Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam K. A.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1984-05-24 Vilniaus m., Tarybų r., teismo nuosprendžiu pagal BK 239 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.1989-03-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu pagal BK 105 str.7p. laisvės atėmimu 10 metų.2003-09-19 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 181 str. 2d. laisvės atėmimu 3 metams. 2004-10-05 paleistas pagal 2004-09-23 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. lygtinai 10 mėn.16d., teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1dalyje , 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-04-28 apie 2 val.30 min. (duomenys neskelbtini), K. A. paėmęs nuo grindinio dvi šaligatvio plyteles, tyčia jas metė į tame pastate esančio D. J. priklausančio buto langus ir juos išdaužė, bei sužalojo minėtame bute buvusį V. A., kuriam dėl muštinės kairio antakio žaizdos ir kaktikaulio kairio ančio išorinės kaulinės plokštelės atviro lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Be to, 2011-04-28 apie 2 val.30 min, (duomenys neskelbtini), K. A. paėmęs nuo grindinio dvi šaligatvio plyteles, tyčia jas metė į tame pastate esančio D. J. priklausančio buto langus ir juos išdaužė, tuo padarydamas D. J. 255 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis K. A. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir paaiškino, kad 2011 m., tikslaus laiko nepamena , nakties metu Macikų k., Šilutės r. atėjo pas sugyventinę D. J. į namus. Pasibeldus į buto duris atsiliepė V. A.. Tuomet jis iš pavydo, keršto kad D. J. yra su kitu vyru, paėmęs šaligatvio plyteles du kartus metė į sugyventinės buto miegamojo langą ir išdaužęs nuvažiavo. Vėliau sužinojo, kad sužalojo V. A. buvusį sugyventinės miegamajame. Po įvykio nebuvo susitikęs su V. A., jo neatsiprašė. Atsiprašė D. J. , atlygino jai padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. parodė, kad 2011 m. balandžio mėnesį, dienos nepamena, Macikų k., Šilutės r., gulėjo lovoje D. J. bute. Girdėjo kaip pasibeldus K. A. D. J. sakė „neįsileisiu, išsiblaivyk“. Gulėdamas pajuto kaip išdužo langai ir įlėkusios dvi šaligatvio plytelių (trinkelių) dalys pataikė jam į antakį ir jį sužalojo. Dėl to iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą.

Nukentėjusioji D. J., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje, parodė, kad K. A. yra jos buvęs sugyventinis. 2011-04-28 naktį buvęs sugyventinis beldėsi į jos buto duris, tačiau neįsileidus, K. A. nuėjo. Kambaryje kuriame miegojo sugyventinis V. A. po 10 minučių išgirdo smūgį į langą bei į kambarį įkrito dvi plytos, iš kurių viena pataikė V. A. į galvą. Dėl padaryto sužalojimo sugyventiniui pradėjo gausiai bėgti kraujas. Ji išsigandusi iškvietė greitąją med. pagalbą. Dėl išdaužtų buto langų jai padaryta 255 Lt turtinė žala. K. A. jos atsiprašė, atlygino padarytą žalą (b.l.14-15,16,17).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelės matyti, kad D. J. butas yra pirmame aukšte daugiabučiame name, kurio adresas: (duomenys neskelbtini). Šio buto miegamojo dviejų langų stiklai sugadinti, iš vidaus uždengti polietilenine plėvele (b.l. 10-13).

2011-06-07 Teismo med. specialisto išvadoje Nr. G 776/11(03) konstatuota, kad V. A. padaryta muštinė kairiojo antakio žaizda ir kaktikaulio kairiojo ančio išorinės kaulinės plokštelės atviras lūžis. Sužalojimas padarytas 2011-04-28 naktį sumušus kairio antakio sritį buku daiktu, galimai šaligatvio trinkele. V. A. padarytas kaktikaulio ančio išorinės kaulinės plokštelės atviras lūžis vertinamas, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 31-32).

Aptarti įrodymai leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo K. A. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis padarytų nusikalstamų veikų neneigia, jo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų D. J., V. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, teismo med. specialisto išvada. Minėti įrodymai tarpusavyje neprieštaringi, papildantys vieni kitus.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. A. nusikalstami veiksmai dėl V. A. sužalojimo kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d. Nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. jis nakties metu mesdamas į D. J. buto miegamojo langą šaligatvio plyteles ir pataikydamas V. A. bei padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį numatė, kad dėl jo tokių veiksmų gali sužaloti asmenį.

Be to nustatyta, kad K. A. tyčia mesdamas šaligatvio plyteles sugadino D. J. buto langus, kurių vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos, todėl jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str.3d.

K. A. kaltinamas tuo, kad jis 2011-04-28 apie 2 val.30 min. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, paėmęs nuo grindinio dvi šaligatvio plyteles, tyčia jas metė į tame pat pastate esančio D. J. priklausančio buto langus ir juos išdaužė, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. A. išdaužė D. J. buto langus kerštaudamas, kad ji turi draugą, o ne dėl chuliganiškų paskatų. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad dėl K. A. nusikalstamų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Esant tokioms aplinkybėms K. A. dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1d. ( dėl viešosios tvarkos pažeidimo) išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5d.1p.)

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo K. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (dėl D. J. turto sugadinimo)(BK 59 str.2p.). Dėl V. A. sužalojimo nelaikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes kaltinamasis nors ir neneigia padaręs šį nusikaltimą, tačiau neatsiprašė nukentėjusiojo. K. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į K. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą , rūšį, motyvus, tikslus, jo asmenybę, tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą, neišnykus teistumui( b.l.57-58), baustas administracine tvarka (b.l.65-67), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nukentėjusiosios D. J. atsiprašė, jai atlygino padarytą žalą. Nukentėjusiojo V. A. neatsiprašė bei šiam padarytos žalos neatlygino nei dalies nors turėjo galimybę tai padaryti. Minėtam nukentėjusiajam buvo sužalota galva dėl to jis buvo priverstas kreiptis net į medikus. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. A. už nusikaltimą numatytą BK 138 str. 1d. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3d. paskyrus arešto bausmę. Paskirtos bausmės bendrintinos remiantis BK 63 str. 2d.5d. 1p., apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę kadangi K. A. viena veika padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Galutinė subendrintina bausmė paskirtina laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė kaltinamajam K. A. civilinį ieškinį dėl 218,94 Lt žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie SAM už nukentėjusiojo V. A. gydymą (b.l.36-37). Nors kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažįsta, jis pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b.l. 38), todėl tenkintinas visiškai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 ir 2 d.). Kadangi sužalojimai minėtam nukentėjusiajam buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais K. A. veiksmais, todėl šiam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos prie SAM patirtas sužalotųjų gydymo išlaidas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms iš K. A. priteistina Valstybinei ligonių kasai prie SAM 218,94 Lt žalos atlyginimui.

Nukentėjusysis V. A. pareiškė kaltinamajam K. A. 5200 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro 200 Lt dėl turtinės ir 5 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 25). Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta. Ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis neįrodė, t.y nepateikė įrodymų pagrindžiančių dėl jam padaryto sužalojimo gydymo, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Ieškinys dėl neturtinės žalos yra pagrįstas ir realus tenkintinas visiškai. Byloje nustatyta, kad K. A., nukentėjusiajam V. A. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl patirto smurto, jo pasekmių, nepatogumais dėl sužaloto kūno bei likusiais po sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais, padarė nusikalstamais veiksmais. Įvertinant nukentėjusiojo paaiškinimus, kitus įrodymus, matyti, kad sužalojimo pasekmės gan sunkios, dėl fizinio smurto panaudojimo V. A. gydėsi Šilutės ir Klaipėdos ligoninėse. Dėl jam padaryto sužalojimo negalėjo dirbti ir šiuo metu rytais jaučia galvos svaigimą. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į bylos aplinkybes, į kaltinamojo kaltės laipsnį ir jo turtinę padėtį, tai, kad jis yra darbingas, į padaryto kūno sužalojimo mąstą. Nusikaltimas yra susijęs su fizinio smurto panaudojimu, dėl ko nukentėjusysis patyrė išgąstį, stresą, jautė didžiulį fizinį skausmą, sužalota gyvybiškai svarbi kūno dalis – galva. Jis patyrė nepatogumus, tai turėjo neigiamos reikšmės jo gyvenimo kokybei, todėl atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visetą, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš K. A. priteistina 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 teismas,

nusprendžia:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1d.. (dėl V. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo) ir jam paskirti vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmę.

-pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3d. (dėl D. J. turto sugadinimo) ir paskirti dvidešimt (20) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2d., 5d.1p. šias paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinę subendrintą bausmę K. A. paskirti vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atliekant pataisos namuose.

K. A. paskirtas kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento ( K. A. asmens tapatybės kortelės Nr.12186219) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui šias kardomąsias priemones panaikinti ir paskirti suėmimą.

Bausmės pradžią K. A. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Nukentėjusiojo V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš K. A. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. A.. Minėto nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. A. 218,94 Lt ( du šimtus aštuoniolika litų 94 ct) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

K. A. pagal BK 284 str. 1d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo pažeidimo) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.