- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- 2-8894-894/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05386-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Pareiškėjas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė S. V., UAB „Kamesta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo pripažinti antstolės veiksmus, nurašant lėšas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitų pagal Kauno apygardos teismo 2013-03-26 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 neteisėtais, ir įpareigoti antstolę grąžinti šias lėšas į Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2013-03-27 Kauno miesto savivaldybės administracijoje, iš anksto nepranešus buvo įvykdytas lėšų nuskaitymas iš banko sąskaitos pagal Kauno apygardos teismo 2013-03-26 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-389-173/2012 antstolės S. V. nurodymu. Šiai dienai Kauno miesto savivaldybės administracija nėra gavusi nei antstolės raginimo įvykdyti atsiskaitymą, nei jokio antstolės patvarkymo šiuo klausimu. Antstolis privalėjo siųsti raginimą ir suteikti skolininkui, t.y. Kauno miesto savivaldybės administracijai galimybę atsiskaityti gera valia arba bent jau pranešti apie vykdymo veiksmų pradžią. Kauno miesto savivaldybės administracija iki šios dienos nėra gavusi jokio antstolės patvarkymo. Tokiu būdu pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė vykdymo procese spręsti dėl geranoriško įvykdymo ar tartis su išieškotoju dėl taikos sutarties sudarymo vykdymo procese. Taip pat tokiais antstolio veiksmais buvo apribotos Kauno miesto savivaldybės administracijos, kaip skolininko teisės, kadangi net nežinodamas kad pradėtas vykdymo procesas ir kuris antstolis jį pradėjo, neturėjo galimybės dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus (konkrečiu atveju dėl sąskaitų nurodymo, nuo kurių lėšų nurašymas ženkliai neatsilieptų savivaldybės biudžeto programų vykdymui) ar susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Antstolė, neinformuodama Kauno miesto savivaldybės administracijos apie vykdymo proceso pradžią ir nurašydama lėšas nuo sąskaitos, kurioje yra laikomi valstybės asignavimai, skirti socialinėms pašalpoms mokėti, pažeidė ne tik Kauno miesto savivaldybės administracijos kaip skolininko teises, bet ir neatsižvelgė į visuomenės interesus ir viešąjį interesą. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-02-28 sprendimu Nr. T-84 patvirtintas Kauno miesto savivaldybės 2013 metų biudžetas. Jame asignavimai Kauno apygardos teismo 2012-06-13 nutarčiai vykdyti savivaldybės biudžete nėra numatyti, kadangi, teisminis ginčas dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje ir išduotas vykdomasis raštas iš esmės nėra pasibaigęs (Kauno miesto savivaldybė yra pateikusi kasacinį skundą).
Žemesnės instancijos teismas
A. S. Vaicekauskienė 2013-04-04 patvarkymu atsisakė patenkinti 2013-03-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio veiksmų ir jį su vykdomąja byla perdavė Kauno apylinkės teismui.
Antstolė patvarkyme nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi ne tik galutinio teismo sprendimo, bet ir įstatymo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą, o jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šiuo atveju nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp šalių, yra įsiteisėjusi, tačiau nebuvo vykdoma, todėl išieškotoja UAB „Kamesta“ pasinaudojo jai įstatymų suteikta teise kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Antstolis visų pirma, prieš pradėdamas priverstinius vykdymo veiksmus, turi išsiųsti skolininkui raginimą savanoriškai įvykdyti teismo sprendimą. Tačiau CPK taip pat nustato išimtis iš šios imperatyvios taisyklės. Raginimas įvykdyti teismo sprendimą skolininkui nesiunčiamas tais atvejais kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai arba skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo ir turto konfiskavimo, vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo. Šiuo atveju, būtent ir turi būti taikoma ši CPK norma, numatanti išimtį iš bendrosios taisyklės, o antstolė nesiųsdama raginimo veikė tinkamai bei teisingai, nepažeisdama nei vienos iš vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų. 2012-06-13 tarp išieškotojo UAB „Kamesta“ ir skolininko Kauno miesto savivaldybės buvo pasirašyta taikos sutartis, kurią nutartimi patvirtino Kauno apygardos teismas. Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta ir įsiteisėjusi bei turi būti vykdoma. Taikos sutartyje ją pasirašiusios šalys aptarė tarpusavio įsipareigojimų vykdyto tvarką ir sąlygas. Taikos sutartyje yra nurodyti konkretūs vykdymo terminai, kuriais skolininkas privalo vykdyti savo turtinius įsipareigojimus išieškotojui. Vykdomasis raštas išieškotojui buvo išduotas Kauno apygardos teismo 2012-06-13 nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagrindu. Taikos sutartimi buvo nustatytas pačių šalių sutartas, konkretus terminas skolininko įsipareigojimams įvykdyti. Todėl antstolė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdama vykdymo veiksmams nustatytos tvarkos, nesiuntė skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą, o iškarto pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus. CPK nėra nustatyta konkrečių terminų, per kuriuos toks patvarkymas turi būti siunčiamas skolininkui. Šiuo atveju, antstolė patvarkymą priėmė 2013-03-26 Kauno miesto savivaldybės administracijai jis įteiktas pasirašytinai 2013-03-28. Pareiškėjas žinojo, kad yra sudaręs taikos sutartį su UAB „Kamesta“ ir privalo ją vykdyti, taip pat žinojo tai, kad UAB „Kamesta“ kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomasis raštas buvo išduotas. Byla dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas norėdamas savanoriškai įvykdyti savo įsipareigojimus galėjo tai padaryti dar prieš UAB „Kamesta“ kreipiantis dėl vykdomojo rašto išdavimo ar tokį vykdomąjį raštą jau išdavus. Pareiškėjui nebuvo apribotos galimybės kontaktuoti su UAB „Kamesta“ ir geranoriškai vykdyti įsipareigojimus. Pareiškėjo teiginiai apie geranorišką įsipareigojimų vykdymą, taikos sutarties vykdymo procese sudarymą yra deklaratyvūs. Teisėtais pagrindais gautos savivaldybės banko sąskaitose esančios lėšos yra savivaldybei priklausantis turtas, kurį savivaldybė naudoja ir privalo naudoti savo įsipareigojimams vykdyti. Nesant draudimo nukreipti išieškojimą į savivaldybei priklausančias lėšas, esančias banko sąskaitose, antstolė veikė teisėtai ir tinkamai. Sudarius taikos sutartį, savivaldybės biudžete turėjo būti numatytos lėšos taikos sutarties vykdymui. Atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės pageidavimus, siekiant užtikrinti, kad savivaldybė tinkamai paskirstytų biudžete esančias lėšas ir nenukentėtų savivaldybės pajėgumas vykdyti jos funkcijas, mokėjimai pagal taikos sutartį buvo atidėti 6 mėnesių laikotarpiui nuo taikos sutarties pasirašymo dienos. Taigi, savivaldybė turėjo pusę metų laiko peržiūrėti biudžetą ir skirti atitinkamas lėšas taikos sutarties vykdymui nuo jos pasirašymo dienos. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Šiuo atveju, antstolė 2013-03-27 priėmė patvarkymą ir lėšos buvo pervestos į depozitinę sąskaitą. 2013-03-27 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų (nurašytas pinigines lėšas palikti saugoti antstolės vykdymo išlaidų dengimui). Kauno miesto savivaldybės administracijai šie patvarkymai įteikti pasirašytinai 2013-03-28. Vykdymo išlaidų pervedimas į depozitinę sąskaitą negali būti prilyginamas jų išmokėjimui antstoliui. Kasacinio skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų atlikimo. Be to, kasacinis skundas yra paduotas ne dėl nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir dėl kurios išduotas vykdomasis raštas. Kasacinio skundo padavimas pats savaime nedaro antstolio veiksmų neteisėtais, net esant tikimybei, kad ateityje gali būti taikomas vykdymo atgręžimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2012-06-13 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 nutarė patvirtinti taikos sutartį tarp ieškovo UAB „Kamesta“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos, pagal kurią inter alia šalys susitarė, kad atsakovas įsiskolinimą ieškovui sumokės pervedant pinigines lėšas pagal pridedamas PVM sąskaitas faktūras į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas šia tvarka: Iki 2012-10-10 atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638 Lt 30 ct skolos; Iki 2012-11-10 atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638 Lt 30 ct skolos; Iki 2013-03-10 atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638 Lt 30 ct skolos; Iki 2013-04-10 atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638 Lt 30 ct skolos; Iki 2013-05-10 atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638 Lt 30 ct skolos; Iki 2013-06-10 atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638 Lt 28 ct skolos; Atsakovas įsipareigoja toliau tinkamai vykdyti ieškovo su atsakovu pasirašytą 2005-08-01 koncesijos sutartį Nr. 1717 koncesijos sutarties nurodytu koncesijos laikotarpiu bei savalaikiai mokėti visus kitus einamuosius koncesijos mokesčio mokėjimus koncesijos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Kauno apygardos teismas šia nutartimi taipogi nutarė civilinę bylą Nr. 2-389-173/2012 nutraukti (2 t., b.l. 26-27). 2013-03-26 Kauno apygardos teismas tenkino UAB „Kamesta“ prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-389-173/2012 (2 t., b.l. 25). 2013-03-26 antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (2 t., b.l. 22). 2013-03-26 antstolė priėmė patvarkymą areštuoti lėšas (1 t., b.l. 128-129). 2013-03-27 antstolė priėmė patvarkymą paskirstyti išieškotas lėšas vykdomojoje byloje (1 t., b.l. 25). 2013-03-27 antstolė sudarė vykdymo išlaidų apskaičiavimą (1 t., b.l. 127). 2013-03-27 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (1 t., b.l. 126). 2013-03-27 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų (1 t., b.l. 31). 2013-03-28 antstolė priėmė patvarkymą paskirstyti lėšas vykdomojoje byloje (1 t., b.l. 23). 2013-03-28 pareiškėjui buvo įteikta: antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, patvarkymas areštuoti lėšas, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas paskirstyti išieškotas lėšas, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (1 t., b.l. 24).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė, pažeisdama galiojančius teisės aktus, neišsiuntė pareiškėjui raginimo savanoriškai įvykdyti teismo sprendimą, tuo pažeisdama pareiškėjo teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010 pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui, raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų. Aukščiau nurodyta taisyklė turi išimčių, t. y. CPK 661 straipsnyje nurodyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininką apie prievolę, nei nustatyti naujus vykdymo terminus, tai apsunkintų bei užtęstų vykdymo procesą. Ši išimtis, kai skolininkui nebūtina siųsti raginimo, o antstolis iš karto gali pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, yra aktuali ir nagrinėjamu atveju, kadangi šalys 2012-06-13 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 patvirtintoje taikos sutartyje susitarė, jog pareiškėjas įsiskolinimą kreditoriui sumokės pervedant pinigines lėšas į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą šia tvarka: Iki 2012-10-10 atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638 Lt 30 ct skolos; Iki 2012-11-10 atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638 Lt 30 ct skolos; Iki 2013-03-10 atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638 Lt 30 ct skolos; Iki 2013-04-10 atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638 Lt 30 ct skolos; Iki 2013-05-10 atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638 Lt 30 ct skolos; Iki 2013-06-10 atsakovas ieškovui sumoka 1 921 638 Lt 28 ct skolos (2 t., b.l. 26-27). Taigi, konstatuotina, kad šalys taikos sutartyje, patvirtintoje teismo, nustatė konkrečius terminus bei tvarką, kurių laikydamasis skolininkas turėjo sumokėti skolą kreditoriui, tačiau skolininkui nevykdžius teismo patvirtinta taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2013-03-26 Kauno apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-389-173/2012 (2 t., b.l. 25). Vykdomajame dokumente (2 t., b.l. 25) nenurodžius piniginės prievolės įvykdymo termino, vadovaujantis CPK 659 straipsnio 1 dalimi antstolė turėjo pareigą išsiųsti raginimą pareiškėjui. Kita vertus, Kauno miesto savivaldybės administracija, pasirašydama taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, išreiškė savo valią nustatant konkrečius piniginės prievolės įvykdymo terminus. Todėl jai buvo žinomi minėti terminai, o papildomas Kauno miesto savivaldybės administracijos informavimas, antstolio raginime nurodant taikos sutartyje numatytus piniginės prievolės įvykdymo terminus, būtų buvęs formalus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas turėjo galimybę įvykdyti mokėjimus taikos sutartyje nustatytais terminais, arba juos ginčyti. Kartu pažymėtina, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas dalyvavo 2012-10-16 žodiniame teismo posėdyje dėl vykdomojo rašto išdavimo. Todėl pareiškėjo argumentas dėl to, kad negavus antstolio raginimo, jam buvo užkirsta galimybė sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, ar geranoriškai įvykdyti prievolę, nepatyrus vykdymo išlaidų, atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 1 d. 4 p.), kurio pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 1 p.). Konstatuotina, kad šalims teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustačius konkrečius skolininko prievolės įvykdymo terminus, antstolei nesiuntus papildomo raginimo skolininkui įvykdyti prievolę, nebuvo pažeisti CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė, pažeisdama galiojančius teisės aktus, neišsiuntė pareiškėjui patvarkymo dėl išieškojimo nukreipimo į pinigines lėšas ir patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, tuo pažeisdama pareiškėjo teises. Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas arba apribodamas disponavimą piniginėmis lėšomis, antstolis priima nustatytos formos patvarkymą, šio patvarkymo kopija siunčiama skolininkui. Civilinio proceso kodekso 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui. Susipažinus su teismui pateikta vykdomąja byla nustatyta, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, 2013-03-26 antstolė priėmė patvarkymą areštuoti lėšas (1 t., b.l. 128-129), 2013-03-27 antstolė priėmė patvarkymą paskirstyti išieškotas lėšas vykdomojoje byloje (1 t., b.l. 25), 2013-03-27 antstolė sudarė vykdymo išlaidų apskaičiavimą (1 t., b.l. 127), 2013-03-27 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (1 t., b.l. 126), 2013-03-27 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų (1 t., b.l. 31). Minėti antstolės patvarkymai, kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu buvo įteikti pareiškėjui 2013-03-28 (patvarkymų įteikimo pareiškėjui faktą patvirtina pareiškėjo spaudas ant 2013-03-27 antstolės lydraščio Nr. 0114/13/00655 S-11040117 (1 t., b.l. 24)).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė pažeidė galiojančius teisės aktus, nukreipdama išieškojimą į ne savivaldybei priklausančias lėšas, o į valstybės asignavimus, skirtus socialinėms pašalpoms mokėti, tuo pažeidė pareiškėjo teises, visuomenės interesus. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų faktą, kad sąskaitose, iš kurių buvo vykdomas išskaitymas, buvo būtent valstybės asignavimų lėšos, nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kokią dalį lėšų nurodomose sąskaitose sudaro Vyriausybės asignavimai, bei duomenų apie jų panaudojimo paskirtį. Be to, pažymėtina, kad pagal 2013-03-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus pranešimą (1 t., b.l. 16), iš 2013-03-26 nurašytos 2515131,87 Lt sumos, tik 80666,37 Lt (t.y. 3 % sumos) buvo nurašyta iš einamosios Socialinių reikalų apskaitos poskyrio sąskaitos (1 t., b.l. 16-17). Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybių finansinį turtą sudaro: pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų gaunami savivaldybės biudžeto piniginiai ištekliai; savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių; reikalavimo teisė į savivaldybės išduotas paskolas; kitas finansinis turtas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodyti valstybės asignavimai, skirti socialinėms pašalpoms mokėti, pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį yra laikytini savivaldybės biudžeto piniginiais ištekliais, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolės veiksmai vykdymo procese yra laikytini neteisėtais, kadangi teisminis ginčas dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje ir išduotas vykdomasis raštas iš esmės nėra pasibaigęs (Kauno miesto savivaldybė yra pateikusi kasacinį skundą). Kasacinio skundo padavimo bei šio skundo priėmimo (CPK 350 str.) faktas pats savaime nedaro įtakos kasacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisinei galiai, taigi ir nesudaro pagrindo sustabdyti šio sprendimo ar nutarties vykdymą. Susipažinus su teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2013-04-05 nutartimi priėmė nagrinėti kasatoriaus Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-21 nutarties peržiūrėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-15 nutartimi Nr. 3P-15/2013 nutarė sustabdyti Kauno apygardos teismo 2012-06-13 nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Konstatuotina, kad iki šios nutarties priėmimo vykdymo veiksmai galėjo būti atliekami.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi ir teisiškai įvertinti pažeidimo faktą, pasisakyti, ar teisės normos pažeidimas iš esmės nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-23 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1201/2003). Tuo atveju, kai nustatyti antstolio padaryti pažeidimai nėra esminiai ir dėl šių pažeidimų skolininko teisės nebuvo pažeistos, nėra pagrindo pripažinti jau atliktą teismo sprendimo priverstinį įvykdymą neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-20 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2002; 2003-04-07 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2003). Taigi, ne kiekvienas teisės normų pažeidimas būtinai lemia visų veiksmų neteisėtumą bei būtinybę juos naikinti, o privalo būti vertinama, ar konkretus pažeidimas lėmė skolininko teisių pažeidimą, taip pat turi būti išlaikoma šalių interesų pusiausvyra, proporcingumas bei laikomasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Nagrinėjamu atveju, skolininkas neginčija nei skolos buvimo fakto, nei šios skolos dydžio. Vykdomasis raštas išduotas šalių sudarytos taikos sutarties pagrindu, t. y. skolininkui buvo žinomos jo prievolės kreditoriui bei jų vykdymo terminai, kuriems jis pritarė pasirašydamas taikos sutartį. Nėra ginčo dėl to, kad 2012-06-13 Kauno apygardos teismas nutartis civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 (2 t., b.l. 26-27), kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, įsiteisėjo, šios nutarties pagrindu 2013-03-26 Kauno apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-389-173/2012 (2 t., b.l. 25). Teismas vertina, jog skundžiami antstolės veiksmai pareiškėjo, kaip skolininko vykdomojoje byloje, teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Todėl nėra teisinio pagrindo skunde nurodytais motyvais pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais. Atitinkamai, nėra teisinio pagrindo įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui nurašytas lėšas.
Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundas dėl antstolės S. V. veiksmų atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 510 str. 1 d., 513 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/00655.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.