- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-304-468/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47605-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Advokatai
- Viktoras Firsovas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-25 nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.
Iš A. R. J. V. naudai priteista 1 Eur neturtinės žalos.
Iš A. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 38,88 Eur turtinės žalos.
Iš A. R. valstybės naudai priteista 457,56 Eur už patirtas išlaidas teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. R. grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodamas, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2019-10-29 laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 10.20 val. prie statomo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nevykdė valstybės tarnautojo – Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus (toliau – VDI) J. V. – teisėtų reikalavimų bei norėdamas išvengti Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių atliekamo patikrinimo, vartodamas necenzūrinius žodžius J. V. atžvilgiu, rankomis stumdė J. V., taip jam sugadindamas ant kaklo kabėjusį tarnybinio pažymėjimo dėklą, į daugkartinius perspėjimus nutraukti savo neteisėtus veiksmus bei laikytis atstumo, nereagavo, nemažiau keturių kartų trenkė per J. V. priešais save ištiestą ranką, po ko, laikydamas rankoje kastuvą, užsimojo juo į J. V. pusę, sakydamas: „Eik iš čia“, rankomis stumdė J. V., traukė jį už drabužių, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, mosikuodamas priešais save laikomu rankose kastuvu, sakė J. V.: „aš galiu tau kastuvu duoti – nori? Duosiu“, tuo grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, po ko, J. V. apžiūrint namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastato vidų, kastuvu sudavė jam vieną smūgį į dešinio šono šonkaulių sritį, sukeldamas J. V. fizinį skausmą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui. Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-25 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba perkvalifikuoti padarytą veiką iš BK 286 straipsnio į BK 140 straipsnio 1 dalį ir pripažinti, kad yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, numatyta BK 28 straipsnyje, ir nutraukti baudžiamąją bylą.
3. Nurodo, kad pagal BK 286 straipsnį asmuo traukiamas atsakomybėn tik už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kuris vykdo teisėtus veiksmus, atitinkančius jam suteiktus įgaliojimus, tuo tarpu, jeigu kaltinamojo veiksmai yra atsakas į neteisėtus veiksmus, veika pagal šį straipsnį negali būti kvalifikuojama. Pažymi, kad VDI inspektoriai jam pateikė tik tarnybinius pažymėjimus, tuo tarpu, remiantis VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, bei VDI nuostatų 10 punktu, privaloma pateikti tarnybinį pažymėjimą ir įgaliojimą, o pagal VDI ūkio subjektų veiklos tikrinimų taisyklių 31 punktą – valstybės tarnautojo pažymėjimą, įgaliojimą bei pavedimą atlikti ūkio subjekto patikrinimą. Apelianto teigimu, jeigu VDI inspektoriai atlieka patikrinimą tik pateikus tarnybinį pažymėjimą, toks patikrinimas yra neteisėtas ir bausti asmenį pasipriešinusiam tokiam patikrinimui pagal BK 286 straipsnį negalima, todėl jo veiksmus butų teisinga kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
4. Pažymi, kad apylinkės teismas, įvertinęs įvykių eigą, pripažino, kad iš pradžių A. R. elgėsi ramiai, kad buvo laiko, kai jam buvo galima pateikti visus reikiamus dokumentus, ir konfliktas prasidėjo tik po to, kai nuteistasis pastebėjo išbėgantį iš jo namo jam nepažįstamą R. T., kuris tuo momentu buvo patekęs į namą neteisėtai. Apelianto teigimu, nors be A. R. buvo ir kitų asmenų, prieš pradedant patikrinimą VDI inspektoriai niekam įgaliojimo bei pavedimo atlikti patikrinimą nerodė, konfliktas u vyko pakankamai ilgą laiką, per kurį VDI inspektoriai galėjo parodyti šiuos dokumentus, bet jie to nepadarė. Apelianto manymu, inspektoriai ir neketino parodyti reikalaujamų dokumentų. Nurodo, kad J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pradedant patikrinimą VDI inspektoriai pateikia pažymėjimus ir, jeigu reikalauja savininkas, teikia kitus dokumentus, R. T. teismo posėdyje paaiškino, kad pavedimo niekas neprašė pateikti, pagal situaciją pateikia pavedimą, įgaliojimą. Apelianto vertinimu, tokiais parodymais VDI inspektoriai pripažino, kad patikrinimus atlieka nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad vien tai, jog VDI inspektoriai pateikė savo pažymėjimus bei vilkėjo vienoda specialia VDI apranga su ryškiu VDI logotipu ant nugaros, tai neatleidžia jų nuo pareigos pateikti visus būtinus dokumentus.
5. Nurodo, kad nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog A. R. VDI inspektoriams neprisistatė, tačiau vaizdo įrašuose aiškiai girdisi, kad A. R. ne vieną kartą sako VDI inspektoriams, kad jis yra šeimininkas, nukentėjusysis J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kai A. R. prie jo priėjo, jis prisistatė pastato šeimininku, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad prie namo dirbantys darbininkai jam nurodė, kad A. R. yra šeimininkas, ikiteisminio tyrimo metu R. T. paaiškino, kad bėgant paskui galimą pažeidėją, išgirdo, kaip kolega pasakė, kad atėjo šeimininkas, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai A. R. buvo paprašytas prisistatyti, jis nurodė, kad yra šeimininkas. Apelianto teigimu, inspektoriai žinojo, kad kalba su tikrinamo pastato šeimininku, nepaisant to, pažeisdami nustatytą tvarką, visų būtinų dokumentų jam nerodė. Nurodo, kad valstybės tarnautojai gali reikalauti iš asmenų pasakyti savo vardą, pavardę, parodyti asmens dokumentus ir t. t., tik po to kai patys prisistatė ir parodė visus dokumentus, kuriuos turi pateikti pagal galiojančius teisės aktus.
6. Apelianto vertinimu, jis veikė būtinosios ginties ribose. Pažymi, kad VDI inspektoriai nesilaikydami teisės aktų reikalavimų atliko patikrinimą jam priklausančiame name ir sklype, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, nuo kurių gindamasis jis reikalavo, kad asmenys paliktų jam priklausantį sklypą ir lauktų kol atvyks policijos pareigūnai už sklypo ribų, VDI inspektoriai nenorėjo to daryti tuo provokuodami konfliktą, tai lėmė susistumdymus. Nurodo, kad vėliau, nors jau buvo iškviesta policija, jos nelaukdamas J. V. nerodydamas įgaliojimo bei pavedimo ir negavęs A. R. leidimo, įėjo į jam priklausantį namą. Pažymi, kad iš vaizdo įrašų matosi, kad VDI inspektoriai provokavo konfliktą, pavyzdžiui, J. V. atsakydamas į A. R. žodžius, kad tai jo teritorija, atsakė, kad čia ne jo teritorija, į A. R. reikalavimus laukti už sklypo ribų kol atvažiuos policijos pareigūnai, atsisakė tai daryti, nors sklypo tvora neturi tik vartų ir vieno ar dviejų segmentų, kažkodėl sakoma, kad sklypas neaptvertas.
7. Pažymi, kad J. V. būdamas garaže nukrito pats, jokio smūgio kastuvu suduota nebuvo. Apelianto teigimu, nors teismas priimdamas nuosprendį nusprendė, kad A. R. parodymus dėl namo apdailos apgadinimo paneigia vaizdo įrašai, iš tiesų iš jų negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad apgadinimų nebuvo, nes į tas vietas, kur buvo apgadinimai, vaizdo registratoriai buvo nukreipiami labai trumpai ir nepakankamai arti. Nurodo, kad tiksliai pasakyti, ar buvo padaryti apgadinimai, galima tik įvykio vietos apžiūros metu, tačiau dėl policijos pareigūno A.K. klaidos, kuris 2019-11-08 atvyko daryti apžiūrą neteisingu adresu ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra padaryta nebuvo, ši klaida ikiteisminio tyrimo metu ištaisyta nebuvo, A. R. paprašė atlikti įvykio vietos apžiūrą, tačiau prokurorė nutarė prašymą dėl įvykio vietos apžiūros atmesti, kaip nepagrįstą.
8. Nurodo, kad J. V. duodamas parodymus tvirtino, kad policijos pareigūnų atžvilgiu buvo vartojami keiksmažodžiai, grasinimai, pravardžiavimai, tačiau policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose, o vėliau duodami parodymus tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė, priešingai, liudytojas policijos pareigūnas Š.V. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad A. R. prie jo elgėsi ramiai. Pažymi, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu J. V. parodė, kad vaizdo įraše „J. V.2“ 05.47 val. (11.25.00 filmavimo laiku) yra užfiksuota kaip A. R. suduoda jam smūgį į dešinį šoną, tačiau vaizdo įraše smūgio nesimato. Teismo posėdžio metu J. V. paaiškino, kad atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams buvo pasakyta, kad buvo suduota su kastuvu, tačiau liudytojai policijos pareigūnai V.A. ir Š.V. nei teismo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu, to nepatvirtino. Policijos pareigūnė V.A. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio vietoje jokių nusikaltimo požymių nustatyta nebuvo, tapačias aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnas Š.V.
9. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu J. V. tvirtino, kad sumušimo vieta buvo pageltusi, tačiau specialistės, 2020-01-13 apžiūrėjusios J. V. medicininius dokumentus, išvadoje nurodyta, kad J. V. diagnozuotas krūtinės ląstos priekinės sienos paviršinis sužalojimas, tačiau nepagrįstas objektyviais išoriniais trauminio požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymui. Apeliantas kelia klausimą, kodėl medikai nepamatė mėlynės, apie kurią kalbėjo J. V., nors į polikliniką jis kreipėsi kitą dieną po įvykio. Nurodo, kad teismas nusprendė, kad J. V. ir R. T. neturėjo tikslo apkalbėti A. R., tačiau, apelianto manymu, kadangi A. R. galėjo pasiskusti inspektorių vadovybei dėl neteisėtų veiksmų atliekant patikrinimą, jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi.
10. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
A. R. skundas atmetamas
11. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu jį pripažinti kaltu dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, nurodo, kad VDI inspektorių veiksmai buvo neteisėti, todėl jis pagrįstai jų nevykdė, o jo smūgiai J. V. sukeliant jam fizinį skausmą turėtų būti pripažįstami būtinąja gintimi.
12. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).
13. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, nuteistojo apeliacinį skundą bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai tinkamai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. A. R. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, o jo veiksmai, atsižvelgiant į nagrinėjamo įvykio aplinkybes, negali būti pripažįstami būtinąja gintimi, o tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
Dėl A. R. veiksmų kvalifikavimo
14. Iš bylos aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad A. R. VDI inspektorių atliekamo patikrinimo metu J. V. stumdė, trankė per nukentėjusiojo priešais save ištiestą ranką, laikydamas rankoje kastuvą, užsimojo juo į J. V. pusę, sakydamas: „Eik iš čia“, atliko kitus smurtinius veiksmus, to neginčija ir pats A. R., tačiau teigia, kad elgėsi taip todėl, kadangi inspektorių veiksmai tikrinant jo teritoriją buvo neteisėti, jis neprivalėjo jų vykdyti, todėl atsakomybėn galėtų būti traukiamas tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už atliktais smurtiniais veiksmais J. V. sukeltą fizinį skausmą.
15. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-229/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015 ir kt.). BK 286 straipsnis yra specialioji norma BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatų atžvilgiu, fizinis smurtas yra pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui būdas, todėl sukelti padariniai atskirai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojami.
16. Asmuo traukiamas atsakomybėn pagal BK 286 straipsnį tik už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kuris vykdo teisėtus veiksmus, atitinkančius jam suteiktus įgaliojimus. Siekiant nustatyti, pagal kurį straipsnį nagrinėjamu atveju turi būti kvalifikuojami A. R. veiksmai prieš VDI inspektorius, būtina nustatyti, ar inspektorių veiksmai buvo teisėti ir nuteistojo smurtinių tokių veiksmų kryptingumą – ar tai buvo pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, ar tyčinis fizinio skausmo sukėlimas.
17. BK 230 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis J. V. įvykių metu buvo VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, vykdė jam pavestas tarnybos pareigas, taigi, buvo laikomas valstybės tarnautoju BK 230 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste. VDI pateiktame 2019-10-23 potvarkyje „Dėl vienkartinės ypatingos svarbos užduoties“ nurodyta, kad 2019-10-23 – 2019-11-06 dienomis buvo organizuojamas ūkio subjektų įdarbinimo tvarkos pažeidimų tikrinimas, inspektoriams J. V. ir R. T. buvo pavesta tikrinti (duomenys neskelbtini) teritorijas (t. 2, b. l. 102-105). Apklausiami teismo posėdžio metu J. V. ir R. T. nurodė, kad jų patikrinimas buvo pradėtas ir atliktas teisėtai, tiek su vyr. inspektoriaus įsakymu, tiek su tiesioginio vadovo pavedimu.
18. Nuteistasis skunde nurodo, kad inspektorių atliktas patikrinimas buvo neteisėtas, kadangi asmenys jam nepateikė visų reikalingų dokumentų – tarnybinių pažymėjimų, įgaliojimo, pavedimo atlikti ūkio subjekto patikrinimą, todėl negalima bausti asmenį pasipriešinusiam tokiam patikrinimui, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis suvokė, jog J. V. ir R. T. yra inspektoriai ir veikia pagal turimus įgaliojimus. Nukentėjusysis J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad pradėdami patikrinimą priėjo prie dirbančių asmenų, prisistatė, nurodė savo pareigas, paprašė pateikti dokumentus, pasakė, kad atliekamas patikrinimas, pažymėjimas kabėjo nuo pat pradžios ant kaklo, yra aprašas, kaip atlikinėti patikrinimus, jie pateikia pažymėjimus ir, jeigu reikalauja savininkas, teikia kitus dokumentus. Nuteistasis iš pradžių kultūringai bendravo, sakė, kad jau buvo patikrinimai atliekami anksčiau. Kitas patikrinimą atlikęs inspektorius liudytojas R. T. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad nuteistajam prisistatė, pateikė pažymėjimą, pavedimo niekas neprašė pateikti, pagal situaciją pateikia pavedimą, įgaliojimą.
19. Bylos medžiagoje esantys vaizdo įrašai taip pat patvirtina, kad inspektoriai ne vieną kartą prisistatė įvykio vietoje buvusiems asmenims, tiek savo iniciatyva, tiek prašomi rodė tarnybinius pažymėjimus, taip pat tai, kad inspektoriai dėvėjo aprangą su VDI simbolika (t.1, b. l. 35-42). Vaizdo įraše „Medvėgalio, Justas V1“ matyti, kaip J. V. ateina į statybų aikštelę, pasisveikina, asmenims nurodo, kad yra iš darbo inspekcijos, prašo pateikti patentus, verslo liudijimus, jie pateikia. Iš tolo ateina A. R., J. V. jam nurodo, kad yra iš darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, kad atliekamas patikrinimas, parodo darbo pažymėjimą, į ką A. R. jam atsako, kad juk jie (inspekcija) čia buvo neseniai, paklausia, ar kas paskambino. 06.59 min., A. R. išsitraukia telefoną, liepia parodyti pažymėjimą, J. V. parodo. Vaizdo įraše „Medvėgalio, Justas V2“ 01.47 min. matyti, kaip J. V. prieina prie darbininko, jam sako: „laba diena, iš darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus, Valaskevičius, galite prisistatyt vardu, kokioje įmonėje dirbat čia, kas jus samdo?", tuo tarpu A. R. vaikšto šalia (t.1, b. l. 35-42).
20. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis nurodė, jog nežinojo, kad asmenys yra inspektoriai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo, jog prie namo atėję asmenys šaukė jo statybininkams „stokit, čia statybos inspekcija, niekur nebėkit“, priėjo, tada asmenys jam prisistatė, kad jie yra statybos inspektoriai ir jie atlieka patikrinimą. Pamatė, jog statybininkai pateikė inspektoriams visus savo turimus verslo liudijimus, po ko jis pasakė statybos inspektoriams, kad viskas, patikrinimą jie atliko, todėl, prašo palikti jo teritoriją. Jo namą statybos inspekcija tikrino jau trečią kartą per pastarąjį mėnesį (t. 1, b. l. 56-59, 125-128, 169-173). Vaizdo įraše „Medvėgalio, Rimantas T2“ 04.53 min. matyti A. R. kalbantis telefonu: „čia statybos inspekcija kažkokia tai, nežinau, aš jam draugiškai sakau – išeikit, bet jis naglas, eina“ (t.1, b. l. 35-42). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nuteistasis A. R. aiškiai suvokė, jog J. V. ir R. T. yra valstybės tarnautojai, atliekantys patikrinimą jo teritorijoje, todėl formalūs patikrinimo tvarkos pažeidimai negali būti pagrindu pripažinti inspektorių veiksmus neteisėtais.
21. BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.).
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. inspektorių atžvilgiu elgėsi itin agresyviai – juos stumdė, keikė, ragino palikti teritoriją, mojavo kastuvu ir juo J. V. sudavė smūgį. Nukentėjusysis J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuteistasis iš pradžių kultūringai bendravo, sakė, kad jau buvo patikrinimai atliekami anksčiau, konfliktas prasidėjo nuo to momento, kai kolega išbėgo paskui nelegaliai dirbantį asmenį, nuteistasis pradėjo vyti iš teritorijos, grasinti suduoti į veidą, vartojo necenzūrinius žodžius, daužė per rankas, vos planšetės jam iš rankų neišmetė, buvo nuspręsta kviesti policiją. Laikė prieš save ištiesęs ranką, kad nuteistasis neprieitų arčiau, tą ranką vis numušdavo, buvo ir stumdymas į kūną. Šalia buvo dar vienas namas, kuriame dirbo traktorininkas, priėjo prie jo patikrinti, ar legaliai dirba, nuteistasis buvo su kastuvu, pradėjo grasinti, ėjo su kastuvu rankose link jo. Liudytojas R. T. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad nuteistasis pradėjo jį stumdyti, į jį artėti ir praktiškai iki tvoros nustūmė, pradėjo necenzūriškai šnekėti, grasinti, sakė, kad „į dūdą duos“, kolegai sudavė per rankas, sulaužė pažymėjimą, kuris nukrito ir sulūžo, kolega prašė laikytis atstumo, tačiau nuteistasis prieidavo prie pat veido. Tokius inspektorių parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas „M., R. T2“, iš kurio matyti, kad A. R. stovi su kastuvu rankoje, nustumia šalia jo stovintį J. V., ranka paima už drabužių rankovės J. V., mėgina išvaryti iš savo teritorijos, mojuoja kastuvu (t.1, b. l. 35-42).
23. Atkreiptinas dėmesys, kad savo veiksmų netinkamumą inspektorių atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats A. R., nurodė tokio savo elgesio priežastis. 2019-12-04, 2020-04-29 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. R. paaiškino, kad, jo vertinimu, inspektoriai elgėsi labai agresyviai ir įžūliai, be jo leidimo ėjo į jo namus, gadino jo turtą, todėl jis labai susinervino ir pareikalavo nutraukti savo neleistinus veiksmus, vartojo necenzūrinius žodžius statybos inspektorių atžvilgiu, rankomis stumdė juos iš savo teritorijos, grasino trenkti kastuvu bei traukė juos už drabužių tik todėl, kad buvo labai susinervinęs, išprovokuotas jų įžūliaus elgesio, jį užvaldė emocijos, todėl pasikarščiavo, dabar supranta, kad jam taip nereikėjo karščiuotis (t. 1, b. l. 56-59, 125-128).
24. Apeliantas A. R. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu padaryta išvada, kad jis sudavė J. V. į šoną su kastuvu, nurodo, kad nukentėjusysis būdamas garaže nukrito pats. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti, kadangi juos paneigia objektyvūs bylos duomenys. Nukentėjusysis J. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, paaiškino, kad užėjo į namo vidų, koridoriaus gale pamatė nuteistąjį su kastuvu, prašė laikytis atstumo, buvo grasinimas ir prieš tai, ar prie traktoriaus, ar jau viduje. Eidamas atbulom, traukėsi link garažo, tada nuteistasis užsimojo ir su kastuvo rankena vožė jam į dešinės pusės šonkaulius (t. 1, b. l. 10-12). Liudytojas R. T. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad einant link garažo, išgirdo kolegos šūksnį „Baikit!“, greitai pravėrė garažo vartus ir pamatė kolegą, kuris pašokdamas per laiptelį išbėgo susiėmęs už šono, J. V. pasakė, kad nuteistasis jam trenkė į šoną, A. R. iš to paaukštinimo išėjo su kastuvu. Nors, nuteistojo teigimu, nukentėjusysis ir liudytojas buvo suinteresuoti bylos baigtimi dėl galimai gresiančios tarnybinės atsakomybės, pažymėtna, kad abu asmenys buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti surinkti įrodymai, byloje nėra jokių duomenų, jog asmenys būtų turėję bent kokį pagrindą apkalbėti nuteistąjį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti parodymų patikimumu.
25. Nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus apie suduotą smūgį kastuvu patvirtina ir vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „M., R. T2“ 04.12 min., girdimas garsas: „aaaaa...“, filmuojantis prieina prie garažo durų, užeina į vidų, A. R. stovi su kastuvu rankoje, R. T. J. V. klausia „su kastuvu?“, į ką J. V. atsako, kad taip, laikosi sau už dešinio šono, klausia R. T., ar jis filmuoja įvykį. Vaizdo įraše „M., J. V2“ matyti, kaip 05.38 min. į namą užeina A. R. ir eina prie J. V. laikydamas rankoje kastuvą ir sako: „ką jūs čia darot? čia yra mano namas“ . 05.45 min., J. V. apsisuka ir eina link išėjimo, po ko girdėti „aaaaaa...“, J. V. išbėga į kitas patalpas bei patraukia už pastolių, R. T. jo klausia „su kastuvu?“, J. V. atsako „su kastuvu vožė“. (t.1, b. l. 35-42). Iš 2019-10-30 medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad J. V. nustatytas kitas krūtinės ląstos priekinės sienos paviršinis sužalojimas. Grafoje „Būklės įvertinimas objektyviai“ nurodyta, kad nukentėjusiajam skauda krūtinės ląstos apatinę dalį iš dešinės. Judesiai ribotos amplitudės, kvėpavimo ekskursija pilna, skausminga (t. 1, b. l. 14). Apeliantas skundu kelia klausimą, kodėl medikai nepamatė mėlynės, apie kurią kalbėjo J. V., nors į polikliniką jis kreipėsi kitą dieną po įvykio, tačiau pažymėtina, kad kraujosruvos gali atsirasti skirtingu metu, ir praėjus tam tikram laikui po įvykio, kadangi priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip smūgio stiprumas, individualios nukentėjusiojo kūno savybės, nukentėjusiojo vilkimi drabužiai ir pan. Pažymėtina ir tai, kad ir pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog atliko tam tikrus veiksmus su kastuvu J. V. atžvilgiu – užėjo į namą rankoje laikydamas kastuvą, pradėjo reikalauti, kad inspektoriai paliktų jo namus, po ko priėjo prie J. V. ir laikomo rankoje kastuvo rankena jis pastūmė J. V. į šoną, kad jis greičiau išeitų iš jo namo (t. 1, b. l. 56-59, 125-128), todėl laikytina, kad nukentėjusiojo sužalojimo faktas yra įrodytas.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi aplinkybes, susijusias su atliktu patikrinimu, konstatuoja, jog surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėtis yra visiškai įrodyta.
Dėl būtinosios ginties
27. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. nurodo, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis, pažymi, kad nukentėjusysis ir liudytojas R. T. elgėsi netinkamai, vaikščiojo jo namų teritorijoje be leidimo, gadino turtą, todėl gynė savo nuosavybę.
28. Pagal teismų praktiką, būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.
29. Iš įvykių eigos matyti, kad tarp A. R. ir nukentėjusiojo bei liudytojo R. T. vykęs tarpusavio žodinis konfliktas dėl, nuteistojo vertinimu, neteisėtai atliekamo patikrinimo ir jo metu inspektorių daromų veiksmų, peraugo į A. R. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo ir liudytojo atžvilgiu – stumdymą, mojavimą kastuvu, sudavimą juo. Tokie nuteistojo veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik, kad nelaikytini tinkamais konfliktinei situacijai spręsti, tačiau ir neatitinka būtinosios ginties būtinų sąlygų – pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Įvertinus asmenų veiksmus konstatuotina, kad nukentėjusiojo ir liudytojo R. T. atlikti veiksmai – vaikščiojimas po teritoriją, turto apgadinimas kilo jau po nuteistojo pradėto agresyvaus elgesio, taigi A. R. veiksmus lėmė ne būtinybė gintis nuo inspektorių, kadangi jie nebuvo atlikę jokių veiksmų, kėlusių tiesioginę, realią ir akivaizdžią grėsmę nuteistojo sveikatai, gyvybei ar turtui, bet pyktis dėl inspektorių atliekamo tikrinimo, todėl konstatuoti, jog inspektoriai būtų pradėję puolamuosius veiksmus A. R. atžvilgiu ar kad toks puolimas buvo tiesiogiai gresiantis ir nuteistasis neturėjo kito pasirinkimo tik gintis, nėra, todėl teisė į būtinąją gintį nekyla. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. R. tyčia konflikto su inspektoriais metu jiems pasipriešino ir sukėlė J. V. fizinį skausmą.
30. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.