Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-357-462/2012

2012 m. gegužės 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. (dėl V. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. (dėl D. J. turto sugadinimo) ir jam paskirta dvidešimt (20) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. šios paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė K. A. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią K. A. skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.

Nukentėjusiojo V. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. A. priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. A. Nukentėjusiojo V. A. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš K. A. priteista 218,94 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. balandžio 28 d., apie 2 val. 30 min., Šilutės r., Macikų k., Vilties g., ties pastatu „(duomenys neskelbtini)“, jis paėmęs nuo grindinio dvi šaligatvio plyteles, tyčia jas metė į tame pastate esančio D. J. priklausančio buto langus ir juos išdaužė, bei sužalojo minėtame bute buvusį V. A., kuriam dėl muštinės kairio antakio žaizdos ir kaktikaulio kairio ančio išorinės kaulinės plokštelės atviro lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, 2011 m. balandžio 28 d., apie 2 val. 30 min, Šilutės r., Macikų k., Vilties g., ties pastatu „(duomenys neskelbtini)“, K. A. paėmęs nuo grindinio dvi šaligatvio plyteles, tyčia jas metė į tame pastate esančio D. J. priklausančio buto langus ir juos išdaužė, tuo padarydamas D. J. 255 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas sutinka su jo nuteisimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. dėl D. J. turto sugadinimo ir jam paskirta bausme už šią nusikalstamą veiką (dvidešimt parų arešto), todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina bei pasisako tik dėl apelianto nuteisimo dėl V. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir šios veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Apylinkės teismas nuteistojo K. A. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos būtinieji požymiai: fizinio, pakaltinamo ar ribotai pakaltinamo, sulaukusio baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus asmens veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, asmens kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia). Šie požymiai nagrinėjamoje byloje nustatyti tinkamai.

Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad tokia apelianto iškelta versija nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistasis tokiu būdu siekia palengvinti savo teisinę padėti, tuo pačiu tikisi švelnesnės baudžiamosios atsakomybės taikymo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamasis veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. jis nakties metu mesdamas į D. J. buto miegamojo langą šaligatvio plyteles ir pataikydamas V. A. bei padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo tokių veiksmų gali būti sužalotas asmuo. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su tokiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 str. 3 d.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, teisingai nustatė tyčinę apelianto kaltę nesunkiai sutrikdžius V. A. sveikatą ir teisingai veiką kvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliantas negalėjo nenumatyti, kad veikos darymo metu, t. y. nakties metu (2 val. 30 min.) mesdamas šaligatvio plyteles pro langą į gyvenamojo būsto kambarį, galį stipriai sužaloti ten esančius asmenis. Nuteistasis taip veikdamas suvokė, jog kelia pavojų kitų asmenų sveikatai, numatė, kad kiti asmenys (esantys kambaryje) gali nukentėti (būti sužaloti į galvą ar kitas gyvybiškais svarbias kūno vietas), ir nors nenorėjo tokių padarinių (sužaloti kitą žmogų), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad tame kambaryje šviesa nedegė. Jam iš vis nebuvo žinoma, kad šiame kambaryje yra žmogus. Be to, tame kambaryje, į kurio langus metė plyteles, buvo pradėjęs daryti remontą ir D. J. miegojo kitame kambaryje. Tačiau tokie nutiestojo argumentai vertintini kritiškai, byloje surinkti ir ištirti duomenys, leidžia teigti, kad apeliantas galėjo numatyti, jog minėtame kambaryje gali būti žmogus. Tai įrodo paties nuteistojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai.

2011-05-23 Įtariamojo apklausos metu K. A. nurodė, kad jis iš namų, t. y. Šilutės r., Macikų k., „(duomenys neskelbtini)“, 2011-04-28 išėjo ryte tvarkyti kažkokių reikalų ir grįžo apie 02.30 val. atėjęs prie durų pasibeldė, norėjo, kad D. jį įsileistų, nes neturėjo pasiėmęs raktų. D. priėjusi prie durų paklausė „Kas?“, jis jai atsakė, kad tai jis parėjo. Tada išgirdo kaip prie durų priėjo kažkas kitas ir tuomet išgirdo kaip prakalbo kažkoks vyriškis, ką jis kalbėjo jis nesiklausė, labai supyko ant D., suprato, kad ji turi parsivedusi meilužį į namus, nors jie net nebuvo išsiskyrė. Išėjo į lauką, į kiemą, esantį prie namo ir iš pavydo nutarė atkeršyti D. – paėmė nuo žemės dvi šaligatvio trinkeles ir vieną paskui kitą metė į D. miegamojo kambario langą ir jį išdaužė. Paskui iš Macikų kaimo išėjo, nelaukė kada D. išeis iš buto. Apie tai, kad jo įmesta plyta pataikė į D. meilužio, kurio nei vardo, nei pavardės nežino galvą, jis nežinojo, sužinojo tik šiandien iš policijos pareigūnų (b. l. 47).

Vėlesnės apklausos metu 2011-07-20 K. A. papildomai paaiškino, kad 2011-04-28 naktį apie 2 val. jis sugalvojo sugrįžti pas savo buvusią sugyventinę D. J., gyvenančią Macikų k., su kuria buvo susipykęs prieš kelis mėnesius. Buvo išgėręs tik butelį alaus, girtas nesijautė. Ėjo naktį, kad nepamatytų kaimynai. Kad D. gyvena su kitu vyriškiu jis nežinojo, nes tame kaime nebuvo buvęs nuo susipykimo laiko. 2011-04-28 kai nuėjo pas D. ir beldėsi, girdėjo vyrišką balsą, suprato, kad pas ją yra vyras ir jis dėl to labai susinervino, išėjo iš laiptinės į kiemą, pasivaikščiojo ir nutarė atkeršyti, t. y. išdaužti buto langus. Už pusvalandžio grįžo prie D. namo ir šalia namo radęs trinkelių, paėmė dvi, po vieną į kiekvieną ranką ir metė į D. buto miegamojo kambario langą. Jis tame bute buvo gyvenęs ir žinojo, kad po langu tuo metu stovėjo lova. Bet jis tuo metu nepagalvojo, kad plytelės išdaužusios plastikinio lango dvigubą stiklą dar įkris į kambario vidų, o ne nukris ant palangės. Taip pat tuo metu nepagalvojo, kad lovoje gali miegoti žmogus (b. l. 51).

Apibendrinant šiuos nuteistojo tyrimo metu duotus parodymus, pažymėtina, kad nuteistasis veikė ne stichiškai, bet kurį laiką apgalvojęs („pasivaikščiojo ir nutarė atkeršyti“), grįžo įvykdyti savo nusikalstamo sumanymo. Be to, nuteistasis pats patvirtino, jog tame bute jis buvo gyvenęs ir žinojo, kad po langu tuo metu stovėjo lova, taip pat žinojo, kad bute be jo buvusios sugyventinės yra dar vienas žmogus.

Esant tokioms aplinkybėms darytina neginčijama išvada, kad K. A. taip veikdamas gerai suvokė, jog kelia pavojų kitų asmenų sveikatai, numatė, kad kiti asmenys gali nukentėti, ir nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti

Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1).

Teisiamojo posėdžio 2011-12-16 metu kaltinamasis K. A. paaiškino, kad atėjo pas J. Ne visada jis būdavo pas ją. Buvo, kad išvažiuodavo. Atėjo, neįsileido. Durys buvo užrakintos. Kai pasibeldė, atsiliepė A. pas ją namuose. Tada apsisuko ir išėjo, ir su šaligatvio plytelėmis išdaužė langus. Plytelės paėmė ir metė į J. miegamojo langą. Metė iš keršto. Žinojo, kad miegamasis. Du kartus metė. Išdaužė langus. Langai buvo plastikiniai. Tada išvažiavo. Pasielgė iš pavydo, kerštas (b. l. 121).

Šie nuteistojo teisme duoti parodymai leidžia neabejotinai konstatuoti, kad jis supykęs kerštaudamas metė šaligatvio plyteles būtent į miegamojo langą. Nuteistasis gerai žinojo, kad ten yra miegamasis bei tai, kad po langu tuo metu stovėjo lova. Juolab, kad apeliantas gerai žinojo, jog be jo sugyventinės tame bute yra dar vienas žmogus. Įvertinant tai, kad nuteistasis šiuos nusikalstamus veiksmus atliko nakties metu, t. y. apie 02.30 val., darytina išvada, jog apeliantas turėjo suvokti koks tai metas ir žmonės tokiu metu paprastai miega, guli lovoj ir kt. Todėl jo padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip padarytą dėl neatsargumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str.) nėra jokio pagrindo.

Sąmoningas leidimas pasekmėms atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus sveikatos sutrikdymui, t. y. neteisėtai ir pavojingai tyčia veikiantį asmenį tenkina bet kokios dėl jo tokio veikimo atsirasiančios pasekmės ir jų atsiradimo kaltininkas sąmoningai neužkerta.

Taip pat paminėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas buvo abejingas kilusioms pasekmėms. Tai patvirtina paties nuteistojo, bei nukentėjusiojo V. A. parodymai, kuris nurodė, kad atėjo kaltinamasis, stovėjo prie skydinės girtas. Jis ten su peiliu knibinėjo ir vos jų nepadūrė. Jis mano, kad norėjo nupjauti laidus. Nežino kodėl. Jis sakė, kad praskėlė jam, o kaltinamasis atsakė „a man pochui“ (pavartotas necenzūrinis išsireiškimas rodo, kad nuteistajam buvo visiškai tas pats kas nutiko nukentėjusiajam) (b. l. 122). Dėl išvardytų motyvų teisėjų kolegija neabejoja, kad K. A. dėl V. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nuteistas visiškai pagrįstai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Dėl paskirtos bausmės ir neturtinės žalos

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Nukentėjusysis V. A. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 25). Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan.

Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajam iš nuteistojo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. pareikštą ieškinį dėl neturtinė žalos atlyginimo tenkino visiškai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad sužalojimo pasekmės gan sunkios, dėl fizinio smurto panaudojimo V. A. gydėsi Šilutės ir Klaipėdos ligoninėse. Dėl jam padaryto sužalojimo negalėjo dirbti ir šiuo metu rytais jaučia galvos svaigimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais. Tas faktas, kad apeliantas sužalojo nukentėjusįjį mesdamas plytą pro langą, leidžia teigti, jog nukentėjusysis buvo sužalotas staiga, visiškai to nesitikint, nakties metu ilsintis miegamajame, todėl galima daryti išvadą, jog jis patyrė didelį išgąstį, stresą. Be to, jis jautė didžiulį fizinį skausmą, smarkiai kraujavo, juolab, kad jam buvo sužalota gyvybiškai svarbi kūno dalis, t. y. galva. Atsižvelgdamas į tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Paskirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. K. A. nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai padarymą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė.

Nuteistasis praeityje teistas tris kartus, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (b. l. 57-58), taip pat turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 65-67). Įvertinant tai, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė griežčiausia straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau jos trukmę (1 metus) nustatė mažesnę nei straipsnio sankcijos vidurkis.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. A. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydis paskirti teisingai, ji nėra per griežta. Apeliantą išteisinti, švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.