Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka, šalims teismo posėdyje nedalyvaujant, išnagrinėjęs pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio Ričardo Kudrausko veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje AB „Šiaulių melioracija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjui laikant, kad antstolio reikalavimas ne tik nėra susijęs su vykdomojo dokumento vykdymu, tačiau gali būti net ir neteisėtas, pareiškėjas antstolio paprašė paaiškinti ir pateikti jo reikalavimo pagrindą. Pareiškėjas kelis kartus akcentavo, kad antstolis Ričardas Kudrauskas visiškai nesiorientavo aplinkoje, blaškėsi po teritoriją, tačiau savo reikalavimą patraukti mikroautobusą niekuo nei pateisinti, nei pagrįsti negalėjo.

Antstoliui nurodžius, kad jis teismo sprendimo negali įvykdyti dėl paties išieškotojo veiksmų, nes dėl pastatyto automobilio nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimo, antstolis teismo sprendimo toliau nevykdė ir iš minėtos teritorijos išvyko. Todėl pareiškėjas 2016-06-09 kreipėsi elektroniniu laišku į antstolį prašydamas paaiškinti, kokiu pagrindu jam buvo formuluojamas reikalavimas patraukti aptvertoje ir nuomojamoje teritorijoje buvusį automobilį ir kodėl nėra vykdomas pateiktas vykdomasis raštas.

Antstolis Ričardas Kudrauskas, išieškotojo skundą išnagrinėjęs CPK 510 straipsnio tvarka, skundą atmetė ir vykdomąją bylą su skundu persiuntė Šiaulių apylinkės teismui.

Antstolis savo 2016 m. liepos 14 d. patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, kad 2016-05-16 įpareigojo skolininką UAB „Šiaulių melioracija“ teismo sprendimą įvykdyti ir iki 2016-05-26 raštu informuoti antstolį apie įpareigojimo įvykdymą. Antstolis 2016-05-26 gavo skolininko prašymą, kuriame nurodyta, kad UAB „Šiaulių melioracija“ iki antstolio įpareigojime nurodytos datos sprendimo įvykdyti negali dėl objektyvių priežasčių, tačiau numato jį įvykdyti iki 2016-06-07 09.00 val. Įsitikinti, ar skolininkas nurodytu laiku tikrai vykdys teismo sprendimą gera valia, antstolis nuvyko į vietą: adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykęs į vietą susitiko su išieškotoju ir skolininko atstovais. Skolininko UAB „Šiaulių melioracija“ vadovas ir skolininką atstovaujantis advokatas paaiškino, kad teismo sprendime nurodytus 39 vienetus gelžbetoninių plokščių ir jų atliekų bei 5 vienetus gelžbetoninių sijų ir jų atliekų skolininkas nori persivežti ir susandėliuoti jam, UAB „Šiaulių melioracija“, priklausančioje aikštelėje, plokščių ir sijų pergabenimui reikalinga technika ir darbininkai yra atvykę, tačiau prie savo aikštelės skolininkas privažiuoti negali, nes išieškotojas J. S. užstatė pravažiavimą mikroautobusu. I. J. Stasiūnas antstoliui pareiškė, kad 2012-02-27 jis iš valstybės išsinuomojo 0,4126 ha žemės sklypo dalį bendrai valdomame 3,2944 ha žemės sklype, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), ir jį apsitvėrė tvora - vielos tinklu. Į išsinuomotą teritoriją išieškotojas J. S. nieko, tame tarpe ir skolininko, su gelžbetonio gaminiais neketina įleisti.

Antstolis taip pat pažymėjo, kad antstolio vertinimu skolininkas UAB „Šiaulių melioracija“ nori įvykdyti teismo sprendimą ir gelžbetonines plokštes, sijas ir atliekas pervežti ant UAB „Šiaulių melioracija“ nuosavybės teise priklausančių b5, b6 betono dangos aikštelių, tačiau tai atlikti skolininkui trukdo išieškotojas J. S., kuris teritoriją yra aptvėręs vielinio tinklo tvora, įvažiuoti į ją skolininko neleidžia, teigia, kad nuomojamas žemės sklypas su aikštelėmis priklauso tik jam. Antstolis akcentavo, kad neanalizuodamas teismų išvadų ir priimtų sprendimų (nutarčių) turinio vadovavosi tik išviešintais ir galiojančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, kurie neginčijamai patvirtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo metu kiemo aikštelės b3,b4, b5, b6, b7, b8, b9 ( betono danga), kurių unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso skolininkui UAB „Šiaulių melioracija“. Todėl antstolis laikė, kad pats išieškotojas sukūrė situaciją, jog skolininkas, norėdamas įvykdyti teismo sprendimą, jo įvykdyti negali dėl paties išieškotojo veiksmų, todėl antstolis surašė CPK 771 straipsnyje numatytą aktą.

Taip pat laikydamas, kad išieškotojo skundo trūkumai buvo esminiai, o skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingąja teisena ir rašytinio proceso tvarka, todėl teikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111-114 straipsnių ir kitus reikalavimus, dėl to, kad išieškotojas pateikė nepakankamą skundo egzempliorių skaičių, kita vykdymo proceso šalis – skolininkas - skundo kopijos būtų negavęs, apie skundą nieko nežinojęs ir į jį neturėjęs galimybės atsikirsti. Antstolio nuomone, būtent, procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto pagalba nustatyti skundo trūkumai buvo pašalinti laiku, išieškotojas pateikė pataisytą skundą, antstolis skundą priėmė ir išnagrinėjo.

Antstolis, vertindamas savo patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo nurodė, kad jo paties vertinimu, antstolis, vykdydamas Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-11356-907, visus veiksmus atliko tinkamai ir nei išieškotojo, nei skolininko teisių bei interesų nepažeidė. Antstolio nuomone reikalavimas, kad išieškotojas perstatytų automobilį (mikroautobusą), susidariusioje situacijoje buvo logiškas, protingas ir teisingas. Vykdomajame rašte nurodyta, kad skolininkas gelžbetonio gaminius turi išgabenti iš servituto teritorijos. Skolininkas antstoliui nurodė, kad gelžbetonio gaminius jis nori išgabenti iš servituto teritorijos ir juos susandėliuoti UAB „Šiaulių melioracija“ skolininkui nuosavybės teise priklausančiose aikštelėse, kurios yra išieškotojo J. S. nuomojamoje ir jo aptvertoje teritorijoje. Antstolis įsitikino, kad aikštelių savininkas tikrai yra skolininkas UAB „Šiaulių melioracija“ ir nors teisme vyksta ginčai tarp šalių dėl sudarytų sandorių, tačiau kol Registrų centro duomenys nepanaikinti ir teismo nenustatyta kitaip, aikštelės, į kurias skolininkas, vykdydamas teismo sprendimą, ketino pervežti gelžbetonio gaminius, buvo teisėtas, tačiau išieškotojas tai padaryti sutrukdė ir skolininko į teritoriją neįleido.

Konstatuodamas, kad antstolis nenustatė savo veiksmų neteisėtumo, antstolis Ričardas Kudrauskas išieškotojo J. S. skundo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Civilinės bylos ir prijungtos vykdomosios bylos Nr. 2-11356-907/2015 duomenimis nustatyta, kad antstolis Ričardas Kudrauskas vykdė Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-11356-907/2015 (92,93 v.b.l.) įpareigoti atsakovą UAB „Šiaulių melioracija“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš servituto teritorijos, 2002m. rugsėjo mėnesio Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ parengtame žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), išgabenti 39 vienetus gelžbetoninių plokščių ir jų atliekų ir iš servituto teritorijos, 2011-03-15 A. S. IĮ parengtame žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), paskirstymo plane pažymėtos taškais 14-15-16-17-18-C-14, išgabenti 5 vienetus gelžbetoninių sijų ir jų atliekų. Vykdomasis dokumentas priimtas 2016 m. gegužės 11 d. (2,3 v.b.l.). 2016 m. gegužės 16 d. įpareigojimui antstolis nurodė skolininkui įvykdyti vykdomąjį dokumentą iki 2016 m. gegužės 26 d. (7 v.b.l.). 2016 m. birželio 7 d. antstolis, konstatuodamas, kad vykdomojo rašto negali įvykdyti dėl išieškotojo veiksmų, priėmė aktą Nr. S-6077-16 (31,32 v.b.l.). 2016 m. birželio 7 d. patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta, o vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui (71 v.b.l.).

Nagrinėjamo skundo dalykas, iš kurio pareiškėjas kildina antstolio Ričardo Kudrausko veiksmų neteisėtumą, yra antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei patvarkymas dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo.

Dėl 2016 m. birželio 29 d. patvarkymo dėl procesinio dokumento (skundo) trūkumų šalinimo.

Nesutikdamas su patvarkymu užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, pareiškėjas 2016 m. birželio 23 d. pateikė antstoliui skundą (86-88 v.b.l.). Antstolis patvarkymu dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo nustatė terminą trūkumams pašalinti (85 v.b.l.). Nors 2016 m. liepos 7 d. pateiktu skundu (95-99 v.b.l.) išieškotojas pašalino trūkumus, patikslintame skunde prašo panaikinti antstolio patvarkymą dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolis laiko, jog procesinio dokumento trūkumai buvo pašalinti, šis patvarkymas neužkirto kelio tolimesniam procesui, laiko, kad antstolis turėjo teisę tokį patvarkymą priimti. Tuo pačiu teismas pažymi, kad antstolis iš esmės turi teisę nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, jei šie trūkumai yra esminiai ir dėl jų negali būti atliktas prašomas veiksmas arba išnagrinėtas pateikiamas skundas. Todėl teismas sprendžia, kad antstolis priimdamas patvarkymą dėl trūkumų pašalinimo neveikė neteisėtai, juolab, kad ir pareiškėjas trūkumus pašalino.

Dėl patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.

Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad vykdomųjų dokumentų vykdymas Lietuvos Respublikoje yra perduotas antstoliams. Antstolis yra valstybės valdingus įgalinimus turintis asmuo vykdomųjų dokumentų vykdymo srityje. Antstolis yra procesinė figūra, turinti pareigą priverstinai įgyvendinti priimtus teismų sprendimus. Priimtu teismo sprendimu yra atkuriama teisinė taika tarp šalių (CPK 2 straipsnis), o antstolis, vykdydamas teismo sprendimą, tiesiogiai ir betarpiškai realizuoja teisinės taikos atkūrimą. Atkuriant teisinę taiką tarp šalių turi būti siekiama, kad šiuo procesu nebūtų sukurti nauji ar gilinami jau egzistuojantys teisiniai konfliktai.

Teismas pažymi, kad įvykdytas sprendimas yra socialinis gėris, nes jis reikšmingas ne tik teisinio santykio šalims, tačiau ir pačiai teisinės valstybės idėjai, todėl sprendimo neįvykdymas galimas tik išimtiniais atvejais dėl pateisinamų, esminių ir objektyvių priežasčių. Vykdomojo rašto grąžinimas išieškotojui dėl to, kad dokumentas negali būti įvykdytas dėl paties išieškotojo kaltės, teismo nuomone, yra galima situacija, tačiau teisinėje valstybėje ji galima tada, kai pats išieškotojas savo veiksmais ar neveikimu iš esmės kliudo teismo sprendimo įvykdymui ir veikia prieš teismo sprendimo įvykdymą. Tokiu atveju vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui vertintinas kaip procesinė sankcija išieškotojui už jo neteisėtus veiksmus vykdymo procese. Tokiu atveju turi būti konstatuotas išieškotojo neteisėtas veikimas, užkertantis kelią teismo sprendimo įvykdymui.

Kaip minėta, antstolis Ričardas Kudrauskas vykdė Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-11356-907/2015, įpareigoti atsakovą UAB „Šiaulių melioracija“ per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš servituto teritorijos, 2002 m. rugsėjo mėnesio Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ parengtame žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), išgabenti 39 vienetus gelžbetoninių plokščių ir jų atliekų ir iš servituto teritorijos, 2011-03-15 A. S. IĮ parengtame žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), paskirstymo plane pažymėtos taškais 14-15-16-17-18-C-14, išgabenti 5 vienetus gelžbetoninių sijų ir jų atliekų.

Antstolis 2016 m. birželio 7 d. 9.00 val. atvyko į teismo sprendimo vykdymo vietą. Čia buvo atvykusi skolininko UAB „Šiaulių melioracija“ technika išvežti gelžbetonio sijas, plokštes ir jų atliekas. Kaip nurodė antstolis, vykdant vykdomąjį raštą iš servituto teritorijos skolininkas plokštes norėjo gabenti ir iškrauti skolininkui priklausančiose aikštelėse b5 ir b6, esančiose (duomenys neskelbtini). Tačiau skolininkas į šias aikšteles negalėjo patekti, nes išieškotojas automobiliu sudarė kliūtis privažiuoti prie minėtų aikštelių. Antstoliui paraginus išieškotoją užstatytą automobilį patraukti, automobilis patrauktas nebuvo. Antstolis šias aplinkybes užfiksavęs foto nuotraukose (vykdomosios bylos priedas – žalias segtuvas) vykdymo vietą paliko ir priėmė skundžiamą patvarkymą.

Teismas sutinka su antstolio pozicija, kad vykdant teismo sprendimą antstolis vadovaujasi viešuose registruose esančia informacija, kuri laikytina teisinga, kol jos teisingumas nėra paneigtas, ir vadovaujantis šia informacija minėtos aikštelės priklauso skolininkui. Tačiau teismas nesutinka su antstolio pozicija, kad vykdydamas teismo sprendimą antstolis nevertina teismo sprendimų ar nutarčių, tame tarpe ir tų, kurias jam vykdymo eigoje pateikė išieškotojas. Įvykdant teismo sprendimą yra atkuriama teisinė taika tarp šalių, tačiau teisinė taika neturėtų būti atkuriama sukuriant kitą konfliktinę situaciją ir gilinant tarp šalių jau esantį teisinį ginčą.

Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-51-291/2016 yra atmestas UAB „Šiaulių melioracija“ ieškinys J. S., kuriuo buvo prašoma įpareigoti išardyti aikšteles b5 ir b6, esančias (duomenys neskelbtini), juosiančias metalo konstrukcijų tvoras, įpareigoti J. S. leisti UAB „Šiaulių melioracija“ naudotis ir disponuoti aikštelėmis b5 ir b6, esančiomis Išradėjų g. 13. Pareikštas ieškinys buvo atmestas. Ir nors priimtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių UAB „Šiaulių melioracija“ galėtų naudotis ir disponuoti minėtomis aikštelėmis, turėtų taip pat būti vertinamas antstolio. Nors minėtoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, byloje yra galiojančios laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2016 m. birželio 1 d. nutartimi, kuriomis šios aikštelės, priklausančios UAB „Šiaulių melioracija“, yra areštuotos. Teismo nuomone, esant tokiam sprendimui, nors ir neįsiteisėjusiam, ir byloje taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, plokščių ir sijų perkėlimas į ginčo aikšteles neatitinka teismo sprendimo kaip teisinės taikos atkūrimo įgyvendinimo akto esmės.

Teismas sutinka su skundo motyvais, kad teismo sprendime nėra nurodyta, kad sijos, plokštės ir jų atliekos turi būti perkeltos, būtent, į minėtas ginčo aikšteles. Tai reiškia, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas minėtus daiktus išgabenant iš servituto teritorijos, tačiau jų išgabenimo konkreti vieta nėra susijusi su teismo sprendimo įvykdymu. Antstolis turi imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų realiai ir kuo greičiau įvykdytas. Kaip nurodo antstolis, jis teismo sprendimo įvykdymą siejo su tuo, kad skolininkas plokštes, sijas ir jų atliekas perkels į minėtas ginčo aikšteles. Tokios galimybės nesant dėl išieškotojo veiksmų antstolis vykdomąjį raštą grąžino išieškotojui. Teismo nuomone, plokščių ir sijų išgabenimas į minėtas ginčo aikšteles nėra vienintelis būdas, kuriuo teismo sprendimas gali būti įvykdytas. Galimai skolininkas turi ar valdo kitas teritorijas, į kurias minėti daiktai gali būti išgabenti. Taip pat tuo atveju, jei skolininkas neturi galimybės išgabenti minėtų daiktų savo lėšomis į savo teritoriją, tokius veiksmus organizuoti privalo antstolis, vėliau vykdymo išlaidas išieškant iš skolininko. Antstolis sprendimo įvykdymą siejo tik su vienintele galimybe, kad plokštės ir sijos bus perkeltos į ginčo aikšteles. Tokia situacija, kai teismo sprendimo įvykdymas yra siejamas tik su skolininko nurodytomis sprendimo įvykdymo sąlygomis, nėra suderinama su teisinės valstybės principais, nes vykdymo procese, nors laikomasi vykdymo šalių lygybės principo, iš esmės yra realizuojamas išieškotojo naudai priimtas teismo sprendimas. Nustačius, kad skolininko nurodytu būdu sprendimas negali būti įvykdytas, antstolis turi privalomą pareigą ieškoti kitų ekonomiškų ir efektyvių būdų teismo sprendimui įgyvendinti, nes tik įgyvendinus sprendimą antstoliui atsiranda teigiamos finansinės pasekmės – teisė į atlyginimą.

Vykdomosios bylos užbaigimas ir vykdomojo rašto išieškotojui grąžinimas yra ultima ratio priemonė ir taikoma tik konstatavus aiškius neteisėtus išieškotojo veiksmus, kuriais kliudoma teismo sprendimo įgyvendinimui. Teismas nagrinėjamo klausimo kontekste vertindamas priimtą teismo sprendimą ir taikomas laikinąsias apsaugos priemones, išieškotojo veiksmus tokiais veiksmais nepripažįsta. Teismas laiko, kad taip elgdamasis išieškotojas gynė savo potencialią teisę. Kaip minėta, teismo UAB „Šiaulių melioracija“ ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, tuo atveju, jeigu toks sprendimas įsiteisėtų, o minėtos plokštės ir sijos būtų perkeltos į ginčo aikšteles, tarp šalių vyktų tolimesnis teisinis ginčas dėl jų išgabenimo, todėl išieškotojo veiksmai nuomojamoje teritorijoje pastatyti automobilį taip, kad plokštės ir sijos negalėtų būti transportuojamos į ginčo aikšteles negali būti vertinami kaip neteisėti, sprendimo įvykdymui kliudantys veiksmai, nes sprendimas nenurodo, kad minėti daiktai turi būti perkelti į ginčo aikšteles.

Teismas, vertindamas aptartas faktines aplinkybes ir konstatuodamas, kad gelžbetonio plokštės, sijos ir jų atliekos pagal teismo sprendimą neprivalo būti išgabentos į ginčo aikšteles, nelaiko, kad išieškotojas sprendimo įvykdymą padarė neįmanomu CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Išieškotojo veiksmai neužkirto kelio gelžbetonio plokščių, sijų ir jų atliekų išgabenimui iš servituto teritorijos, todėl sprendimo įvykdymas iš esmės buvo įmanomas.

Teismas, konstatavęs, kad antstolis neteisėtai priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo rašto grąžinimo, šioje dalyje pareiškėjo skundą tenkina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio Ričardo Kudrausko 2016 m. birželio 7 d. patvarkymą Nr. S-16-98-6813 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo rašto grąžinimo išieškotojui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.