Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-462-790/2011 pagal ieškovų A. S. ir A. S. ieškinį atsakovui 654-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl 2001 m. sausio 24 d. bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimo, 2001 m. vasario 22 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimo sprendimo bei 2004 m. sausio 10 d. bendrijos pirmininko patvarkymo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. S. ir A. S. prašė pripažinti 2001 m. sausio 24 d. 654-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – 654 GSEB) visuotinio susirinkimo sprendimą dėl pavedimo pirmininkui teisės sukeisti garažų boksus (stovėjimo vietas) ir perrašyti pajus bei 2001 m. vasario 22 d. 654 GSEB įgaliotinių susirinkimo sprendimą dėl pavedimo pirmininkui teisės sukeisti garažų boksus (stovėjimo vietas) ir perrašyti pajus negaliojančiais, pripažinti 2004 m. sausio 10 d. 654 GSEB pirmininko patvarkymą negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš atsakovo atsiliepimo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-21826-656/2009 sužinojo, kad 2001 m. sausio 24 d. įvyko GSEB visuotinis susirinkimas, kurio metu nuspręsta pirmininkui sukeisti (parduoti) garažus, suteikti pirmininkui teisę tokius vietų (garažų) pakeitimus bei pajų perrašymus atlikti savo vienasmeniškais patvarkymais. 2001 m. vasario 24 d. įvyko bendrijos įgaliotinių susirinkimas, kuriame nutarta, kad bet kokius pakeitimus, susijusius su garažais, juos sukeičiant ar parduodant, ar panaudojant atsiskaitymams, gali vykdyti bendrijos pirmininkas R. V.. Pagal tuometinius bendrijos įstatus tokie įgaliojimai bendrijos pirmininkui negalėjo būti suteikiami, todėl tai yra esminis bendrijos valdymo tvarkos pažeidimas. Tokie sprendimai neteisėti ir nepagrįsti, nes jais apspręstas ieškovų teisių klausimas apie tai neinformavus pačių ieškovų. Nei visuotinis susirinkimas, nei įgaliotinių susirinkimas negalėjo turėti teisės nuspręsti dėl kitų asmenų daiktinių teisių. Be to, nėra duomenų apie susirinkimų dalyvius – dalyvių sąrašų ar kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad tuose susirinkimuose tikrai buvo kvorumas ir susirinkimai apskritai galėjo priimti kažkokius sprendimus. 2004 m. sausio 10 d. bendrijos pirmininkas priėmė patvarkymą „Dėl garažų sukeitimo vietomis ir galimo jų panaudojimo atsiskaitant už atliktus darbus“, kuriuo nutarė dalį bendrijos narių valdytų garažų (tame tarpe ir ieškovų valdytus garažus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) sukeisti vietomis į trečią aukštą ir panaudoti juos atsiskaitant su rangovais už atliekamus darbus. Toks pirmininko patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes juo apspręstas ieškovų teisių klausimas apie tai neinformavus pačių ieškovų, be to, pirmininkas neturi teisės nuspręsti dėl kitų asmenų daiktinių teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovų A. S. ir A. S. ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančia 2004 m. sausio 10 d. 654-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininko patvarkymo „Dėl garažų sukeitimo vietomis ir galimo jų panaudojimo atsiskaitant už atliktus darbus“ dalį, kuria nuspręsta garažus, pažymėtus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), panaudoti atsiskaitant su rangovais už atliekamus darbus. Likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovams iš atsakovo 188,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis 16,59 Lt ir iš atsakovo 16,59 Lt išlaidų procesiniams dokumentams įteikti.

Teismas konstatavo, kad ieškovai ginčija 2001 m. sausio 24 d. garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 265 visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kuriame nutarta pavesti bendrijos pirmininkui išsiaiškinti, kas nori įsigyti A. S. ir kitų garažus, kurie šiuo metu yra apleisti, ir juos sukeisti, o ateityje tokius vietų pakeitimus bei pajų perrašymus daryti savo vienasmeniškais patvarkymais. Toks sprendimas priimtas motyvuojant garažų nepriežiūra. Taip pat ieškovai ginčija 2001 m. vasario 22 d. Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo įgaliotinių susirinkimo sprendimą, kuriuo bendrijos pirmininkas įpareigotas išsiaiškinti, kuriuose garažuose nėra vartų ar jie išgriauti, o garažų šeimininkai jais nesirūpina ir neprižiūri, nemoka mokesčių ar kitaip nereaguoja į pastabas ir, jeigu yra galimybė juos pakeisti, siekiant išvengti nepageidaujamų pasekmių, suteikti teisę pirmininkui tai padaryti vienasmeniškai, surašant patvarkymą pakeisti garažų vietas.

Teismas nustatė, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu kooperatyvo organų kompetencija ir kiti kooperatyvo veiklos klausimai buvo reglamentuoti 265-ojo garažų statybos kooperatyvo įstatuose, pagal kuriuos kooperatyvas yra nekomercinis, nesiekiantis pelno fizinių asmenų susivienijimas, įsteigtas kooperatyvo narių transporto priemonių garažams statyti ir eksploatuoti. Įstatuose numatyta kooperatyvo nario pareiga įmokėti sumą, atitinkančią vieno bokso sąmatinę vertę, nustatyta, kad valstybinei komisijai priėmus naudoti garažus, kviečiamas kooperatyvo narių visuotinis (įgaliotinių) susirinkimas ir kooperatyvo nariams paskirstomi boksai (stovėjimo vietos). Nustatyta, kad kooperatyvo narys gali būti pašalintas iš kooperatyvo, jei jis nemoka stojamojo mokesčio, kitų įmokų, sistemingai pažeidžia kooperatyvo įstatus, tokiu atveju grąžinama įmoka, kai priimtas kooperatyvo narys sumoka įmoką. Taip pat numatyta, kad kooperatyvo narys turi teisę perduoti savo įmokas kitam asmeniui, jei jis gali būti priimtas į kooperatyvą. Nustatyta, kad kooperatyvo visuotinis (įgaliotinių) susirinkimas sprendžia narių priėmimo, šalinimo klausimus, nustato įmokų dydį, mokėjimo tvarką, organizuoja garažo boksų (stovėjimo vietų) skirstymą kooperatyvo nariams.

Teismas sprendė, kad ieškovams stojant į 265-ojo garažų statybos kooperatyvą (1997 m.) garažo boksai (stovėjimo vietos) buvo paskirstyti, t. y. ieškovai perėmė konkrečius garažus, nors pagal kooperatyvo įstatus garažų vietos turėjo būti skirstomos priėmus naudoti garažus.

Įvertinęs aplinkybes, kad kooperatyvas buvo įsteigtas 1992 metais, tačiau garažų statyba užsitęsė ir galutinai buvo užbaigta (garažų pastatas pripažintas tinkamu naudoti) tik 2008 m. rugpjūčio 12 d., kad kooperatyvo įstatai suteikė teisę kooperatyvo visuotiniam (įgaliotinių) susirinkimui organizuoti garažo boksų (stovėjimo vietų) skirstymą kooperatyvo nariams, kad faktiškai buvo paskirti garažų boksai, kad garažų boksų nepriežiūra neatitiko kitų narių interesų, kėlė grėsmę kooperatyvo turtui, kad kooperatyvo nariams paskirtos garažų boksų (stovėjimo) vietos de jure nuosavybės teise nepriklausė, teismas padarė išvadą, kad kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas 2001 m. sausio 24 d. ir įgaliotinių susirinkimas 2001 m. vasario 22 d. pagal kooperatyvo įstatuose nustatytą kompetenciją (įstatų 28.7 p.) turėjo įgaliojimus organizuoti apleistų garažų vietų sukeitimą bei faktiškai pavesti tai atlikti bendrijos pirmininkui.

Teismas sprendė, jog ieškovų argumentai, kad nėra duomenų apie susirinkimų dalyvius, yra nepagrįsti, kadangi susirinkimų, kurių metu priimti ginčijami sprendimai, protokoluose yra duomenys apie dalyvavusių narių (įgaliotinių) skaičių, užfiksuoti balsavimų rezultatai. Šiuose kooperatyvo organų susirinkimuose buvo priimti ir kiti sprendimai (dėl naujų įstatų patvirtinimo, valdybos narių, pirmininko išrinkimo, kt.), kurie nėra ginčijami, priešingai, jų pagrindu atlikti pakeitimai juridinių asmenų registre. Ieškovai byloje neįrodinėjo, kad visuotiniame ar įgaliotinių susirinkimuose nebuvo kvorumo, ar susirinkimuose dalyvavę asmenys nepriėmė tokių sprendimų, nors nustatyti, kokie kooperatyvo nariai ir įgaliotiniai tuo metu buvo, galimybė yra. Todėl vien tai, kad nėra išsaugoti susirinkimų dalyvių sąrašai, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamų sprendimų. Todėl ieškinio reikalavimus šioje dalyje teismas atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovai taip pat ginčija 2004 m. sausio 10 d. 654 GSEB pirmininko patvarkymą „Dėl garažų sukeitimo vietomis ir galimo jų panaudojimo atsiskaitant už atliktus darbus“, kuriuo bendrijos pirmininkas nutarė garažus (tarp jų Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) sukeisti vietomis į trečią aukštą ir panaudoti juos atsiskaitant su rangovais už atliekamus darbus. Teismas jau konstatavo, kad kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas 2001 m. sausio 24 d. ir įgaliotinių susirinkimas 2001 m. vasario 22 d. turėjo įgaliojimus organizuoti apleistų garažų vietų sukeitimą bei faktiškai pavesti tai atlikti bendrijos pirmininkui. Aplinkybę, kad ieškovams skirti garažai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo neprižiūrimi ir apleisti, patvirtina ne tik ginčijamų sprendimų turinys, bet ir garažų apžiūros aktai: 2003 m. spalio 30 d., 2004 m. sausio 5 d., 2004 m. rugsėjo 14 d.. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad rūpinosi ir prižiūrėjo minėtus garažus. Taigi teismas padarė išvadą, kad bendrijos pirmininkui buvo teisinis ir faktinis pagrindas, vykdant visuotinio ir įgaliotinio susirinkimų sprendimus priimti patvarkymą sukeisti ieškovams paskirtus garažus į garažus, esančius trečiame aukšte.

Tačiau teismas nusprendė, kad bendrijos pirmininkas neturėjo įgaliojimų priimti patvarkymo panaudoti ieškovams skirtus garažus atsiskaitymui su rangovais. Anot teismo, minėti 2001 m. sausio 24 d. kooperatyvo narių visuotinio susirinkimo ir 2001 m. vasario 22 d. įgaliotinių susirinkimo sprendimai nesuteikė bendrijos pirmininkui tokios teisės, kadangi jie buvo priimti tik dėl garažų vietų sukeitimo. Savo pasekmėmis toks patvarkymas prilygsta ieškovų pašalinimui iš bendrijos narių, kadangi ieškovai netenka teisės įgyti nuosavybės teise garažų (už vieną kurių įnašas sumokėtas pilnai) ir turi teisę reikalauti tik įnašo grąžinimo. Tiek kooperatyvo 1992 metų įstatai, tiek nauji 2001 metų 654-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatai numato bendrijos nario teisę išmokėjus pajų, įgyti nuosavybės teisę į jam priklausantį boksą (stovėjimo vietą) garaže (senų įstatų 9 p., naujų įstatų 14.6 p.). Tiek pagal senus, tiek naujus įstatus tik visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo kompetencija yra spręsti bendrijos narių priėmimo-šalinimo klausimus (senų įstatų 28.1 p., naujų įstatų 23.1 p.), tačiau bendrijos visuotinio narių (įgaliotinių) sprendimo ieškovus pašalinti iš bendrijos narių nebuvo priimta. Todėl bendrijos pirmininkas neturėjo įgaliojimų priimti patvarkymo ieškovams skirtus garažus panaudoti atsiskaitant su rangovais. Dėl to teismas nusprendė, kad toks bendrijos pirmininko patvarkymas prieštarauja atsakovo steigimo dokumentams, todėl pripažintino jį negaliojančiu (CK 2.82 str. 4 d.).

Teismo nuomone, atsakovo argumentai, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 4 dalyje, nepagrįsti, nes atsakovas nebendradarbiavo su ieškovais, neteikė informacijos apie bendrijos priimtus sprendimus ieškovų atžvilgiu, nepateikė ieškovams ginčijamų sprendimų, tai nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-21826-656/2009, kuriuo atsakovas įpareigotas suteikti ieškovams informaciją, kas naudojasi garažų boksais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuo kada, kokiu pagrindu ir kokiomis daiktinėmis teisėmis. Kaip matyti iš minėtos civilinės bylos medžiagos, išrašas iš visuotinio susirinkimo, įvykusio 2001 m. sausio 24 d., protokolo ir bendrijos pirmininko 2004 m. sausio 10 d. patvarkymas buvo pateikti tik 2009 m. spalio 8 d. kartu su atsiliepimu į ieškinį. Ieškovai teisminės gynybos kreipėsi 2010 m. sausio 8 d., operatyviai po sužinojimo apie priimtus sprendimus.

Kadangi buvo atmesti du ieškovų reikalavimai, o trečiasis patenkintas iš dalies, teismas iš atsakovo ieškovų naudai priteisė 1/6 dalį bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai A. S. ir A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pripažinti 2001 m. sausio 24 d. 654-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (tuo metu – Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 265) visuotinio susirinkimo sprendimą dėl pavedimo pirmininkui teisės sukeisti garažų boksus (stovėjimo vietas) ir perrašyti pajus (kiek tai susiję su bendrijos nariams priskirtų garažų pardavimu ar atsiskaitymu jais) bei 2001 m. vasario 22 d. 654-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (tuo metu – Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 265) įgaliotinių susirinkimo sprendimą dėl pavedimo pirmininkui teisės sukeisti garažų boksus (stovėjimo vietas) ir perrašyti pajus (kiek tai susiję su bendrijos nariams priskirtų garažų pardavimu ar atsiskaitymu jais) bei parduoti garažų boksus ar jais atsiskaityti negaliojančiais, pripažinti negaliojančia 2004 m. sausio 10 d. 654-osios garažų statybos bei eksploatavimo bendrijos pirmininko patvarkymo „Dėl garažų sukeitimo vietomis ir galimo jų panaudojimo atsiskaitant už atliktus darbus“ dalį, kuria nuspręsta ieškovams priskirtus garažus panaudoti atsiskaitant su rangovais už atliekamus darbus, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva išskyrė du klausimus: galimybę sukeisti garažų boksus vietomis bei galimybę garažų boksais natūra atsiskaityti rangovams už bendrijos naudai atliekamus darbus. Teismas taip nusprendė nepagrįstai ir be juridinio pagrindo, kadangi galimybė bei suteikta teisė garažų boksus sukeisti vietomis ieškinyje apskritai nebuvo ginčijama. Vertinant ieškinio teksto loginę struktūrą bei reikalavimų formuluotes kompleksiškai, darytina išvada, kad ieškovai ginčijo jų pažeistą teisę valdyti garažus (boksus), įgyti į juos nuosavybės teisę bei jais disponuoti. Ši teisė buvo panaikinta ne sukeitus ieškovams priskirtus garažus vietomis, o ieškovams priskirtais garažais atsiskaičius su 654-osios GSEB rangovais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas išskaidyti ieškovų reikalavimą į kelis atskirus ir pasisakyti dėl kiekvieno iš jų išeina už ieškinio reikalavimo ribų. Toks išskaidymas ypač reikšmingas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą – vietoje visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, dėl kurio kaltės buvo pažeisti ieškovų teisėti interesai, ieškovams priteista vos 1/6 bylinėjimosi išlaidų, kas nusižengia teisėtumo ir protingumo kriterijams bei pažeidžia ekonominius ieškovų interesus, kadangi teismo procesas, skirtas pažeistoms teisėms apginti, tampa neatitinkantis teisėtų lūkesčių principo.

2. Pirmosios instancijos teismui išskaidžius 2004 m. sausio 10 d. patvarkymu atliktus veiksmus į ieškovams priskirtų garažų sukeitimą vietomis į trečią aukštą bei panaudojimą atsiskaitymui su rangovais už atliekamus darbus, atsirado teisinis situacijos neapibrėžtumas. Teismas turėjo konstatuoti, kad bendrijos pirmininkas neturėjo įgaliojimų patvarkymu atsiskaityti ieškovams priskirtais garažų boksais (nepriklausomai nuo jų numerių prieš sukeitimą ar po jo).

3. 2001 m. sausio 24 d. visuotinio susirinkimo bei 2001 m. vasario 22 d. įgaliotinių susirinkimo sprendimų teisėtumas ginčijamas ne procedūriniu (kvorumo, narių ar narių sąrašų) aspektu, o teisiniu – įgaliojimų perrašyti pajus ir atsiskaityti garažais suteikimas bendrijos visuotiniame bei įgaliotinių susirinkimuose pirmininkui yra neteisėtas, ką pripažino pats pirmosios instancijos teismas, sprendimo rezoliucinėje dalyje pažymėdamas, kad 2004 m. sausio 10 d. 654-osios GSEB pirmininko patvarkymo dalis, kuria nuspręsta ieškovams priskirtus garažus panaudoti atsiskaitant su rangovais už atliekamus darbus, pripažinta negaliojančia.

4. 2001 m. sausio 24 d. visuotinio susirinkimo bei 2001 m. vasario 22 d. įgaliotinių susirinkimo sprendimai prieštarauja bendrijos įstatuose nurodytoms funkcijoms ir kompetencijoms bei tuo pažeidžia 1964 metų CK 28 straipsnį, todėl šie sprendimai laikytini nepagrįstais ir neteisėtais.

Atsakovas 654-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Nurodo, kad minėtais nutarimais piniginiai pajai nebuvo perrašyti ir jie liko ieškovų nuosavybė, todėl jiems liko teisė juos išsireikalauti. Nuosavybės teisių į garažus nė vienas iš ieškovų nėra įgijęs, o kadangi pajus nebuvo išmokėtas, garažai nebuvo prižiūrimi ir kėlė grėsmę kilti gaisrams, nemokėjo mokesčių ir kt., visuotinis bei bendrijos įgaliotinių susirinkimai priėmė tokius sprendimus, ir ieškovai apie tai buvo informuoti, ką patvirtina 2003 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. 03-11-14 bei 2008 m. spalio 26 d. raštas Nr. 08/10-26. Byloje taikytina ieškinio senatis, numatyta CK 1.125 straipsnio 4 dalyje. Anot atsakovo, teismo sprendimas turi būti pakeistas ir ieškinys atmestas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškinį tenkino iš dalies Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas 2001 m. sausio 24 d. ir įgaliotinių susirinkimas 2001 m. vasario 22 d. pagal kooperatyvo įstatuose nustatytą kompetenciją (įstatų 28.7 p.) turėjo įgaliojimus organizuoti apleistų garažų vietų sukeitimą bei faktiškai pavesti tai atlikti bendrijos pirmininkui. Tokius įgaliojimus kooperatyvo narių visuotiniam susirinkimui ir įgaliotinių susirinkimui suteikė ginčijamų sprendimų priėmimo metu galioję 265-ojo garažų statybos kooperatyvo įstatai, pagal kuriuos kooperatyvo visuotinis (įgaliotinių) susirinkimas sprendė narių priėmimo, šalinimo klausimus, nustatė įmokų dydį, mokėjimo tvarką, organizavo garažo boksų (stovėjimo vietų) skirstymą kooperatyvo nariams ir t. t. Nors kooperatyvo nariams faktiškai paskirti garažų boksai (stovėjimo vietos) de jure nuosavybės teise nepriklausė, tačiau jie turėjo pareigą prižiūrėti faktiškai jiems priskirtus garažų boksus. Ieškovams neprižiūrint minėtų objektų, tokia nepriežiūra neatitiko kitų garažų bendrijos narių interesų, kėlė grėsmę kooperatyvo turtui, todėl kooperatyvo narių visuotinis susirinkimas 2001 m. sausio 24 d. ir įgaliotinių susirinkimas 2001 m. vasario 22 d. pagal kooperatyvo įstatuose nustatytą kompetenciją (įstatų 28.7 p.) turėjo teisę imtis priemonių ieškovų atžvilgiu ir organizuoti apleistų garažų vietų sukeitimą bei faktiškai pavesti tai atlikti bendrijos pirmininkui. Atitinkamai, bendrijos pirmininkas, vykdydamas visuotinio ir įgaliotinių susirinkimų nutarimus, ieškovams nesirūpinant jiems priskirtais garažų boksais, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą priimti 2004 m. sausio 10 d. patvarkymą sukeisti ieškovams paskirtus garažus į garažus, esančius trečiame aukšte.

Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos išvada, jog bendrijos pirmininkas nors ir turėjo įgalinimus priimti patvarkymą dėl garažo boksų sukeitimo, tačiau neturėjo įgaliojimų priimti patvarkymo panaudoti ieškovams skirtus garažus atsiskaitymui su rangovais. 2001 m. sausio 24 d. kooperatyvo narių visuotinio susirinkimo ir 2001 m. vasario 22 d. įgaliotinių susirinkimo sprendimai nesuteikė bendrijos pirmininkui tokios teisės. Kadangi sukeliamomis pasekmėmis toks bendrijos pirmininko patvarkymas prilygsta ieškovų pašalinimui iš bendrijos narių, dėl ko ieškovai netenka teisės įsigyti nuosavybės teise garažų, o taip pat nesant visuotinio susirinkimo nutarimo pašalinti ieškovus iš bendrijos narių, toks bendrijos pirmininko patvarkymas prieštarauja atsakovo steigimo dokumentams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią patvarkymo dalį pripažino negaliojančia.

Apeliaciniu skundu ieškovai tai pat ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog įvertinus ieškovų pareikštų ir patenkintų reikalavimų apimtį, o taip pat, kad pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atmetus du ieškovų ieškinio reikalavimus, o trečiąjį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovams priteistina 1/6 dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškinį atmesti. CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Atsakovas neskundė apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinio proceso ribas apibrėžia ieškovų apeliaciniame skunde keliami reikalavimai. Kaip žinia, CPK nėra numatyta teisė atsiliepime į apeliacinį skundą kelti kokius nors materialinius teisinius reikalavimus, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo nurodytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovų ieškinio reikalavimų dalis buvo patenkinta.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.