Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 200,00 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2023 m. sausio 2 d. daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), dėl pro bendrojo naudojimo inžinerinę sistemą – alsuoklį, prasiskverbus vandeniui, buvo apgadintas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Prasiskverbusio vandens šaltinis yra fiksuotas 2023 m. sausio 11 d. darytos apžiūros metu, žalos šaltinį savo 2023 m. vasario 22 d. rašte nurodo ir atsakovė – daugiabučio namo administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektrėnų komunalinis ūkis“. Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė sureguliavo žalą ir išmokėjo iš viso 200,00 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti.

3. Atsakovei ieškinys reiškiamas dėl to, kad ji netinkamai vykdė daugiabučio namo inžinerinės įrangos – alsuoklio, priežiūrą. Vadovaujantis 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nuostatomis, atsakovė daugiabučio namo administravimo metu privalėjo vykdyti organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę. Iš atsakovės 2023 m. vasario 22 d. rašto ieškovei matyti, kad alsuoklio vamzdis yra sudurtas iš dviejų skirtingos medžiagos vamzdžių ir dėl nurodyto sudūrimo vietoje esant nepalankiai oro temperatūrai susidaro šalčio tiltas ir formuojasi kondensatas (kaupiasi vanduo). Taigi įvykis įvyko ir žala butui buvo padaryta dėl netinkamų medžiagų vamzdžių sujungimo. Apie tokią alsuoklio struktūrą ir galimas to pasekmes atsakovei turėjo ir galėjo būti žinoma, tačiau jokių veiksmų siekiant išvengti potencialios žalos atsakovė nesiėmė (pvz., vamzdyno neizoliavo).

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jos nuomone, ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad objekto valdytoja teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Ieškovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Nukentėjusiame bute nuimtos šachtos durelės, o spinta iki pat lubų sandariai priglausta prie sienos. Nors prieš namo apžiūras buvo dedami skelbimai namo skelbimų lentoje dėl leidimo patikrinti namo stovus, esančius butuose, tačiau dauguma butų savininkų, iš jų ir (duomenys neskelbtini) buto, tokios galimybės nesuteikė. Šiuo atveju administratorius neturėjo galimybės įvertinti buto vandentiekio stovų būklę ir prašė gyventojus nuolat informuoti apie pastebėtus gedimus, tačiau iki žalos registravimo bendrovėje nebuvo gauta pranešimų apie pastebėtą drėgmės prasiveržimą šachtoje ir galbūt gresiančią avariją. Ant alsuoklio esantys nešvarumai ir nubėgusios rūdys patvirtina, kad tai ne pirmas drėgmės prasiveržimas į šachtą, daugiabučio namo buto savininkas nesielgė pakankamai rūpestingai ir neprižiūrėjo pastato bei jo inžinerinių tinklų taip, kaip darytų atidus ir rūpestingas turto savininkas. Akivaizdu, kad būtent buto savininko neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą.

5. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime nurodė, kad ieškovė neanalizavo 2023 m. sausio 2 d. prasiskverbusio vandens aplinkybių, nepakankamai ištyrė prasiskverbimo priežastis, atsakovės veiksmus, o tik deklaratyviai teigia, kad būtent atsakovė turėtų atsakyti už žalą. Mano, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė, kaip namo administratorius, neatliko kokių nors veiksmų, kurių neatlikimas galėjo turėti įtakos buto apgadinimui. Prašo ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ 200,00 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos 200,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai:

6.1. Nurodė, kad ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo inžinerinės įrangos – alsuoklio, priežiūrą, todėl įvyko draudžiamasis įvykis. Tuo tarpu atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, teigia, jog ji, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, tinkamai vykdo priskirtas funkcijas.

6.2. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė 2021 m. birželio 1 d., 2022 m. gegužės 9 d., 2022 m. rugsėjo 6 d. atliko gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kasmetinę apžiūrą. Įvykis įvyko praėjus beveik keturiems mėnesiams po atliktos periodinės (kasmetinės) apžiūros. Iš apžiūros aktų matyti, kad bendroji vėdinimo sistema nebuvo apžiūrėta. Atsakovė taip pat pateikė Statinio techninės priežiūros žurnalo kopiją, tačiau adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu įvykis įvyko ne name (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

6.3. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, rengė susirinkimus, teikė gyventojams spręsti klausimą dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių butuose, apžiūros, būklės įvertinimo, taip pat tai, kad bandė patekti prie bendro naudojimo objektų, esančių bute Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebuvo įleista į butą apžiūrėti inžinerinės įrangos ir pan. Atsakovė savo pareigas privalo vykdyti ne formaliai, o imtis faktiškų veiksmų, administruojamąjį namą nuolat stebėti, užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus.

6.4. Nurodė, kad aplinkybė, jog gyventojai nesikreipė ir nebuvo gauta pranešimų apie pastebėtus besikaupiančios drėgmės požymius, nešalina atsakovės atsakomybės. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, nedėjo pakankamai pastangų, siekdama realiai įvertinti bendrosios inžinerinės įrangos būklę, netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas. Atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai padaryti (CPK 178 straipsnis).

6.5. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė teigia, kad darbai buvo atlikti namo modernizavimo metu, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų nusprendė, kad statybos darbai užbaigti 2015 metais, o įvykis įvyko 2022 metų gruodžio pabaigoje – 2023 metų sausio pradžioje. Atsakovė turėjo pakankamai laiko nustatyti trūkumams ir imti priemonių galbūt esantiems defektams pašalinti.

6.6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai (neveikimas)), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė. Konstatavo, jog atsakovė tinkamai ir laiku neprižiūrėjo bendros inžinerinės įrangos – alsuoklio, neužtikrino tinkamos jo būklės, pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Tarp atsakovės neveikimo ir butui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

6.7. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais, atsakovė žalos dydžio neginčijo, įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad apskaičiuota suma yra per didelė, į bylą neteikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Nurodo, kad teismas vertindamas, ar atsakovė tinkamai įgyvendino savo pareigas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Šis proceso teisės normų pažeidimas bei materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybę, netinkamas taikymas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

7.2. Teismas vertino, kaip atsakovė, būdama namo (duomenys neskelbtini), administratore, atliko jai teisės aktais patikėtas funkcijas. Konstatavo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kasmetinę apžiūrą. Taip pat konstatavo, kad iš apžiūros aktų matyti, kad bendroji vėdinimo sistema nebuvo apžiūrėta. Atsakovė iš tiesų per neapdairumą pateikė ne (duomenys neskelbtini), bet kito administruojamo namo adresu (duomenys neskelbtini), Statinio techninės priežiūros žurnalo kopiją. Ištaisydami klaidą (duomenys neskelbtini), Statinio techninės priežiūros žurnalo kopiją atsakovė pateikia su šiuo apeliaciniu skundu.

7.3. Pažymi, kad atsakovė atsiliepime pateikė įrodymus nurodydama, kad minima informacija įdėta atsakovės tinklalapyje (duomenys neskelbtini). „Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, kurių butuose įrengtose šachtose pravesti namo vandens ir nuotėkų stovai, privalote leisti juos apžiūrėti bendrovės specialistams namo skelbimų lentoje skelbime nurodytu laiku. Nesudarius sąlygų juos apžiūrėti, privalote patys stebėti jų būklę. Pastebėjus stovų pažeidimus ar nesandarumus, prašome nedelsiant pranešti dispečerinei tarnybai telefonu (duomenys neskelbtini)“.

7.4. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) bute nuimtos buvusios šachtos uždarymo durys, vamzdyno šachta užstatyta spinta, kuri pristumta prie pat sienos. Jeigu vamzdyno šachta būtų uždaryta durelėmis, tai žalos spintai iš viso nebūtų atsiradę. Teismas nevertino pateiktų dokumentų, kad buto savininkas nepranešė administratorei apie atsiradusią problemą turto apžiūros akte, kuris surašytas 2023 m. sausio 11 d., nurodyta, kad įvykio data 2022 m. gruodžio 22 d. Taip pat akte pažymėta, kad apie įvykį nepranešta Bendrovei. Taigi pats daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) buto savininkas nesielgė pakankamai rūpestingai ir neprižiūrėjo pastato bei jo inžinerinių tinklų taip, kaip tai turi daryti atidus ir rūpestingas turto savininkas.

7.5. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nenagrinėjo ir jų nevertino, nors jos yra esminės ir susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala.

7.6. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtas teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Skundžiamame sprendime teismas visiškai nepasisakė dėl buto bendrojo naudojimo objektų savininko atsakomybės. Daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo pagrindiniai argumentai:

8.1. Apeliantė nurodo, kad per klaidą teismui buvo pateiktas ne to daugiabučio namo statinio techninės priežiūros žurnalas, taip pat, apelianto nuomone, teismas neįvertino byloje esančio įrodymo, patvirtinančio, kad apelianto tinklalapyje buvo skelbiama informacija apie sąlygų sudarymą bendrojo naudojimo objektams apžiūrėti, taip pat neva byloje liko neįvertinta aplinkybė, kad 20 (duomenys neskelbtini) (ginčo bute) įrengtas vamzdynas buvo uždengtas spinta.

8.2. Ieškovė pažymi, kad apeliantė skunde vardija aplinkybes ir įrodymus, kurių teismas neva nevertino ar neįvertino tinkamai, tačiau kartu nenurodo, kaip šios aplinkybės ir įrodymai, apelianto nuomone, turėjo būti vertinami.

8.3. Nesutinka, kad apeliantės vardijami įrodymai liko neįvertinti priimant galutinį sprendimą ginčo byloje. Teismas neprivalėjo kiekvieno byloje esančio įrodymo įvardyti sprendime ir pateikti konkretaus kiekvieno įrodymo vertinimo. Teismas aiškiai ir išsamiai pasisakė, kad apeliantė tinkamai nevykdė jai teisės aktų priskirtų pareigų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų ( iš jų ir ginčo ventiliacijos vamzdyno) priežiūra. Nors atsakovė byloje ir įrodinėja ir apeliaciniame skunde nurodo, kad jos interneto svetainėje buvo skelbiama informacija apie tai, kad gyventojai turi leisti apeliantės darbuotojams apžiūrėti bendrojo naudojimo objektus, ir nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo bute vamzdynas buvo uždengtas spinta, – šios aplinkybės niekaip neleidžia nuspręsti, kad apeliantė tinkamai vykdė jam teisės aktų priskirtas pareigas ir kad jam nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti konkretaus vamzdyno.

8.4. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad apeliantė būtų bandžiusi patekti į ginčo butą ir apžiūrėti vamzdyną. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantei nebūtų buvusios sudarytos sąlygos apžiūrėti ginčo vamzdyną (privačių patalpų savininkai nebūtų įleidę apeliantės darbuotojų į patalpas). Priešingai, byloje esantys įrodymai – ginčo daugiabučio namo 2021 m. birželio 1 d., 2022 m. gegužės 9 d., 2022 m. rugsėjo 6 d. apžiūros aktai – leidžia manyti, kad apeliantė net nebandė apžiūrėti daugiabučiame name įrengtos vėdinimo sistemos vamzdynų, šiuose aktuose nėra įrašų apie vėdinimo sistemos apžiūrą ir jos rezultatus.

8.5. Pažymi, kad spinta yra kilnojamasis daiktas, kuris apeliantei apžiūrint vamzdyną galėjo būti patrauktas, pats vamzdynas nebuvo uždengtas gipso kartono siena ar kitomis neardomomis konstrukcijomis. Akcentuoja, kad ieškovės atstovas, atlikdamas ginčo buto apžiūrą, net ir esant neatitrauktai spintai, galėjo apžiūrėti vėdinimo sistemos inžinerinę įrangą. Mano, kad apeliantės teiginiai, jog ji neturėjo galimybės ar jai buvo sudarytos objektyvios kliūtys apžiūrėti vėdinimo vamzdyno dalį, besiribojančią su ginčo butu, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

10. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde suformuluotus faktinius ir teisinius pagrindus, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė civilinės atsakomybės taikymo sąlygas ir ieškovei iš atsakovės priteisė turtinės žalos atlyginimą.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė (duomenys neskelbtini), Statinio techninės priežiūros žurnalo kopiją. Nurodo, kad apeliantė per neapdairumą pateikė ne (duomenys neskelbtini), bet kito administruojamo namo adresu (duomenys neskelbtini), Statinio techninės priežiūros žurnalo kopiją pirmosios instancijos teismui.

14. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nepagrindė tokių duomenų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybę, pateiktą atsakovės naują įrodymą atsisako priimti.

15. Nustatyta, kad ieškovė buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2022 m. spalio 17 d. iki 2023 m. spalio 16 d. (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. 220 0264650/2022). 2022 m. gruodžio pabaigoje – 2023 m. sausio pradžioje (ieškovė nurodo 2023 m. sausio 2 d.) pro alsuoklį, prasiskverbus vandeniui buvo apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butui padaryta žala užfiksuota 2023 m. sausio 11 d. turto apžiūros akte ir fotonuotraukose. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui 200,00 Eur dydžio draudimo išmoką.

16. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 200,00 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai (neveikimas)), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė. Nusprendė, jog atsakovė tinkamai ir laiku neprižiūrėjo bendros inžinerinės įrangos – alsuoklio, neužtikrino tinkamos jo būklės, pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Tarp atsakovės neveikimo ir butui padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

18. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad per neapdairumą teismui buvo pateiktas ne to daugiabučio namo statinio techninės priežiūros žurnalas, teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantės tinklalapyje buvo skelbiama informacija apie sąlygų sudarymą bendrojo naudojimo objektams apžiūrėti. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) bute nuimtos buvusios šachtos uždarymo durys, vamzdyno šachta užstatyta spinta, kuri pristumta prie pat sienos, daro išvadą, kad tuo atveju, jei vamzdyno šachta būtų uždaryta durelėmis, tai žalos spintai iš viso nebūtų atsiradę.

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su bendrojo naudojimo objektų savininko atsakomybe, nors jos yra esminės ir susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės teiginiais.

20. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

21. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

22. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

23. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, kuriame nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

25. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

27. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu buvo apgadintos draudėjai priklausančios patalpos. Ieškovė draudėjai išmokėjo draudimo išmoką ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos sumos priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nagrinėjamu atveju iš atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės, netinkamai vykdžiusios administratoriaus pareigas. Atsakovė teigia, kad nebuvo įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi ne atsakovės veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos. Netinkamas valdymas ir nepakankama pastato priežiūra yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas.

28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovė neturi pareigos atlyginti žalą, kadangi vamzdyno šachta buvo užstatyta spinta, todėl nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti vamzdyną.

29. Pažymėtina, kad Bendrojo naudojimo vėdinimo sistema yra viena iš bendrųjų pastato inžinerinių sistemų (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas). Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu iš esmės laikėsi pozicijos, kad atliko kasmetinę namo apžiūrą, apžiūrėjo ir įvertino (duomenys neskelbtini) namo būklę: pamatus, sienas, stogą, laiptinę, elektros įrangą, vamzdynus.

30. Remiantis byloje esančiais 2021 m. birželio 1 d., 2022 m. gegužės 9 d., 2022 m. rugsėjo 6 d. gyvenamojo namo apžiūros aktais, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovė bendrųjų vėdinimo sistemų, einančių pro privačias patalpas, neapžiūrėjo ir byloje nėra duomenų apie aplinkybes, kurios trukdė atsakovei apžiūrėti bendrojo naudojimo vėdinimo sistemų, už kurių naudojimą ir techninę priežiūrą yra atsakinga administratorė.

31. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas); administratorius rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas; teikia nurodytą planą derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

32. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti STR 1.07.03:2017 (ginčui aktuali nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojanti redakcija). Už bendrųjų statinių priežiūros reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (10.3 punktas). STR 1.07.03:2017 įtvirtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir (ar) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir (ar) gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba kai galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 punktas).

33. Teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovei nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdyno šachtos, deklaratyvus, kadangi tam pagrįsti atsakovė nepateikė jokio įrodymo (pvz., kad buto savininkai neįsileido atsakovės, kuri siekė apžiūrėti bendro naudojimo stovą, ir kt.). Nagrinėjamu atveju būtent atsakovė pagal teisinį reglamentavimą turi pareigą atlikti kasmetines apžiūras, surašyti aktus ir nuolat taikyti prevencines priemones, siekdama pašalinti galinčias kilti pasekmes dėl korozijos pažeistų vamzdynų. Atsakovė gindamasi nuo pareikšto reikalavimo siekė įrodyti, jog vamzdis pratekėjo patalpoje, į kurią patekimas buvo pasunkintas, todėl ir pareiga šį teiginį įrodyti teko atsakovei. Atsakovė neįrodinėjo, jog nors kartą bandė patekti į tretiesiems asmenims priklausantį butą siekdama apžiūrėti jame esančias bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų dalis. Nebuvo įrodinėjama ir tai, kad tretieji asmenys nors kartą atsakovės atstovams būtų sutrukdę patekti į jų butą, todėl byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tretieji asmenys būtų sudarę kliūtį atsakovei tinkamai vykdyti savo pareigas. Nors atsakovė argumentuoja, kad gyventojai sumontavę spintas, todėl vamzdynai tapo aklinai uždengti, neprieinami ir jų vizualinė apžiūra negalima, tai nepaneigia atsakovės pareigos atlikti kasmetinę apžiūrą, organizuoti kilnojamųjų daiktų patraukimą, siekiant apžiūrėti vėdinimo sistemos inžinerinę įrangą.

34. Pažymėtina ir tai, kad STR 1.07.03:2017 nenustato, kad apžiūros, kurių metu vertinama gyvenamojo namo būklė, atliekamos tik vizualiai – administratorės pareiga yra pasirinkti tokius būdus, kurie būtų tinkami tiriamiems objektams įvertinti. Teismo vertinimu, atsakovei turint duomenų apie tai, kad namo inžinerinės konstrukcijos jau pažeistos korozijos, atsakovė turėjo imtis papildomų veiksmų įsitikinti namo inžinerinių konstrukcijų patikimumu. Nors nagrinėjamu atveju dalis bendrojo naudojimo vamzdyno yra ir konkrečiam savininkui priklausančiose patalpose, tačiau vien ši aplinkybė neatleidžia namo administratorės nuo pareigos tinkamai prižiūrėti ir šią atkarpą. Bendrojo naudojimo objektų administratorė privalo tinkamai prižiūrėti visą bendro naudojimo vamzdyną, o ne tik tas atkarpas ar dalis, prie kurių administratorei yra paprasčiau patekti. Administratorė privalo prižiūrėti visą bendrojo naudojimo vamzdyną, įskaitant ir privačios nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančias atšakas. Atsakovė, neigdama šią savo pareigą, nurodydama, kad tokios apžiūros įgyvendinti negali, pripažįsta, jog butuose esančio bendrojo naudojimo vamzdyno apžiūra niekuomet nebuvo vykdoma. Atsakovė iš viso nevykdė privačiuose butuose esančio vamzdyno apžiūros, todėl teismui nebuvo pateikti ir įrodymai, kad tokios apžiūros galėjo būti apsunkintos. Nebuvo pateikti duomenys, kad atsakovė kreipėsi į kurio nors buto savininką su prašymu leisti apžiūrėti bute esantį bendrojo naudojimo vamzdyną ir toks leidimas nebuvo suteiktas.

35. Akivaizdu, kad gyventojai neturi reikiamų kompetencijų ir žinių tam, kad tinkamai įvertintų objektų būklę ir užtikrintų jų priežiūrą. Dėl to ir skiriamas profesionalus administratorius, turintis reikiamas žinias ir kompetenciją, tam, kad namo gyventojams nereikėtų patiems papildomai atlikti bendro naudojimo objektų priežiūros darbų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei nekyla teisinė atsakomybė, nes butų savininkai patys turėjo pastebėti bendro naudojimo inžinerinių tinklų būklę. Profesionaliems administratoriams, kaip verslininkams, taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, verslininkai privalo administruojamą pastatą prižiūrėti dėdami maksimalias pastangas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nedėjo maksimalių pastangų tam, kad tinkamai prižiūrėtų pastatą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė ne visa apimtimi, o prižiūrėjo tik dalį jai priskirtų objektų, ir šiuo savo neveikimu sudarė sąlygas žalai kilti. Atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, visus dokumentus ir kitus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti tinkamą namo administravimą, turi atsakovė, todėl ji gali įrodyti tinkamą savo pareigų atlikimą, to nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstyti argumentai bei byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nenuosekliai ir formaliai vykdė daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl to laiku nepastebėjo bendrojo naudojimo objekto – bendrojo naudojimo vėdinimo vamzdyno defektų, dėl kurių ir įvyko pratekėjimas, ir jų nepašalino, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė savo pareigų nevykdė tinkamai ir turi atlyginti dėl to padarytą žalą. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, būtent dėl atsakovės neveikimo susidarė sąlygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti.

37. Nustačius nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovė ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės pareigų, išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius administratorės teises ir pareigas, todėl, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai pripažino atsakovės pareigą kompensuoti dėl įvykio kilusią žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų, dėl šių pareigų nevykdymo ieškovei kilo pareiga atlyginti žalą.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindžiančių dokumentų, todėl klausimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.