Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1692-392/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-15Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-03Vilniaus apygardos teismas
  3. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-16Vilniaus apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2021-05-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
e2A-1692-392/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22166-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
M. N.
Ieškovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1692-392/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22166-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė priteisti iš atsakovo M. N. dalį jam suteiktos paramos t. y. 64 535,16 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas M. N. su ieškovės reikalavimais nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo M. N. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai dalį jam suteiktos paramos, t. y. 64 535,16 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 21 d.) iki šio sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo M. N. 1 193 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas (apeliantas) M. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; tuo atveju, jeigu nebūtų tenkinamas pirmasis reikalavimas – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjama civilinė byla turėjo būti sustabdyta, nes šiuo metu nagrinėjama administracinė byla Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme pagal M. N. apeliacinį skundą, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punkte nurodytas privalomas civilinės bylos stabdymo pagrindas.

4.2. Apelianto nuomone, pareiškėjui dėl padarytų pažeidimų galėjo būti taikoma iki 50 proc. dydžio sankcija, skaičiuotina nuo pagal 3 mokėjimo prašymą paramos gavėjui 2013 m. spalio 14 d. išmokėtos 222 827 Lt sumos, o ne apskritai trečiame etape paramos gavėjo patirtos išlaidos pripažintos netinkamos finansuoti.

4.3. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą subjektas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik esant dviejų sąlygų visetui: subjektas gina viešąjį, valstybės ir/ar savivaldybės interesą ir teisės aktai suteikia jam teisę tokį interesą ginti. Taigi, vien aplinkybė, jog savivaldybė pareiškė ieškinį, savaime nėra pakankama CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktui taikyti. Ieškovas žyminio mokesčio nesumokėjo, įstatyme nenustatyta ir ieškovas nenurodo, jog jis gina viešąjį interesą. Todėl, apelianto nuomone, ieškovui nesumokėjus žyminio mokesčio, teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtu.

4.4. Apeliantas nurodo, kad byla negalėjo būti nagrinėjama apylinkės teisme, nes ji buvo teisminga apygardos teismui, kadangi ieškinio suma yra 64 535,16 Eur. Teismas nustatęs, jog ieškovo pateiktas ieškinys nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, turėjo atsisakyti priimti ieškinį ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nurodydamas, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.

Atsiliepimas

5. Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą nepakeistą. Nesutinka su apelianto argumentu dėl civilinės bylos sustabdymo, nes klausimas dėl bylos sustabdymo yra jau išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi. Paaiškina, kad NMA sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra patvirtintas Komisijos 2015 m. sausio 15 d. sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinio proceso paskirtis laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Pabrėžtina, kad CPK 27 straipsnio 1 punkte imperatyviai nurodoma, kad civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama iš M. N. priteisti Nacionalinės mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dalį jam suteiktos paramos, t. y. 64 535,16 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų. M. N. pateikus prieštaravimus, teismui buvo pateiktas ieškinys, kurio suma 64 535,16 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys jau jo pateikimo metu buvo adresuotas Vilniaus apygardos teismui.

9. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teismingumo taisykles. Vadovaujantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismams pateikiami nagrinėti ieškiniai, kai vieno ar kelių reikalavimų bendra suma viršija keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 439 straipsnis reglamentuoja skolininko prieštaravimų teikimo teismui tvarką. CPK 439 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismo įsakymą išdavusio teismo, kuriam CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis ir prireikus byla perduodama pagal teismingumą. Iš minėtos įstatymo nuostatos turinio matyti, kad tokio pobūdžio byloje įstatyme nustatyta tvarka pateikto ieškinio priėmimo klausimas išsprendžiamas teismo įsakymą išdavusio teismo nutartimi. Kartu tokia nutartimi išsprendžiamas klausimas dėl teismo įsakymo panaikinimo, o taip pat prireikus gali būti svarstomas klausimas dėl bylos teismingumo ir jos perdavimo kitam teismui. Taigi, išdavus teismo įsakymą ir gavus skolininko prieštaravimus, nagrinėjamu atveju pareikštas 40 000 Eur sumą viršijęs ieškinys turėjo būti perduotas Vilniaus apygardos teismui.

10. Apeliacinės instancijos teismas neapsisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi, o byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti.

Civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos priteisimo, perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjai Virginijus KairevičiusSigita Zubavičiūtė-MontvilienėTatjana Žukauskienė