Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Dėl skunde išdėstytų aplinkybių ir nepagrįstai skirtų nuobaudų, grasinimų, pareiškėjas patyrė suvaržymus, išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento galimai neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui saugių kalinimo sąlygų ir neperkeliant jo į kitus pataisos namus, nepagrįstai skiriant drausmines nuobaudas, nenubaustą laikant kamerų tipo patalpose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas nurodo, kad jis eilę kartų kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją ir Kalėjimų departamentą dėl neužtikrinto saugumo Alytaus pataisos namuose ir jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, tačiau jo prašymai buvo nagrinėjami neišsamiai ir formaliai. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento 2019-07-18 sprendimas Nr. 2S-2985 ir 2019-08-21 sprendimas Nr. 2S3562, kuriais atsisakyta perkelti pareiškėją į Pravieniškių pataisos namus, nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019-06-10 ir 2019-06-25 skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą nurodydamas, jog Alytaus pataisos namuose gresia pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas piktinosi, kad Alytaus pataisos namai žino apie pavojų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, tačiau klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją nebuvo sprendžiamas. Kalėjimų departamentas 2019-07-18 sprendimu Nr. 2S-2985 „Dėl M. A. skundo išnagrinėjimo“ ir 2019-08-21 sprendimu Nr. 2S-3562 „Dėl M. A. skundo išnagrinėjimo“ pažymėjo, kad pareiškėjo prašymai perkelti į kitus pataisos namus grindžiami abstrakčiais argumentais dėl galimo spaudimo iš kitų nuteistųjų pusės, kurie negali būti pagrindu tenkinti jo prašymus. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, apie pareigūnų galimai neteisėtus veiksmus ir pavojų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, nepasitvirtino.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnis (akto redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu), reglamentuojantis nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas, įtvirtina, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nurodyti sekantys nuteistųjų perkėlimo pagrindai: dėl ligos pagal gydytojo (gydytojų) išvadą (Aprašo 3.1 p.); dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (Aprašo 3.2 p.); tęsti bausmės atlikimo į kalėjimą perkeliamo nuteistojo sutikimu (Aprašo 3.3 p.); iš pataisos įstaigos į kitos pataisos įstaigos Pusiaukelės namus, esant Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos nutarimui ir laisvai vietai Pusiaukelės namuose (Aprašo 3.4 p.); iš pataisos įstaigos Pusiaukelės namų į kitą pataisos įstaigą, nuteistajam negalint tęsti bausmės atlikimo Pusiaukelės namuose (Aprašo 3.5 p.); iš nepilnamečių pataisos namų – nuteistuosius nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų, pakartotinai pažeidusius bausmės atlikimo režimą, arba jų prašymu (Aprašo 3.6 p.); nuteistuosius, atlikusius ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko kalėjime ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams (Aprašo 3.7 p.); nuteistuosius, pataisos namuose perkeltus į kamerų tipo patalpas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, atlikti nuobaudą kalėjime (Aprašo 3.8 p.); nuteistuosius, nuteistus laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kalėjime atlikusius pirmuosius dešimt metų (Aprašo 3.9 p.); pataisos namuose laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančius nuteistuosius, kurie kelia pavojų pataisos namų personalui ar kitiems asmenims arba dėl kitų išimtinių aplinkybių (Aprašo 3.10 p.).

Minėtu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamą nuteistojo pataisos procesą, kurio metu galėtų būti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu būdu siekiama bausmės vykdymo tikslų. Nuteistojo perkėlimas tęsti bausmės atlikimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą, įstatymų leidėjo numatytas kaip išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės. Įstatymų leidėjas nustatė vieną konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (dėl ligos), o įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą. Šiose normose įtvirtinta administravimo subjekto teisė (diskrecija), o ne pareiga perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Administravimo subjekto naudojimasis įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecija turi būti motyvuotas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1588-146/2015).

Pažymėtina, kad atliekant nuteistųjų perkėlimą išimtiniais atvejais Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga. Išvadą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Patvirtintos išvados dėl nuteistojo perkėlimo pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą (Aprašo 3.2.3 p.). Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada (Aprašo 3.2.5 p.). Taigi, sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo, visų pirma, svarbu nustatyti, ar susiklosčiusios laisvės atėmimo vietoje aplinkybės davė pagrindą pataisos įstaigai parengti ir pateikti Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą dėl pareiškėjo perkėlimo.

Iš Alytaus PN 2019-08-06 pažymos Nr. 8-7149 „Apie nuteistąjį M. A.“ matyti, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alutaus pataisos namuose, nuolat pažeidinėja vidaus tvarką, skundžiasi, jog negali atlikti laisvės atėmimo bausmės Alytaus pataisos namuose, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodo. Alytaus pataisos namų administracija pažymėjo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo gyvybei ir sveikatai Alytaus pataisos namuose grėstų realus pavojus. Nors pareiškėjas prašyme akcentavo, kad Alytaus pataisos namuose jam nesaugu tiek dėl pareigūnų, tiek ir kitų nuteistųjų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir aplinkybių nedetalizavo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Alytaus pataisos namuose kalintys nuteistieji ar pataisos namų pareigūnai priešiškai būtų nusistatę pareiškėjo atžvilgiu, dėl ko jis negalėtų gyventi šiuose pataisos namuose. Teismo vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad 2018-04-12 Alytaus pataisos namuose buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-0-00011-18 dėl pareiškėjo sumušimo, kurio metu nustatyta, jog nuteistieji M. A. ir G. Ž. mušėsi, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas dėl to negalėtų tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimo šiuose pataisos namuose. Nuteistojo pageidavimas atlikti bausmę konkrečiuose pataisos namuose, nėra išimtinė aplinkybė perkelti jį kitą įstaigą. Kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas negalėtų atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės Alytaus pataisos namuose, ir kurių pagrindu Alytaus pataisos namai turėjo rengti išvadą dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, byloje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namai pagrįstai Kalėjimų departamentui neteikė motyvuotos išvados dėl pareiškėjo perkėlimo į kitus pataisos namus, taigi šiuo atveju nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti. Atitinkamai Kalėjimų departamentas 2019-07-18 sprendimu Nr. 2S-2985 ir 2019-08-21 sprendimu Nr. 2S3562 pagrįstai konstatavo, kad perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus nėra pagrindo. Kalėjimų departamento sprendimų turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti išsamiai ir tinkamai. Sprendimai pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl šiuo atveju taip pat nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti.

Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Alytaus pataisos namuose jis buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis dėl rašomų skundų. Pareiškėjo teigimu, minėtas aplinkybes patvirtina Alytaus PN direktoriaus 2018-06-25 nutarimas Nr. KS-3167 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, Alytaus PN direktoriaus 2018-07-31 nutarimas „Dėl nuteistojo nubaudimo“, Kalėjimų departamento 2019-04-04 sprendimas Nr. 2S-1421 „Dėl nuteistojo M. A. skundo nagrinėjimo“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus PN direktoriaus 2018-06-25 nutarimu Nr. 49-3167 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ už atsisakymą vykdyti administracijos nurodymą eiti gyventi į paskirtą būrį – pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Alytaus PN direktoriaus 2018-07-31 nutarimu Nr. 49-3715 už atsisakymą vykdyti administracijos nurodymą eiti gyventi į paskirtą būrį – pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastos grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams. Iš pareiškėjo 2018-06-24 paaiškinimo matyti, kad, atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame 20 būryje, pareiškėjas jokių priežasčių nenurodė ir aplinkybių nedetalizavo. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad priežastys buvo nurodytos anksčiau. Iš Alytaus PN 2018-07-30 protokolo „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ matyti, kad M. A. pasiaiškinimo neparašė.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2019-02-22 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą nurodydamas, kad Alytaus pataisos namuose neužtikrinamas jo saugumas, pareiškėjas skiriamas į būrius, kuriuose yra priešų, o atsisakius gyventi paskirtame būryje, skiriamos drausminės nuobaudos, pareigūnai nepagarbiai elgiasi. Kalėjimų departamentas 2019-04-04 sprendimu Nr. 2S-1421 „Dėl nuteistojo M. A. skundo nagrinėjimo“ konstatavo, kad duomenų apie tai, kad kas nors iš pareigūnų ir nuteistųjų su pareiškėju nepagarbiai elgtųsi, nėra. Faktinių duomenų apie tai, kad Alytaus PN administracija pažeistų teisės aktus, Kalėjimų departamentui taip pat nebuvo pateikta.

BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Alytaus PN pareigūnai būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu ir dėl rašomų skundų pareiškėjui skirtų drausmines nuobaudas. Pareiškėjas paaiškinimuose tik abstrakčiai nurodė, kad atsisako persikelti į paskirtą būrį ir jokių priežasčių nedetalizavo. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtuose būriuose būtų priežastiniame ryšyje su, kaip nurodo pareiškėjas, rašomais skundais. Priešingai, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad, nevykdydamas administracijos nurodymų eiti į paskirtus būrius, pats pareiškėjas pažeidė nustatytą pataisos įstaigos tvarką.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad Alytaus PN direktorius 2019-01-31 tyčia į 18 būrį, kuriame pareiškėjas buvo laikomas, perkėlė kitą nuteistąjį, kuris pareiškėją buvo sumušęs, dėl to jis buvo priverstas atsisakyti 18 būrio.

Iš bylos duomenų, t. y. Alytaus pataisos namų 2020-06-03 rašto Nr. 8-9188 „Dėl duomenų pateikimo“ ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-01-30 iki 2019-02-06 pareiškėjas buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmę atlikti 18 būrio 6 kameroje (paprastoji grupė), tačiau atsisakė pasilikti šiame būryje. Už atsisakymą gyventi 18 būryje, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-02-05 buvo laikinai perkeliamas į kamerų tipo patalpas, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus. Minėtas aplinkybes patvirtina Alytaus pataisos namų vyriausiojo specialisto nutarimai dėl nuteistojo izoliavimo (2019-02-31 nutarimas Nr. 185, 2019-02-01 nutarimas Nr. 189, 2019-02-02 nutarimas Nr. 191, 2019-02-03 nutarimas Nr. 134, 2019-02-04 nutarimas Nr. 199, 2019-02-05 nutarimas Nr. 205). Iš Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos specialisto R. V. 2019-01-31 pažymos Nr. 260 matyti, kad pareiškėjas atsisakymo gyventi 18 būryje priežastimi nurodė, jog kito nuteistojo G. Ž. jis jau buvo užpultas ir sumuštas.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad laikotarpiu nuo 2019-01-30 iki 2019-02-06 jis nenubaustas buvo laikomas kamerų tipo patalpose.