Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Registrų centras dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. T. pareiškimu prašo atnaujinti įstatymų nustatytą terminą įregistruoti (duomenys neskelbtini) pirkėjo A. T. ir pardavėjos A. B., atstovaujamos A. A. P., sudarytą nekilnojamojo turto: žemės sklypo, kurio plotas 1,28 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos – 1,07 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų – gyvenamojo namo su veranda, priestatu, medinio rastų, vieno aukšto, pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 49,84 kv.m. bendrojo ploto, kitų statinių/kiemo statinių (šulinio, tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinių pastatų-lentų, viralinę, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), medinio rastų tvarto, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lentų ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lentų malkinės, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį.

2. Pareiškime pareiškėjas nurodo, jog (duomenys neskelbtini) sudarė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį su A. B., atstovaujama A. A. P. Teigia, kad pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu notaras neakcentavo, kad sutartį pirkėjas turi per 3 mėnesius pateikti VĮ Registrų centrui sandorio įregistravimui. Akcentuoja, jog dėl teisinių žinių stokos sutarties iki galo neperskaitė, o gavęs nusipirktą nekilnojamąjį turtą, pradėjo jį valdyti ir laikė savo nuosavybe. Paaiškina, kad 2021 m. pavasarį, norėdamas gauti leidimą namo rekonstrukcijai, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo turto registro išrašo. Paaiškėjo, kad pirkimo sandoris nėra įregistruotas. Kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas įregistruoti nuosavybės teises į pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, tačiau prašymas buvo atmestas dėl praleisto 3 mėnesių termino sandoriui įregistruoti. Mano, kad nuosavybės teisės jam atsirado pagal (duomenys neskelbtini) sandorį, kuris, nors ir nebuvo įregistruotas dėl pareiškėjo teisinių žinių stokos, tačiau visiškai atitiko sandorio šalių valią.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. T. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras pateiktame atsiliepime į pareiškimą jo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) A. B. yra įregistruotos nuosavybės teisės į 1,2800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą su veranda, priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (aprašymas: šulinys, tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis A. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjas A. T. 2021-05-27 pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, kartu su prašymu pateikdamas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrius atsisakė įregistruoti pareiškėjo A. T. nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, kadangi (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m.) 255 straipsnio nuostatos nustatė, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta notarine forma ir per tris mėnesius užregistruota atitinkamoje registravimo įstaigoje. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš pareiškėjo paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. T. ir A. B., atstovaujama A. A. P., (duomenys neskelbtini)sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. B. pardavė, o A. T. nupirko nekilnojamąjį turtą - 1,2800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą su veranda, priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (aprašymas: šulinys, tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šią sutartį patvirtino notarė D. V. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, minėtas nekilnojamasis turtas tebėra registruotas A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu.

6. Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnį, nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, tačiau 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

7. Pažymėtina, kad nuo 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (Civilinio kodekso 4 str.). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2009).

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

9. Pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą savo vardu įregistruoti nupirktą nekilnojamąjį turtą, nes per tris mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesikreipė į nekilnojamojo turto registravimo įstaigą dėl sandorio įregistravimo. Pareiškėjas paaiškino, kad pareigos įregistruoti sutartį neįvykdė dėl savo aplaidumo. Vertintina, kad pačioje sutartyje esantis įrašas dėl sutarties įregistravimo dėl teisinio neišprusimo galėjo būti netinkamai suprastas pareiškėjo, nes sutartyje nebuvo tiesiogiai nurodyta, kieno yra pareiga įregistruoti sutartį. Įvertinus šias aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžiningas nekilnojamojo turto įgijėjas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog po buvusios turto savininkės A. B. mirties, jos turto paveldėtojai būtų reiškę kokias nors pretenzijas dėl pareiškėjo įsigyto nekilnojamojo turto.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo pareiga, aiškinant įstatymus ir juos taikant, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus dėl sutarties įregistravimo termino praleidimo priežasčių konstatuoja, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, juo labiau, kad šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nereglamentuoja būtinumo per nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl terminas sutarčiai įregistruoti atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsniu, 576–578 straipsniais, 582 straipsniais, 510–513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti terminą nekilnojamojo turto – 1,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo su veranda, priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio, tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarčiai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruoti Valstybės įmonėje „Registrų centras“.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.