Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-726-253/2016

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-08251-2015-5)

2016 m. gegužės 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės aV. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. D. Ž., V. Š., E. B., J. D., J. R. R., E. G., V. P., J. J., D. B., K. K. V., B. L., B. V., K. N., S. U., A. D., B. D., I. N. (I. N.), M. K., A. K. ieškinį atsakovei aV. D., tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialui, A. I., J. B. M., P. S., S. K., O. K., J. G., J. Č., A. Ž., I. T., P. S., Z. J., V. J., B. A. dėl akcininkų susirinkimo protokolo, priėmimo-perdavimo akto pripažinimo niekiniais, paveldėjimo teisės liudijimo dalyje pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai ieškiniu prašė: 1) pripažinti 1998-07-18 S. žemės ūkio bendrovės (toliau – S. ŽŪB) akcininkų protokolą Nr. l bei 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktą niekiniais; 2) pripažinti negaliojančia aV. D. 2006-06-28 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NB2-4163 dalį dėl pastato-grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; 3) pripažinti, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso ieškovams, t. y. pripažinti, kad: S. D. Ž. nuosavybės teisėmis priklauso 15/52 pastato dalis; V. Š. nuosavybės teisėmis priklauso 3/104 pastato dalis; E. B., B. V., K. K. V., D. B., J. J., V. P., M. K. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/52 pastato dalį; J. D. nuosavybės teisėmis priklauso 3/52 pastato dalis; E. G., S. U., K. N. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/13 pastato dalį; A. K., I. N., B. L. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/26 pastato dalį; A. D. nuosavybės teisėmis priklauso 3/208 pastato dalis; B. D. nuosavybės teisėmis priklauso 1/208 pastato dalis; J. R. R. nuosavybės teisėmis priklauso 7/104 pastato dalis. Priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu ieškovai nurodė aplinkybes, kad 1998-07-18 protokolu Nr. l S. ŽŪB pajininkai visuotinio pajininkų susirinkimo metu nusprendė įforminti S. ŽŪB pajininkams priklausantį grūdų sandėlį vieno pajininko V. D. vardu. Pajininkai manė, kad turto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre vieno asmens vardu bus lengvesnis, tuo pačiu bus užtikrintas paprastesnis pastato valdymas. Pajininkai niekuomet nesprendė nuosavybės teisės į grūdų sandėlį perleidimo vienam pajininkui V. D. klausimo, tarp ieškovų ir V. D. nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ar kita sutartis, kuria grūdų sandėlio nuosavybės teisės būtų perėjusios V. D.. Grūdų sandėlis visuomet išliko ieškovų, S. ŽŪB pajininkų, nuosavybe, ieškovai šiuo turtu naudojosi ir valdė. Teigia, jog V. D. negalėjo būti registruojamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, kadangi nebuvo jokio dokumento, kuris patvirtintų V. D. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. 1998-07-18 protokolas Nr. l bei 1999-04-07 grūdų sandėlio perdavimo-priėmimo aktas, kurių pagrindu buvo padarytas įrašas viešajame registre, patvirtinantis V. D. nuosavybės teises į ieškovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, laikytini niekiniais, prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms. Išviešinus klaidingą juridinį faktą, jog V. D. buvo viso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kai šis nekilnojamasis turtas priklausė S. ŽŪB pajininkams, nurodytiems 1998‑01-19 S. ŽŪB likvidacinės komisijos sudarytame grūdų sandėlio perdavimo akte, kilo neteisėti padariniai, kuomet V. D. mirus ginčo turtą paveldėjo atsakovė aV. D.. Nurodė, kad atsakovė, priėmusi po V. D. mirties atsiradusį palikimą, iš pradžių neginčijo ieškovų nuosavybės teisių į turtą ir leido ieškovams pastatu naudotis, dėl to ieškovai nemanė būsiant reikalinga kreiptis į teismą ir ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau sužinojusi apie ieškovų ketinimus parduoti grūdų sandėlį ir jau faktiškai surastą pirkėją, atsakovė pareiškė su tuo nesutinkanti ir nurodė esanti vienintelė daikto savininkė. Kadangi atsakovės tėvas, buvęs S. ŽŪB narys V. D., neįgijo nuosavybės teisių į visą ginčo pastatą, 1998-01-19 S. ŽŪB likvidacinės komisijos aktu V. D. atiteko tik minėto turto dalis, atitikusi pajininko turėtą pajų bendrovėje, o nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą V. D. vardu buvo registruotos niekinių dokumentų – 1998-07-18 protokolo Nr. l bei 1999-04-07 perdavimo-priėmimo akto pagrindu, mirusiojo įpėdinė turtą paveldėjo neteisėtai ir 2006-06-28 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NB2-4163 dalis dėl negyvenamojo pastato-grūdų sandėlio paveldėjimo turėtų būti teismo pripažinta negaliojančia. Siekiant atkurti pažeistas ieškovų teises, turėtų būti pripažinta, kad ginčo pastatas nuosavybės teisėmis priklausė ir priklauso ieškovams, kurių kiekvieno iš jų nuosavybės dalis pastate atitinka 1998-01-19 S. ŽŪB likvidacinės komisijos aktu pajininkams perduotas turto dalis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino 1998-07-18 S. ŽŪB visuotinio susirinkimo (VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta akcininkų susirinkimo) protokolą Nr. l ir 1999-04-07 perdavimo-priėmimo aktą niekiniais; pripažino 2006-06-28 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NB2-4163 dalį dėl 101/104 dalies pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, negaliojančiu; pripažino, kad minėto pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys nuosavybės teisėmis priklauso: S. D. Ž. nuosavybės teisėmis priklauso 15/52 pastato dalis; V. Š. nuosavybės teisėmis priklauso 3/104 pastato dalis; E. B., B. V., K. K. V., D. B., J. J., V. P., M. K. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/52 pastato dalis; J. D. nuosavybės teisėmis priklauso 3/52 pastato dalis; E. G., S. U., K. N. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/13 pastato dalis; A. K., I. N., B. L. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/26 pastato dalis; A. D. nuosavybės teisėmis priklauso 3/208 pastato dalis; B. D. nuosavybės teisėmis priklauso 1/208 pastato dalis; J. R. R. nuosavybės teisėmis priklauso 7/104 pastato dalis. Taip pat priteisė iš atsakovės aV. D. bylinėjimosi išlaidas ieškovams. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Byloje iš VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašo nustatyta, kad nuo 1999-04-23 iki 2006‑07‑13 sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas V. D. vardu, įregistravimo pagrindai – 1998-07-18 akcininkų susirinkimo protokolas Nr.1 ir 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktas. Nustatyta, kad 2006-06-28 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NB2-4163 pagrindu V. D. turtą paveldėjo V. D. dukra atsakovė aV. D. bei trečiasis asmuo A. I.; jos 2006-06-29 sudarė paveldimo turto dalybų sutartį. Minėto 2006-06-28 paveldėjimo teisės liudijimo bei 2006-06-29 sutarties Nr. NB2‑4207 pagrindu pastatas–sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovės aV. D. vardu.

Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkinti ieškovų ieškinio reikalavimai. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad V. D. byloje ginčijamų aktų pagrindu neperėjo nuosavybės teisė į visą grūdų sandėlį. Apeliaciniu skundu iš esmės keliamas klausimas dėl įrodymų tyrimo ir tinkamo jų vertinimo priimant skundžiamą sprendimą.

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti 1998-07-18 S. ŽŪB akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 1 bei 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktą niekiniais.

Ieškovai, ieškiniu prašydami pripažinti niekiniais aktus, kurie viešame registre nurodyti kaip nuosavybės teisės į ginčo grūdų sandėlį V. D. įregistravimo pagrindai, teigė, kad pajininkai niekada nesprendė nuosavybės teisės į ginčo grūdų sandėlį perleidimo vienam pajininkui V. D. klausimo ir tarp ieškovų bei V. D. nebuvo sudaryta sutartis, kuria grūdų sandėlio nuosavybės teisės būtų perėjusios V. D.. Ieškovų teigimu, V. D. negalėjo būti registruojamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini) savininku, kadangi nebuvo jokio dokumento, kuris patvirtintų V. D. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, o minėti aktai, kurių pagrindu padarytas įrašas viešame registre, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir laikytini niekiniais. 1964 m. CK 47 str. 1 d. numatė, kad sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Šiuo metu CK 1.80 str. 1 d. taip pat reglamentuoja, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Ieškinyje ieškovai nurodė, kad jų ketinimai dėl ginčo grūdų sandėlio įregistravimo vieno asmens vardu buvo siekis lengvesnio pastato įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei paprastesnio pastato valdymo. CK 1.86 str. 1 d. numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Toks reglamentavimas buvo numatytas ir 1964 m. CK 51 str. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinius padarinius, nurodytus CK 1.80 str. 2 d., t. y. restituciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl sandorio pripažinimo tariamuoju sąlygų, pažymima, kad tokių tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Tad fiktyvumas yra laikomas tokių sandorių negaliojimo pagrindu. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovų paaiškinimai pripažinti pagrįstais vien dėl to, kad tokias pačias aplinkybes paaiškino ieškovo S. Ž. sutuoktinė ir atstovė pagal įgaliojimą D. M. Ž.. Šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai yra tik viena iš priemonių, kuriomis nustatomi faktiniai duomenys byloje (CPK 177 str. 2 d.). Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas viešame registre V. D. nuosavybės teisės į ginčo grūdų sandėlį įregistravimo pagrindu nurodytus 1998-07-18 protokolą Nr. 1 bei 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktą bei spręsdamas dėl nuosavybės teisės į ginčo grūdų sandėlį perėjimo V. D., vertino ne tik šalių paaiškinimus, tačiau tyrė ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis nustatytus faktinius duomenis bei, darydamas išvadas dėl ieškinio reikalavimų, įvertino įrodymais byloje nustatytų duomenų visumą.

Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Pažymėtina, kad išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo ar neegzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 176 str. 1 d., 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu – išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo.

Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad S. ŽŪB likvidacinės komisijos 1998‑01‑19 perdavimo-priėmimo aktu grūdų sandėlis su džiovykla ir autosvarstyklėmis ir su visais įrengimais, esančiais šiuose pastatuose, perduotas 29 bendrovės pajininkams už turimą bendrovėje pajų bei nurodytos pajininkams tenkančios dalys – aruodų kiekis bei vieta; turtą likvidacinė komisija įkainojo 30 000 Lt (t. 1, b. l. 23). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-185/98 pripažintas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. ŽŪB nuosavybės teise valdo karvidę 1956 m., veršidę 1953 m., kuro sandėlį 1972 m., tvartą 1950 m., grūdų sandėlį 1950 m., grūdų džiovyklą 1966 m., malūną 1953 m. ir karvidę 1953 m. 1998‑07‑18 vyko S. žemės ūkio bendrovės visuotinis susirinkimas, kuriame, be kita ko, buvo svarstytas klausimas dėl grūdų sandėlio įforminimo. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad nuo 1998-06-12 iki 1999-04-07 nuosavybės teisė į ginčo grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) įregistruota S. ŽŪB. Taip pat S. ŽŪB 1998-07-18 visuotinio pajininkų susirinkimo protokolo Nr. l duomenimis nustatyta, kad buvo nutarta, atsižvelgiant į tai, jog grūdų sandėlis yra atiduotas už pajų 29 pajininkams, jiems sutinkant, grūdų sandėlį įforminti V. D. vardu. S. ŽŪB pajininkai 1999-03-27 išdavė įgaliojimą V. D., susijusį su grūdų sandėlio pastato įforminimu ir įteisinimu. S. ŽŪB likvidacinė komisija 1999-04-07 sudarė grūdų sandėlio perdavimo-priėmimo aktą, juo, remiantis visuotinio pajininkų susirinkimo, įvykusio 1998-07-18 protokolo Nr. 1 nutarimu, grūdų sandėlio pastatas, komisijos įkainotas 18 000 Lt, perduotas asmeniniam naudojimui bendrovės pajininkui V. D. už turimą bendrovėje pajų.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog be grūdų sandėlio 1998-01-19 priėmimo-perdavimo aktu 29 pajininkams buvo perduotos ir džiovykla su autosvarstyklėmis, kurios už bendrovėje turimą pajų vėliau perduotos D. M. Ž.. Iš S. ŽŪB visuotinio pajininkų susirinkimo, įvykusio 1998-07-18, protokolo Nr. 1 išrašo duomenų matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl D. M. Ž. pareiškimo dėl sublokuotų pastatų grūdų džiovyklos su autosvarstyklėmis pirkimo už žemės ūkio išmokų pajų ir nutarta likviduojant bendrovę perduoti natūra sublokuotus pastatus grūdų džiovyklą ir autosvarstykles, įkainotas 12 000 Lt, asmeninam naudojimui D. M. Ž. už turimą bendrovėje pajų (t. 2, b. l. 87). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra duomenys apie aruodus turinčių pajininkų išreikštą sutikimą parduoti džiovyklą ir autosvarstykles (t. 2, b. l. 85-86). Taip pat pažymėtina, kad džiovyklos su autosvarstyklėmis perleidimo D. M. Ž. fakto klausimas nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas. Šiuos apeliacinio skundo argumentus atsakovė iš esmės reiškia, motyvuodama savo poziciją dėl įrodymų visumos netinkamo vertinimo ir galimybės S. ŽŪB perdavus turtą pajininkams vėliau jį pakartotinai perleisti kitiems asmenims.

Apeliantė nurodo, kad likviduojant S. ŽŪB galbūt ne visiškai taisyklingai surašyti dokumentai (protokoluose, kurie priimti tą pačią dieną, nurodomas tas pats numeris, be to, perduodant bendrovei priklausantį turtą, protokoluose ir priėmimo-perdavimo aktuose buvo nurodomas turto perdavimas ne asmeninei nuosavybei, o asmeninam naudojimui), bet tokie surašymo trūkumai nesudaro pagrindo vien dėl šių aplinkybių dokumentus laikyti niekiniais ir negaliojančiais. Apeliantės nuomone, jei 1998-07-18 S. ŽŪB visuotinio pajininkų susirinkimo protokolas Nr. 1, kuriuo džiovykla ir autosvarstyklės perduotos D. M. Ž. už bendrovėje turimą pajų, kaip dokumentas, kuriuo perduotas turtas, laikomas tinkamu ir galiojančiu, tai ir 1998-07-18 S. ŽŪB visuotinio pajininkų susirinkimo protokolas Nr. 1, kuriuo grūdų sandėlis perduotas įregistruoti V. D. vardu, taip pat yra galiojantis ir tinkamas įregistruoti juridinius duomenis Nekilnojamojo turto registre.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo sprendimo turinio ir pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog pagrindas pripažinti byloje ginčijamus 1998-07-18 S. ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolą Nr. l (VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyto kaip akcininkų susirinkimo protokolo) bei 1999-04-07 perdavimo-priėmimo aktą niekiniais konstatuotas ne dėl dokumentų techninio pobūdžio trūkumų (netaisyklingo surašymo), tačiau nustačius, kad V. D. įstatyme nustatytais pagrindais nuosavybės teisės į visą ginčo grūdų sandėlį neįgijo ir konstatavus, kad Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas dėl V. D. nuosavybės teisės į visą ginčo grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės.

Apeliantės nuomone, 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktas laikytinas dokumentu, kuriuo V. D. buvo perleista nuosavybės teisė į visą grūdų sandėlį. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 str. (tai inter alia sandoriai ir kiti įstatymo nustatyti pagrindai). Pagal 1964 m. CK 149 str. įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisės atsiradimo momentas buvo apibrėžtas daikto perdavimo momentu, jeigu ko kita nenumatė įstatymas arba sutartis, o jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turėjo būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsirasdavo įregistravimo momentu. Nustatyta, kad 1999-04-07 priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog remiantis visuotinio pajininkų susirinkimo, įvykusio 1998-07-18, protokolo Nr. 1 nutarimu grūdų sandėlio pastatas, komisijos įkainotas 18 000 Lt, perduodamas asmeniniam naudojimui bendrovės pajininkui V. D. už turimą bendrovėje pajų (t. 1, b. l. 33). Apeliantė pažymi, kad byloje kituose S. ŽŪB protokoluose ir priėmimo-perdavimo aktuose tuo atveju, jeigu pastatą įsigydavo keli asmenys, atitinkamai būdavo nurodoma, kuri pasato dalis ir už kokį turimą pajų bendrovėje yra perduodama asmeniui. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad 1999-04-07 priėmimo-perdavimo akte esantys duomenys, jog S. ŽŪB likvidacinė komisija V. D. perdavė grūdų sandėlį asmeninam naudojimui vertintina bylos duomenų visumos kontekste, įrodymus vertinant kompleksiškai.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. D. neturėjo užtektinai pajaus visam ginčo pastatui įsigyti. Grūdų sandėlio pastatas 1999-04-07 grūdų sandėlio perdavimo-priėmimo akte likvidavimo komisijos įkainotas 18 000 Lt. Atsakovė pažymi, kad į bylą pateikė duomenis, jog V. D. turėjo 24 528 Lt S. ŽŪB pajaus. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) S. ŽŪB 1998-11-10 Atsiskaitymo su pajininkais už turimą pajų kortelės išrašo duomenų matyti, kad V. D. turimas pajus po indeksavimo sudarė 15 742 Lt, taip pat nurodyta, kad už pajų išduota technika, pastatai, pašarai, gyvuliai, taip pat išduota kitam pajininkui, be to, išmokėta grynais pinigais 294 Lt (t. 2, b. l. 108). Aplinkybes, kad V. D. už bendrovėje turimą pajų buvo išduota turto patvirtina ir byloje esančių sąrašų apie už pajų išduotas priemones, gyvulius ir kitą turtą, taip pat 1997-10-10 važtaraščio duomenys (t. 2, b. l. 74-84). (duomenys neskelbtini) S. ŽŪB 1999-03-22 pažymoje Nr. 05 nurodoma, kad bendrovės pajininko V. D. 1998 m. papildomai indeksuotas pajus bendrovėje sudarė 8 786 Lt (t. 2, b. l. 49). Tačiau vėlesnėje (duomenys neskelbtini) S. ŽŪB 1999-07-12 pažymoje Nr. 15 nurodyta, kad V. D. bendrovės turto indeksuotas pajus sudarė 15 742 Lt, už kurį atiduotas bendrovės turtas, be to, išmokėta grynais pinigais 294 Lt.

Apeliantės nuomone, V. D. dėl gauto bendrovės turto perdavimo kitiems pajininkams galėjo turėti daugiau pajaus nei nurodyta pateiktose pažymose. Apeliantės teigimu, perdavus vienam pajininkui džiovyklą su autosvarstyklėmis, kurios pagal 1998-01-19 priėmimo-perdavimo aktą priklausė 29 pajininkams, gauta suma 12 000 Lt – pajus už džiovyklą su autosvarstyklėmis proporcingai padalijamas 29 pajininkams. Be to, kadangi V. D. vardu neregistruotas joks kitas nekilnojamasis turtas, apeliantės teigimu, jam priklausiusių karvidžių dalis buvo perleista kitam pajininkui ir už tai V. D. gavo pajaus. Tačiau pažymėtina, kad 1998‑11-10 Atsiskaitymo su pajininkais už turimą pajų kortelės išraše neužfiksuota duomenų, kad V. D. gavo atsiskaitymus iš kito pajininko. Kita vertus, 1998-01-19 priėmimo perdavimo akte nurodyta, kad turtas (t. y. grūdų sandėlis su džiovykla ir autosvarstyklėmis) įkainotas 30 000 Lt, taip pat nurodyta, kad V. D. pajaus suma, skirta sandėlio išpirkimui buvo 865 Lt. Tuo tarpu iš 1998-07-18 protokolo Nr. 1 duomenų matyti, kad minėtų pastatų dalis – grūdų džiovykla ir autosvarstyklės įkainoti 12 000 Lt. Tad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo vertinti, jog V. D. galimai gautino pajaus dalis galėjo būti pakankamai ženkli, kad patvirtintų apeliantės poziciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į 1998‑11‑10 S. ŽŪB Atsiskaitymo su pajininkais už turimą pajų kortelės išrašo bei kitus bylos duomenis apie V. D. už bendrovėje turimą pajų išduotą turtą, 1999-03-22 pažymos duomenys bei apeliantės teiginiai, jog V. D. galimai galėjo turėti daugiau pajaus dėl turto perdavimo kitiems pajininkams, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad V. D. turėjo pakankamai pajaus visam grūdų sandėliui įsigyti.

Kaip minėta, byloje nustatyta, jog ginčo grūdų sandėlis S.ŽŪB likvidacinės komisijos 1998‑01‑19 perdavimo-priėmimo aktu perduotas 29 bendrovės pajininkams už turimą bendrovėje pajų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta duomenų, kad 1998-01-19 perdavimo-priėmimo aktas panaikintas, pripažintas negaliojančiu ar atšauktas, taip pat duomenų, jog pajininkai būtų grąžinę turtą bendrovei. Nenustatyta, kad V. D. būtų pateikęs pareiškimą dėl ginčo grūdų sandėlio pirkimo už turimą pajų svarstyti visuotiniam pajininkų susirinkimui, kaip tai buvo padaryta D. M. Ž. atveju dėl pastatų – grūdų džiovyklos su autosvarstyklėmis pirkimo. Iš S. ŽŪB visuotinio pajininkų susirinkimo 1998‑07-18 protokolo Nr. 1 duomenų nustatyta, kad buvo svarstytas konkretus klausimas dėl grūdų sandėlio įforminimo ir nutarta, atsižvelgiant į tai, kad grūdų sandėlis yra atiduotas už pajų 29 pajininkams, jiems sutinkant, grūdų sandėlį įforminti V. D. vardu (t. 1, b. l. 29). Šie duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visuotinis pajininkų susirinkimas sprendė dėl pastato perdavimo V. D. asmeninėn nuosavybėn, kitiems pajininkams atsisakant savo nuosavybės teisės. Nustatyta, kad 1999‑03‑27 įgaliojimu S. ŽŪB pajininkai įgaliojo V. D. įforminti ir įsiteisinti savo vardu gautą dalimis iš S. ŽŪB grūdų sandėlio pastatą, atstovauti notaro kontoroje įforminant pastatą, už pajininkus pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (t. 1, b. l. 31). Taigi S. ŽŪB pajininkų 1999‑03-27 įgaliojimo turinys taip pat sudaro pagrindą vertinti, kad iki tol pajininkai nesprendė nuosavybės teisės į ginčo grūdų sandėlį perleidimo vienam pajininkui V. D. klausimo, o iš esmės siekta pastato įteisinimo vieno asmens vardu. Taip pat, šių duomenų kontekste vertinant bylos aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į pajininkų elgesį po 1999-04-07 priėmimo-perdavimo akto, kuriame užfiksuotas grūdų sandėlio perdavimas asmeniniam naudojimui V. D. už turimą bendrovėje pajų, sudarymo. Byloje pateikti duomenys, jog laikotarpiu nuo 1999-07-21 iki 2003‑07‑11 buvo sudaromi grūdų sandėlio pastato dalies (aruodų) perdavimo aktai, kuriais dalis pajininkų perleido savo už pajų gautus aruodus grūdų sandėlyje kitiems pajininkams ar kitiems asmenims (t. 1, b. l. 7-18). Byloje nėra duomenų, kad V. D., esant įregistruotai jo nuosavybės teisei į ginčo grūdų sandėlį, šiuos aktus būtų ginčijęs. Aplinkybes, kad po nuosavybės teisės į ginčo pastatą įregistravimo V. D. vardu, pajininkai toliau ūkininkavo ir naudojosi ginčo grūdų sandėliu byloje nurodė ir D. M. Ž.. Tokie duomenys apie vėlesnį pajininkų elgesį iš esmės neatitinka 1999-04-07 priėmimo-perdavimo akte užfiksuotų duomenų teisinių padarinių ir sudaro papildomą pagrindą abejoti, kad V. D. nuosavybės teisę į ginčo grūdų sandėlį būtų įgijęs realiai, o ne, kaip nurodo ieškovai, siekiant paprastesnio pastato įregistravimo ir valdymo.

Įvertinus visumą byloje esančių faktinių duomenų apie bylos aplinkybes, taip pat ir bylos duomenims nesudarant pagrindo konstatuoti, kad V. D. turėjo užtektinai pajaus visam grūdų sandėliui įsigyti, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK nuostatų, pagrįstai darė išvadą, kad V. D. įstatyme nustatytais pagrindais neįgijo nuosavybės teisės į visą ginčo sandėlį, 1998-07-18 S. ŽŪB visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 1 bei 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktas nebuvo V. D. nuosavybės teisės į ginčo pastatą atsiradimo pagrindas ir V. D. viešame registre negalėjo būti registruojamas ginčo pastato vieninteliu savininku, nes tai neatitinka tikrovės, dėl to pagrįstai minėtus dokumentus pripažino niekiniais.

Dėl ieškinio senaties.

Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl ieškinio senaties taikymo. Nagrinėjamoje byloje atsakovė aV. D. prašė ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o šio termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.124 str., 1.131 str. 1 d.).

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos reikalavimo taikyti sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą ginčyti S. ŽŪB visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus. Remdamasi 1964 m. CK 84 str. reglamentavimu, kad bendras ieškinio senaties terminas buvo treji metai, taip pat Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. bei CK 1.125 str. 4 d., numatančia sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino taikymą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, apeliantė teigia, kad minėtam reikalavimui ieškinio senaties terminas suėjo 2001‑10-01. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Šiuo atveju ieškovai ieškiniu prašė pripažinti 1998-07-18 S. ŽŪB akcininkų protokolą Nr. l bei 1999‑04-07 priėmimo-perdavimo aktą niekiniais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog niekinis sandoris savaime negalioja ab initio (CK 1.78 str. 1 d.), todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas. Tuo tarpu ieškinio senatis gali būti taikoma reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius. Tai pažymėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė dėl ieškinio senaties taikymo niekiniais pripažintų sandorių padarinių pašalinimo, t. y. restitucijos, taikymui.

Bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų (CK 1.125 str. 1 d.). Remiantis CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o tokia teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad bendrasis ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo 1999-04-23, t. y. V. D. nuosavybės teisės į ginčo pastatą įregistravimo VĮ „Registrų centras“ dienos. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, ieškovai teigė, kad nuosavybės teisės įregistravimu V. D. neketinta sukurti realių teisinių pasekmių ieškovams. Kaip nustatyta byloje, dalis ieškovų ir po V. D. nuosavybės teisės į ginčo pastatą įregistravimo dienos disponavo grūdų sandėlio pastato dalimi (aruodais), nenustatyta, kad tokie jų veiksmai buvo ginčijami, taigi nėra pagrindo laikyti nurodytą dieną momentu, kai ieškovai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Apeliantė patvirtina, kad 2014 m. pabaigoje ieškovai pirmą kartą kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis ir reikalavimais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju, ieškovų teisės į ieškinį atsiradimo momentu laikytina 2014 m. pabaiga, kai tarp šalių kilus nesutarimui dėl ginčo pastato priklausymo nuosavybės teise, ieškovai, laikę save tikraisiais pastato savininkais, faktiškai suvokė, jog jų nuosavybės teisės į pastatą nėra pripažįstamos ir tuo yra pažeistos. Ieškinio senaties termino pradžia siejama su asmens, kurio teisės yra pažeistos, sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą, tad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl po tėvo mirties paveldėjus turtą pagal įstatymą jos atliktų veiksmų šiuo aspektu įtakos senaties taikymui neturi. Nagrinėjamu atveju bendrasis ieškinio senaties terminas byloje nepraleistas.

Dėl kitų ieškinio reikalavimų.

Pripažinus V. D. nuosavybės teisės į ginčo pastatą įregistravimo pagrindu buvusius dokumentus niekiniais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją, pripažino dalį paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo negaliojančiu ir atitinkamai nustatė ieškovų teisę į ginčo pastato dalis (CK 1.80 str. 2 d., 1.86 str. 2 d., 6.153 str.). Dėl šios sprendimo dalies pagrįstumo atsakovė apeliaciniame skunde argumentų nepateikė ir neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovams nustatytų nuosavybės teisės dalių į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, dėl šios sprendimo dalies teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir priimtas pagrįstai, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1, 3 d.). Byloje pateikti duomenys apie ieškovo S. D. Ž. patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias prašoma priteisti iš atsakovės. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir nėra per didelės. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui S. D. Ž. iš atsakovės (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-06 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės aV. D. ieškovui S. D. Ž. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.