Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.

Skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais bei nuteisti Š. S. ir J. T., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, bei jas pardavė, o būtent: 2012 m. gegužės 30 d. apie 15:30 val. (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens už 40 Lt neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo psichotropinės medžiagos – apie 1 g amfetamino, kurios ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dalį suvartojo pats, o kitą dalį – 0,048 g, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė su savimi ir gabeno prie (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., kur 2012 m. gegužės 30 d. apie 15:55 val. už 40 Lt neteisėtai pardavė asmeniui, kurios atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus (BPK 3 str. 1 d. 7 p.), bei Š. S..

Be to, A. A. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti, bei jas pardavė, o būtent: 2012 m. gegužės 30 d. apie 19:30 val. (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens už J. T. iš anksto sumokėtus 40 Lt neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo psichotropinę medžiagą – 0,084 g. amfetamino, ją tą pačią dieną neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė su savimi, gabeno prie automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo atvažiavęs J. T. ir kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., tiksliau nenustatytoje vietoje, ir 2012 m. gegužės 30 d. apie 19:35 val. neteisėtai pardavė J. T..

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo sumažinti jam Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes pastaroji yra per griežta.

Skunde apeliantas teigia, kad teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, jog jis viso baudžiamojo proceso metu pripažino padaręs abi jam inkriminuojamas veikas ir nuoširdžiai apgailestavo, ką teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai, yra registruotas darbo biržoje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, A. A. pripažino kaltu įvykdžius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimų aplinkybių, jam inkriminuotų nusikaltimų kvalifikacijos, tačiau A. A. nesutinka su paskirta, jo manymu, per griežta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Skirdamas nuteistajam A. A. bausmes ir galutinę subendrintą bausmę, pirmosios instancijos teismas BK VIII skyriaus (Bausmės skyrimas) nuostatų nepažeidė ir apeliantas savo skunde iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmes. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus), į tai, kad baudžiamuosius įstatymus apeliantas pažeidė neišnykus teistumui pagal ankstesnį teismo nuosprendį (1 t., 103 b. l.), kuriuo taip pat buvo pripažintas kaltu padaręs analogiško pobūdžio nusikaltimą, susijusį su neteisėta psichotropinių priemonių apyvarta (BK 259 str. 1 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai skyrė apeliantui bausmę kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.), tai yra asmeniui, keliančiam didesnį pavojų visuomenei. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į skunde minimas teigiamai apelianto asmenį apibūdinančias aplinkybes – į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, kad charakterizuojamas teigiamai (1 t., 112 b. l.), kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl paskyrė apeliantui laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes už BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo vidurkį (vidurkis 5 metai). Bendrindamas paskirtas bausmes apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 63 str. 4 d. nuostatomis, jas iš dalies sudėjo – prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėdamas tik dalį – 7 mėnesius – laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už kitą nusikaltimą. Kolegijos nuomone, apeliantui paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, ir mažinti jų, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Kolegijos manymu, dar sykį būtina pažymėti, kad apeliantas padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 1 d., kurios sankcija numato tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Įstatymų leidėjas ne atsitiktinai numatė griežtą baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis priemonėmis turint tikslą jas platinti ir jų platinimą, nes nusikaltimais, už kurių padarymą yra pripažintas kaltu A. A., yra kėsinamasi į šiuo metu ypač jautrią ir pažeidžiamą visuomenės raidos sritį, kas daro įtaką narkomanijos plitimui, ypač jaunimo tarpe. Narkomanijos pasekmės paliečia daugybę žmonių ir kelia didelį pavojų visuomenei, todėl A. A. paskirtos bausmės atitinka teisingumo principą ir viešą interesą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.