- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-06
- Bylos Nr.
- e2-30465-861/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- UAB „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui V. B. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 349 EUR negrąžintą kreditą, 15,71 EUR administravimo mokestį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „SB lizingas“ ir atsakovas 2017-08-14 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C708941829, pagal kurią UAB „SB lizingas“ suteikė paskolą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 349 EUR paskolos sumą bei 15,71 EUR dydžio administravimo mokestį ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Atsakovo skolos likutis yra: 349 EUR paskolos suma ir 15,71 EUR administravimo mokesčio. Atsakovas pradelsė eilinės įmokos mokėjimą, todėl UAB „SB lizingas“, vadovaudamasis sutarties bendrųjų sąlygų 12.1, 12.2.3 ir 14.2 punktais, 2018-02-05 nutraukė sutartį. Ieškovas su UAB „SB lizingas“ 2017-07-17 pasirašyta Reikalavimų teisių perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę į perleistą atsakovo įsiskolinimą.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „SB lizingas“ ir atsakovo 2017-08-14 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. C708941829, pagal kurią UAB „SB lizingas“ suteikė atsakovui 349 EUR vartojimo kreditą. Kaip nurodo ieškovas, atsakovas pradelsė eilinės įmokos mokėjimą, todėl UAB „SB lizingas“, vadovaudamasis sutarties bendrųjų sąlygų 12.1, 12.2.3 ir 14.2 punktais, 2018-02-05 nutraukė sutartį.
Ieškovas nurodo, jog UAB „Julianus Inkaso“ su pradiniu kreditoriumi UAB „SB lizingas“ 2017-07-17 sudarytos Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimą į perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovo vardu pagal vartojimo kredito sutartį.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas siuntė 2018-02-12 pranešimą atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Kadangi atsakovas pareigos grąžinti paimtą paskolą (vartojimo kreditą) su palūkanomis bei sumokėti kitas sutartyje nustatytas sumas tinkamai nevykdė, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 349 EUR negrąžintas kreditas ir 15,71 EUR administravimo mokestis.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Ieškovas už uždelstą atsiskaityti 180 dienų laikotarpį paskaičiavo atsakovui 0,05 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 28,62 Eur. Esant nurodytoms aplinkybės, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, Sutarties bendrosios dalies 12.2.2, 13.1, 14.6 ir 14.7 punktais, ieškovui iš atsakovo priteistina 28,62 EUR delspinigių.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (393,33 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 15 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,84 EUR už Gyventojų registro išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) bei 75 EUR išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis), iš viso – 90,84 EUR bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui V. B. tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Julianus Inkaso“ (j. a. k. 300115639) 349 EUR negrąžintą kreditą, 15,71 EUR administravimo mokestį, 28,62 EUR, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (393,33 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,84 EUR bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.