartą ir tikisi paskutinis. Civilinio ieškinio nereikš. Daugiau neturi ką parodyti (el. b. l. 140-143).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjos D. R. 2024 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio ROIK: (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėju A. B., apie 17.30 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), ekipažui (duomenys neskelbtini) į pagalbą, asmeniui sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, kadangi įvykio ROIK: (duomenys neskelbtini) metu pasitvirtino smurtas artimoje aplinkoje ir yra pildomas 5/1 protokolas. Atvykus nurodytu adresu, ekipažas (duomenys neskelbtini) perdavė sulaikytą P. G. pristatymui (el. b. l. 31).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos R. T. 2024 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad remiantis Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-185 „Dėl Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-963 dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo bei remiantis vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigoje taisyklėmis, iš duomenų saugyklos buvo ištraukti ir įkelti į IBPS vaizdo įrašai iš reagavusių pareigūnų kūno kameros (el. b. l. 147-148).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos R. T. 2024 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad iš policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo ištrauktas pranešėjo ir bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis, kuris įkeltas į IBPS (el. b. l. 145-146).

D. O. G. pateiktame 2024 m. rugsėjo 12 d. pareiškime nurodoma, kad 2024 m. rugsėjo 12 d., apie 16.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), ji atėmė iš sūnaus stiklinį alkoholio butelį, 0,7 l talpos, „Lithuania Auksinė“ degtinės, kurį pastatė bute esančioje virtuvėje po stalu, nuėjo padėti kibiro į balkoną ir jį ten palikusi grįžo į kambarį, kuriame jos sūnus ją užsipuolė. Konflikto metu ją ranka pastūmė ir krentant ant sofos neišlaikė pusiausvyros bei krisdama galva atsitrenkė į kambario viduryje, šalia sofos stovėjusį žurnalinį staliuką, ko pasekoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas (el. b. l. 9-12).

Įvykio vietos, buto, esančio daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 12 d. apžiūros protokole nurodoma, kad į namo laiptinę patenkama pro metalines duris su užraktu. Laiptinėje užlipus laiptais į trečią aukštą kairėje pusėje yra šviesiai rudos spalvos šarvuotos durys pažymėtos (duomenys neskelbtini) numeriu. Užėjus į vidų patenkama į koridorių, kuriame ant grindų pastatytas odinis minkštasuolis, dešinėje pusėje stovi spinta. Koridoriaus kairėje pusėje yra virtuvė, kurios dešinėje pusėje stovi dar vienas odinis minkštasuolis, šaldytuvas ir kampe stovintis staliukas, virš kurio kaba televizorius. Virtuvės kairėje pusėje yra dvejos uždarytos durys, pro kurias patenkama į vonią ir tualetą. Virtuvėje kairiajame kampe stovi virtuvinės pastatomos ir pakabinamos spintelės. Einant koridoriumi priekyje yra miegamasis kambarys kuriame ant grindų stovi dvi lovos, šalia jų ant grindų pastatytas televizorius bei dešiniajame kampe stovi komoda bei spinta. Koridoriaus dešinėje pusėje yra kambarys, pro kurio praviras duris matosi kairėje pusėje stovinti lova, priekyje stovi sekcija su indais, pastatomas ventiliatorius bei priekyje matosi uždarytos baltos spalvos plastikinės durys su paketu pro kurias patenkama į balkoną. Dešiniajame kambario kampe stovi lova šalia kurios ant grindų patiestas kilimas bei šalia, kambario viduryje stovi žurnalinis staliukas.

Alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133“ duomenimis P. G. 2024 m. rugsėjo 12 d., 18.02 val., nustatytas 2,16 promilių girtumas (el. b. l. 29).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2024 m. gegužės 8 d. patikros sertifikato Nr. 2069371 matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133“ patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. lapkričio 5 d. (el. b. l. 30).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad P. G. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. G. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. atėjo pas motiną į namus ir su savimi atsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį. Motina pamačiusi butelį paėmė iš jo, išnešė ir paslėpė. Dėl tokio poelgio, jis supyko, todėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis kaire ranka pastūmė savo motiną ties krūtine, dėl ko ji krito. Ar susitrenkė galvą neatkreipė dėmesio. Tuo metu į kambarį iš virtuvės atėjo jo tėvas, kuris pamatęs nukritusią ant lovos motiną iškvietė policiją. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios D. O. G. duoti parodymai. Pastaroji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 12 d., apie 16.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama savo namuose atėmė iš sūnaus stiklinį alkoholio butelį, 0,7 l talpos, „Lithuania Auksinė“ degtinės, jį pastatė buto virtuvėje po stalu ir nuėjo padėti kibiro į balkoną. Išeinant iš balkono pamatė kambaryje stovintį sūnų, kuris ją užsipuolė ir keldamas konfliktą ja ranka pastūmė. Ji neišlaikiusi pusiausvyros krito ant sofos, neišsilaikė ir krisdama galva, tiksliau pakaušiu, atsitrenkė į kambario viduryje, šalia sofos stovėjusį žurnalinį staliuką. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Pirmiau minėtas kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir į įvykio vietą atvykusios tyrėjos D. R. 2024 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio ROIK: (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, o taip pat kiti byloje surinkti įrodymai.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas nulėmęs fizinio skausmo D. O. G. atsiradimą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo P. G. nusikalstami smurtiniai veiksmai, atlikti 2024 m. rugsėjo 12 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiąja, kurie ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Taigi, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis P. G. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. rugsėjo 12 d., apie 16.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), P. G. nukentėjusiosios D. O. G. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiųjų asmenų, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo P. G. bei nukentėjusiosios D. O. G. parodymų matyti, kad kaltinamasis yra nukentėjusiosios sūnus. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2024 m. rugsėjo 12 d., apie 16.53 val., smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – nukentėjusiąją D. O. G.

Iš byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat matyti, kad kaltinamasis P. G., jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę apklausų metu patvirtino nukentėjusioji bei alkoholio matuokliu užfiksuoti duomenys. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis P. G., jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką 2024 m. rugsėjo 12 d., apie 16.53 val., padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad P. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2024 m. spalio 24 d. nukentėjusiajai D. O. G. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę P. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

P. G. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį P. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nedirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, P. G. ne kartą yra teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, o taip pat už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus teisingumui. Baustas administracine tvarka. (Duomenys neskelbtini). Duomenų apie priklausomybės ligų gydymą, nėra. Teismo vertinimu, P. G. kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – areštą. Prokurorės pasiūlyta 90 parų arešto bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikų pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatytais pagrindais, kaltinamasis P. G. nuo 2024 m. rugsėjo 12 d., 17.25 val. iki 2024 m. rugsėjo 13 d., 09.20 val. buvo lakinai sulaikytas (el. b. l. 120-122). Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu bei BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į P. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos R. T. 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarimu kaltinamajam P. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 129-132). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – „Body“ kamerų vaizdo įrašai ir BPS garso įrašas esantys IBPS, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. G., asmens kodas, pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. G. 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti P. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 12 d., 17.25 val. iki 2024 m. rugsėjo 13 d., 09.20 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir paskirti P. G. galutinę 59 (penkiasdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos (paieškos atveju).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – „Body“ kamerų vaizdo įrašai ir BPS garso įrašas esantys IBPS, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) P. G. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 37 452 371 arba telefonu 8 663 60132;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.