Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant ieškovo S. Ž. atstovei pagal įgaliojimą D. M. Ž., ieškovei J. D., J. J., D. B., B. L., B. V., B. D., A. K., ieškovų atstovei J.I. P., atsakovės atstovui R. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų S. D. Ž., V. Š., E. B., J. D., J. R. R., E. G., V. P., J. J., D. B., K. K. V., B. L., B. V., K. N., S. U., A. D., B. D., I. N., M. K., A. K. ieškinį atsakovei V. D., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centrui Klaipėdos filialui, A. I., J.B. M., P. S., S. K., O. K., J. G., J. Č., A. Ž., I. T., P. S., Z. J., V. J., B. A. dėl akcininkų susirinkimo protokolo, priėmimo-perdavimo akto pripažinimo niekiniais, paveldėjimo teisės liudijimo dalyje pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1998 m. sausio 19 d. Sudmantų ŽŪB likvidacinė komisija surašė grūdų sandėlio su džiovykla ir autosvarstyklėmis perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį grūdų sandėlis su džiovykla ir autosvarstyklėmis ir visi įrenginiai, esantys šiuose pastatuose, perduoti 29 bendrovės pajininkams už turimą bendrovėje pajų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turto priėmimo–perdavimo aktas gali būti nuosavybės teisių perleidimo dokumentas, nesvarbu, kokia terminologija vartojama, jeigu jame yra pažymėta apie teisių perleidimą iš vieno asmens kitam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Seta“, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas, byla Nr. 3K-3-804/2001). Sudmantų ŽŪB 1998 m. sausio 19 d. grūdų sandėlio su džiovykla ir autosvarstyklėmis perdavimo-priėmimo akte pažymėta apie nuosavybės teisės perleidimą, iš bylos duomenų matyti, kad pajininkai ir Sudmantų ŽŪB aiškiai išreiškė valią perduoti–priimti bendrovės turto dalį. Iš akto matyti, kad aruodai sandėlyje pajininkams buvo paskirstyti proporcingai jų turimo pajaus dydžiui. 1998 m. sausio 19 d. perdavimo-priėmimo aktas yra galiojantis, byloje nepateikta jokių duomenų, jog 1998 m. sausio 19 d. perdavimo-priėmimo aktas buvo panaikintas, pripažintas negaliojančiu, atšaukas.

CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais, tačiau tokio daikto registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lietuvos paštas“ v. Susisiekimo ministerija, AB ,,TEO LT“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-116/2008; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. P. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1158/2003; 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Orestas“ v. UAB ,,Pramoninis servisas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000; kt.). Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Minėta, kad įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog V. D. įstatyme nustatytais pagrindais nuosavybės teisės į visą ginčo grūdų sandėlį neįgijo, o nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas dėl V. D. nuosavybės teisės į visą grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės. Nuosavybės teisė į ginčo pastatą buvo perleista 1998 m. sausio 19 d. Sudmantų ŽŪB perdavimo-priėmimo akto pagrindu 29 pajininkams už turimą bendrovėje pajų, tuo tarpu 1998 m. liepos 18 d. Sudmantų ŽŪB akcininkų protokolas Nr. 1 bei 1999-04-07 priėmimo-perdavimo aktas nebuvo V. D. nuosavybės teisės į ginčo pastatą atsiradimo pagrindas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tenkintinas ieškovų reikalavimas dėl 1998 m. liepos 18 d. Sudmantų ŽŪB akcininkų protokolo Nr. 1 bei 1999-04-07 priėmimo-perdavimo akto, kurių pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), V. D. vardu, pripažinimo niekiniais.

Dėl 2006-06-28 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NB2-4163 dalyje dėl pastato - grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) , paveldėjimo pripažinimo negaliojančiu.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. D. mirė, po jo mirties turtą paveldėjo atsakovė ir trečiasis asmuo - atsakovės sesuo A. I.. 2006-06-28 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. NB2-4163. 2006-06-29 atsakovė su seserimi A. I. sudarė paveldimo turto dalybų sutartį, kuria susitarė, kad pastatas esantis adresu (duomenys neskelbtini) atitenka atsakovei. Iš VĮ Regstrų centro išrašo matyti, kad pastasas –sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovės V. D. vardu, įregistravimo pagrindas 2006-06-28 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. NB2-4163, 2006-06-29 sutartis Nr. NB2-4207. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu 2006-06-28 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NB2-4163 dalyje dėl pastato - grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Minėta, kad V. D. neįgijo nuosavybės teisės į visą ginčo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu atsakovė, kaip V. D. įpėdinė pagal įstatymą, negalėjo paveldėti ir nepaveldėjo turto, kuris nepriklausė V. D. (CK 5.1 straipsnis). Remiantis bylos duomenimis nuosavybės teisė į ginčo pastatą buvo perleista 1998 m. sausio 19 d. Sudmantų ŽŪB perdavimo-priėmimo akto pagrindu 29 pajininkams už turimą bendrovėje pajų, atitinkamai V. D. buvo perduota 1,5 aruodo (kaip ir I. T., kuri savo 1,5 aruodo 2000-12-28 pardavė V. Š.), kas sudaro 3/104 sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, 2006-06-28 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NB2-4163 dalis dėl 101/104 dalies pastato - grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo pripažintina negaliojančia.

Minėta, kad 2006-06-29 atsakovė su seserimi A. I. sudarė paveldimo turto dalybų sutartį, kuria susitarė, kad pastatas esantis adresu (duomenys neskelbtini) atitenka atsakovei. Nagrinėdamas civilinę bylą ginčo teisenos tvarka, teismas negali išeiti už ieškinyje suformuluotų reikalavimų ribų (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas negali savo iniciatyva sutarties sąlygų keisti, ar kaip nors sutartį modifikuoti, todėl dėl 2006-06-29 sutarties galiojimo, keitimo teismas plačiau nepasisako, nes tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta.

Dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini)., dalimis pripažinimo ieškovų nuosavybe.

Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį (lot. status quo ante). CK 1.95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). CK 6.145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Kadangi paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą yra neatlygintinis sandoris, todėl pripažinus negaliojančiu dalyje paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, turtas gali būti išreikalautas visais atvejais (CK 6.153 straipsnio 2 dalis).

Siekiant atkurti ieškovų pažeistas teises, ieškovai prašo pripažinti, kad ginčo pastatas nuosavybės teisėmis priklauso ieškovams, kiekvieno iš jų nuosavybės dalis atitinka 1998-01-19 Sudmantų ŽŪB likvidacinės komisijos aktu pajininkams perduotas turto dalis.

Byloje nustatyta, kad 1998 m. sausio 19 d. Sudmantų ŽŪB likvidacinė komisija surašė grūdų sandėlio su džiovykla ir autosvarstyklėmis perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį grūdų sandėlis su džiovykla ir autosvarstyklėmis ir visi įrenginiai, esantys šiuose pastatuose, perduoti 29 bendrovės pajininkams už turimą bendrovėje pajų. Aktu aruodai buvo paskirstyti pajininkams proporcingai jų turimo pajaus dydžiui: J. P. aruodas Nr. 1 sandėlio apačioje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 577 Lt; J. D. aruodai Nr. 2, 3 sandėlio apačioje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 1154 Lt; P. S. aruodas Nr. 4 sandėlio apačioje ir aruodas Nr. 4 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 1154 Lt; J. K. pusė aruodo Nr. 5 sandėlio apačioje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 288 Lt; O. K. pusė aruodo Nr. 5 sandėlio apačioje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 288 Lt; D. B. aruodas Nr. 6 sandėlio apačioje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 577 Lt; J. G. aruodas Nr. 7 sandėlio apačioje ir aruodas Nr. 6 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 1154 Lt; A. P. aruodas Nr. 8 sandėlio apačioje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 577 Lt; A. Ž. aruodas Nr. 9 sandėlio apačioje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 577 Lt; J. N. aruodas Nr. 10 sandėlio apačioje ir aruodas Nr. 10 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 1154 Lt; J. J. aruodas Nr. 11 sandėlio apačioje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 577 Lt; V. D. aruodas Nr. 12 ir Nr. 13 sandėlio apačioje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 865 Lt; I. T. aruodas Nr. 14 ir Nr. 13 sandėlio apačioje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 866 Lt; P. S. aruodas Nr. 15 sandėlio apačioje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 577 Lt; B. V. aruodas Nr. 16, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 577 Lt; S. U. aruodai Nr. 17 ir Nr. 18 sandėlio apačioje ir aruodai Nr. 17 ir Nr. 18 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 2308 Lt; R. R. aruodas Nr. 19 sandėlio apačioje ir aruodas Nr. 19 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 1154 Lt, Z. D. aruodas Nr. 20 sandėlio apačioje ir aruodas Nr. 20 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 1154 Lt; A. N. aruodai Nr. 21 ir Nr. 22 sandėlio apačioje ir aruodai Nr. 21 ir Nr. 22 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 2308 Lt; Z. J. aruodas Nr. 23 sandėlio apačioje ir aruodas Nr. 23 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 1154 Lt; V. J. aruodas Nr. 24 sandėlio viršuje ir aruodas Nr. 24 sandėlio apačioje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 1154 Lt; B. A. aruodai Nr. 25 Nr. Nr. 26 sandėlio apačioje ir aruodai Nr. 25 ir Nr. 26 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 2308 Lt; S. Ž. aruodai Nr. 27 ir Nr. 28 sandėlio apačioje ir aruodai Nr. 27 ir Nr. 28 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 2308 Lt; E. G. aruodai Nr. 29 ir Nr. 30 sandėlio apačioje ir aruodai Nr. 29 ir Nr. 30 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 2308 Lt; V. P. aruodas Nr. 1 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 577 Lt; V. P. aruodas Nr. 2, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 577 Lt; V. K. aruodas Nr. 9 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 577 Lt; R. V. aruodas Nr. 12 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 577 Lt; S. V. aruodas Nr. 14 sandėlio viršuje, pajaus suma skirta sandėlio išpirkimui 577 Lt. Iš 1999-07-21 grūdų sandėlio pastato dalies (aruodo) perdavimo akto matyti, kad A. Ž. už pajų gautą grūdų sandėlyje aruodą, esnatį sandėlio apačioje po dešine pardavė L. B.. 1999-08-23 J. K. ir O. K. aruodą Nr. 5 sandėlio apačioje pardavė J. R. R.. 1999-10-28 grūdų sandėlio pastato dalies (aruodo) perdavimo akte nurodyta, kad J. P. aruodą Nr. 1 sandėlio apačioje pardavė J. D.. 1999-12-17 B. A. aruodus Nr. 25 ir Nr. 26 sandėlio apačioje bei sandėlio viršuje pardavė S. Ž., 2000-05-27 Z. J. aruodus Nr. 24 sandėlio apačioje po kaire ir sandėlio viršuje po kaire su papildomu neišdalintu plotu pardavė S. Ž.; 2000-08-01 A. P. arduodą Nr. 8 sandėlio apačioje dešinėje pusėje su papildomu neišdalintu plotu pardavė S. Ž.; 2000-12-18 P. S. aruodą Nr. 4 sandėlio apačioje dešinėje pusėje ir aruodą Nr. 4 sandėlio viršuje dešinėje pusėje pardavė S. Ž.; 2000-12-28 I. T. aruodą Nr. 14 ir pusę aruodo Nr. 13 sandėlio apačioje dešinėje pusėje pardavė V. Š.; 2001-06-15 V. P. aruodą Nr. 2 sandėlio viršuje dešinėje pusėje su neišdalintu sandėlio plotu pardavė S. Ž.; 2001-08-03 Z. D. aruodą Nr. 20 sandėlio viršuje kairėje pusėje pardavė S. Ž.; 2001-08-26 J. G. aruodą Nr. 7 sandėlio apačioje dešinėje pusėje ir aruodą Nr. 7 sandėlio viršuje dešinėje pusėje pardavė A. K.; 2003-07-11 P. S. aruodą Nr. 15 sandėlio apačioje dešinėje pusėje pardavė B. L.. Iš byloje esančių rašytinių paaiškinimų matyti, kad E. B. yra mirusiojo Sudmantų ŽŪB pajininko S. V. dukra ir turto paveldėtoja; J. J. yra mirusio Sudmantų ŽŪB pajininko J. J. sutuoktinė ir turto paveldėtoja; K. K. V. yra mirusios Sudmantų ŽŪB pajininkės R. V. sutuoktinis ir turto paveldėtojas; K. N. yra mirusio Sudmantų ŽŪB pajininko A. N. sutuoktinė ir turto paveldėtoja; A. D. ir B. D. yra mirusiojo ŽŪB pajininko Z. D. sūnus ir sutuoktinė bei turto paveldėtojai; M. K. yra mirusio Sudmantų ŽŪB pajininko V. K. sutuoktinė ir turto paveldėtoja; V. Š. yra V. Š., kuris aruodą Nr. 14 ir pusę aruodo Nr. 13 įsigijo iš I. T., sutuoktinė ir turto paveldėtoja.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovai turi teisę į ginčo pastato dalis. Todėl tenkintinas ieškovų reikalavimas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atitinkamai dalimis pripažinimo ieškovų nuosavybe.

Dėl ieškinio senaties.

Niekinio sandorio esminis požymis - negaliojimas nepriklausomai nuo valinių teisės subjektų veiksmų. Niekinio sandorio nereikia nuginčyti ir negalima patvirtinti. Niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. Tauragės apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-60/2007; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008).

Niekinis sandoris gali sukelti teisines ir faktines pasekmes, jis gali būti vykdomas ir jo pagrindu gali atsirasti civilinės apyvartos pokyčių, pažeidžiančių kitų asmenų teises. Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), pritaikius ieškinio senatį pasireiškia asmens teisės į pažeistų teisių gynimą santykinumas. Reikalavimai pašalinti niekinio sandorio pasekmes tiek pagal 1964 m. Civilinį kodeksą, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą, nėra priskirti prie reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Situacija, kai sandorio pasekmių anuliavimas būtų galimas neribotą laiką, nesuderinama su teisinio tikrumo principu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimui pašalinti niekinio sandorio pasekmes gali būti taikoma ieškinio senatis, tokiam reikalavimui pareikšti senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti, ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. E. v. Šiaulių apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2006; 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006).

Pagal 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalį bendras ieškinio senaties terminas buvo treji metai. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškinio senaties termino eigos pradžia buvo apibrėžta 1964 m. CK 86 straipsnyje, kuriame buvo nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Analogiškai ieškinio senaties termino pradžios momentas apibrėžtas CK 1.127 straipsnio 1 dalyje. Taigi ieškinio senaties termino pradžia nustatoma taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį kriterijus; subjektyvusis (kada asmuo sužinojo) yra nulemtas asmeninių savybių ir suvokimo galimybių, objektyvusis (kai asmuo turėjo sužinoti) yra nulemtas normaliai rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus (bonus pater familias) suvokimo ir elgesio standarto analogiškoje situacijoje.

Pagal 1964 m. CK 83 straipsnio 1 dalį, galiojančio CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Tokia teismų praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje J. D. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-9/2009; kt.).

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, motyvuodama tuo, kad ieškovai apie tai, kad jų teisės pažeistos, vėliausiai galėjo sužinoti 1999-04-23, kai V. D. buvo įregistruota nuosavybės teisė. Tuo tarpu ieškovai teigia, kad atsakovė, priėmusi po V. D. mirties atsiradusį palikimą, iš pradžių neginčijo ieškovų nuosavybės teisių į turtą ir leido ieškovams pastatu naudotis, nors formaliai turtas ir buvo registruotas kaip jos nuosavybė. Atitinkamai dėl šios priežasties, esant bendram ginčo šalių sutarimui, ieškovai nemanė būsiant reikalinga kreiptis į teismą. Tačiau sužinojus apie ieškovų ketinimus parduoti grūdų sandėlį ir jau faktiškai surastą pirkėją, atsakovė pareiškė su tuo nesutinkanti ir nurodė esanti vienintelė daikto savininkė. Teismas įvertinęs visas aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad teisė į ieškinį atsiradimo diena šioje byloje laikytina 2014 m. pabaiga, kai tarp šalių kilo nesutarimai dėl ginčo pastato priklausymo nuosavybės teise. Iki tol nors faktiškai sandėlis buvo įregistruotas V. D. vardu, ieškovai laikė save tikraisiais pastato savininkais. Ieškinio senaties eiga prasideda nuo tada, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, todėl laikytina, kad ieškovai nėra praleidęs ieškinio senaties termino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra įrodymai apie ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas: 660 Eur žyminis mokestis, 250,62 Eur advokato pagalbai apmokėti, 1750 Eur advokato pagalbai apmokėti. Visumoje vertinant ieškovų ieškinys iš esmės patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės ieškovams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 1998 m. liepos 18 d. Sudmantų ŽŪB visuotinio susirinkimo ( VĮ Registrų centro išraše nurodyta akcininkų susirinkimo) protokolą Nr. l ir 1999-04-07 perdavimo- priėmimo aktą niekiniais.

Pripažinti 2006-06-28 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. NB2-4163 dalyje dėl 101/104 dalies pastato - sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , paveldėjimo, negaliojančiu.

Pripažinti, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso:

S. D. Ž. nuosavybės teisėmis priklauso 15/52 pastato dalis; V. Š. nuosavybės teisėmis priklauso 3/104 pastato dalis; E. B., B. V., Kostui K. V., D. B., J. J., V. P., M. K. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/52 pastato dalis; J. D. nuosavybės teisėmis priklauso 3/52 pastato dalis; E. G., S. U., K. N. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/13 pastato dalis; A. K., I. N., B. L. nuosavybės teisėmis priklauso po 1/26 pastato dalis; A. D. nuosavybės teisėmis priklauso 3/208 pastato dalis; B. D. nuosavybės teisėmis priklauso 1/208 pastato dalis; J. R. R. nuosavybės teisėmis priklauso 7/104 pastato dalis.

Priteisti iš atsakovės V. D. bylinėjimosi išlaidas ieškovams: S. D. Ž. 822,87 Eur, V. Š. 82,30 Eur, E. B. 54,86 Eur, J. D. 164,58 Eur, J. R. R. 164,58 Eur, E. G. 219,44 Eur, V. P. 54,86 Eur, J. J. 54,86 Eur, D. B. 54,86 Eur, K. K. V. 54,86 Eur, B. L. 109,72 Eur, B. V. 54,86 Eur, K. N. 219,44 Eur, S. U. 219,44 Eur, A. D. ir B. D. 54,86 Eur, I. N. 109,72 Eur, M. K. 54,86 Eur, A. K. 109,72 Eur.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.