Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. gynėjo advokato E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 2, 5, 8 punktus ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. R. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, V. R. paskirta bausmė subendrinta su 2002 m. kovo 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo V. R. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos naudai priteista 7 899,40 Lt (2 287,82 EUR) per 60 mėnesių įmokant kiekvieną mėnesį į civilinio ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą po 148,33 Lt (42,96 EUR).

Iš nuteistojo V. R. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai priteista 6 515,70 Lt (1 887,08 EUR) ekstradicijos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 2, 5, 8 punktus, 284 straipsnio 1 punktą už tai, kad jis 2005 m. birželio 25 d., apie 1.00 val. poilsiavietėje prie Užusalių kaimo tvenkinio, esančio Jonavos r., Užusalių sen., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams (V. J., T. J., E. T., N. J., V. G., P. Ž., A. R., R. G., M. K., R. S. ir R. S.), demonstruodamas niekinantį požiūrį į minėtus asmenis, dėl chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą poilsiaujančiųjų atžvilgiu. V. R., susitaręs su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, tyčia sudavė vieną smūgį per dešinę ranką ir vieną smūgį per dešinę koją lazda prie palapinės gulėjusiai V. J., padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešinėje blauzdoje, tuo nežymiai sutrikdydamas V. J. sveikatą. Ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui tyčia suduodant prie palapinės gulėjusiam T. J. vieną smūgį lazda per kairę ranką ir vieną smūgį lazda per kairį šoną, tokiu būdu sukeliant T. J. fizinį skausmą, V. R., tuo pat metu tyčia sudavė automobilyje miegojusiam E. T. vieną smūgį lazda į kaktą, o pastarajam išlipus iš automobilio, tyčia sudavė E. T. du smūgius lazda per dešinę ranką, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui tuo pat metu tyčia suduodant E. T. vieną smūgį lazda per pakaušį, tokiais veiksmais V. R. nežymiai sutrikdė E. T. sveikatą. V. R., daužydamas lazda per palapinę, nugriovė ją, tyčia sudavė joje miegojusiam N. J. vieną smūgį lazda per nugarą ir vieną smūgį lazda per kairę ranką, tokiu būdu sukeldamas N. J. fizinį skausmą. V. R. tyčia sudavė V. G. vieną smūgį lazda į galvą, iš karto po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tyčia sudavus lazda V. G. tris smūgius per kairę ranką ir vieną smūgį per kairės kojos kelį, V. R. nesunkiai sutrikdė V. G. sveikatą. V. R. tyčia sudavė miegančiam (dėl to esančiam bejėgiškos būklės) P. Ž. penkis smūgius lazda į galvos sritį, nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. V. R. tyčia sudavė A. R. vieną ar daugiau smūgių lazda į galvos sritį, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą; tyčia sudavė R. G. vieną smūgį lazda į galvą, tokiais veiksmai nesunkiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą; tyčia sudavė R. S. ne mažiau kaip du smūgius lazda į galvą, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą. V. R. tyčia sudavė vieną kartą lazda iš palapinės išlendančiam M. K. į galvą, tokiais veiksmais sunkiai sutrikdydamas M. K. sveikatą.

Nuteistojo V. R. gynėjas advokatas E. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, pripažįstant V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pastarasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis, bei tuo pagrindu paskirti V. R. švelnesnę bausmę.

Apeliantas nurodo, kad skundu neginčija teismo priimto nuosprendžio motyvų, kuriais grindžiama nuteistojo V. R. kaltė. Apelianto nuomone, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl V. R. paskirtos bausmės, yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantas teigia, kad V. R. ne tik atsiprašė nukentėjusiųjų, bet ir atlygino dalį padarytos žalos, t. y. atliko realius veiksmus, stengdamasis pašalinti ir sušvelninti savo veiksmų žalingus padarinius; be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji pareiškė, kad neturi V. R. jokių pretenzijų. Pasak apelianto, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo įtariamas, gailėjosi dėl jų, tačiau ir padėjo išaiškinti esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes: nurodė kartu su juo dalyvavusį asmenį V. K.. Apeliantas mano, kad nuteistasis akivaizdžiai laisva valia aktyviai padėjo išaiškinti esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, dėl to laikytina, kad V. R. teisme duoti paaiškinimai, kuriais jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikiant grupėje iš anksto susitarusių asmenų, buvo duoti savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas itin lakoniškai pasisakė dėl bausmės skyrimo V. R., ne tik nepripažindamas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet ir neatsižvelgdamas į tai, kad V. R. yra charakterizuojamas teigiamai, byloje nėra duomenų, jog po 2005 m. padarytų nusikaltimų, dėl kurių V. R. nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Apeliantas nurodo, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiesiems žalą, V. R. teigiamos charakteristikos patvirtina, jog pastarojo pozityvus elgesys, jo siekis dorai gyventi ir dirbti parodo mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl V. R. skirtina švelnesnė, negu skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė atmesti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, nuteistojo gynėjas prašė patenkinti jo apeliacinį skundą.

Nuteistojo V. R. gynėjo advokato E. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

V. R. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija nuteistojo kaltės ir pastarojo veikos kvalifikavimo, tačiau prašo pripažinti V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus bei padėjo išaiškinti kitą asmenį, dalyvavusį padarant nusikalstamas veikas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinantį aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažįsta tik vieną kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tačiau, nustačius kelis alternatyvius pagrindus, teismas privalo nurodyti visus, nes tai turi reikšmės bausmės individualizavimui, nors ir pripažįstama tik viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl V. R. skirtinos bausmės, nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas iš dalies atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą savo noru (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.). Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodoma, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę teisiamojo posėdžio metu, tačiau parengtinio tyrimo metu, bei nagrinėjant bylą ankstesniame teisiamajame posėdyje, kategoriškai nepripažino savo kaltės. Dėl to pirmosios instancijos teismas nenustatė V. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Apelianto nuomone, nuteistasis padėjo išaiškinti esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, bei nurodė kartu su juo dalyvavusį asmenį.

Bylos duomenimis, prokuroras grindė kaltinimus, pareikštus V. R., nukentėjusiųjų parodymais, specialistų išvadomis, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolais (III b. t., 116-123 l.). Nuteistasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, V. K. nurodė, kaip asmenį, su kuriuo praleido įvykio vakarą (II b. t., 98-100, 102, 107 l., III b. t. 98 l.). Iš pirmosios instancijos teismo 2008 m. balandžio 14, 28 d. teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad V. R. neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų, ir nagrinėjant bylą teisme (IV b. t., 15-20, 28-33 l.). Bylos duomenimis, nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. balandžio 24 d. nuteistasis slėpėsi nuo teismo ir teisėsaugos institucijų, kol buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje pagal Europos arešto orderį (IV b. t., 37, 112 l.). Iš 2014 m. spalio 2 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant bylą iš naujo, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, nurodė, kad juos padarė kartu su V. K., apie tai neparodė ankstesniuose teismo posėdžiuose, nes nenorėjo, kad V. K. būtų patrauktas atsakomybėn. Nuteistojo teigimu, jis išvyko iš Lietuvos dėl to, kad bijojo, jog bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, teigė, jog nukentėjusieji davė teisingus parodymus (V b. t., 15-19 l.).

Aukščiau paminėtos aplinkybės, t. y. tai, kad byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. R. dalyvavo padarant byloje nagrinėjamus nusikaltimus (nukentėjusiųjų parodymai, parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolai, specialistų išvados, parodymų patikrinimo vietoje protokolai); tai, kad iš esmės baigiant bylą nagrinėti teisme, po prokuroro ir gynėjo baigiamųjų kalbų nuteistasis pasislėpė dėl to, jog bijojo baudžiamosios atsakomybės, leidžia daryti išvadą, kad 2014 m. spalio 2 d. teisiamojo posėdžio metu V. R. prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus dėl to, kad byloje buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Todėl V. R. parodymai nėra vertinami kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nenustatytas asmuo, kuris dalyvavo šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu kartu su V. R.. Gynėjas apeliaciniame skunde neginčija šios teismo nurodytos aplinkybės. Byloje nebuvo pareikšti įtarimai V. K., kuris buvo apklaustas liudytoju 2008 m. balandžio 14 d. teisiamojo posėdžio metu, bei parodė, kad įvykio vakarą visą laiką buvo su nuteistojo broliu O. G., su kuriuo gėrė alkoholinius gėrimus, kartu su jais gėrė ir V. R., kad V. K. tą vakarą niekur nėjo iš O. G. namų, o kaltinamasis tai išeidavo, tai vėl ateidavo (IV b. t., 15-20 l.). Pats nuteistasis apie V. K. galimą dalyvavimą nusikaltimuose parodė tik 2014 m. spalio 2 d., o iš Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos pareigūno 2014 m. lapkričio 20 d. pranešimo matyti, kad V. K. mirė 2014 m. balandžio 14 d. (V. b. t., 41 l.). Nuteistojo teigimas, jog jis nusikaltimus padarė kartu su V. K., negali būti vertinamas kaip padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. R. pripažino visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes verčiamas surinktų byloje įrodymų. Byloje nenustačius kartu su V. R. veikusio asmens, nuteistojo parodymai apie tai, kad nusikaltimus jis padarė su V. K., negali būti vertinamas kaip pagalba, išaiškinant nusikaltimuose dalyvavusius asmenis. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuteistajam nėra pagrindo švelninti atsakomybę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam bausmę, neatsižvelgęs į tai, kad V. R. charakterizuojamas teigiamai, byloje nėra duomenų, jog po 2005 m. padarytų nusikaltimų jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nuteistasis atlygino nukentėjusiesiems žalą, V. R. charakteristika patvirtina mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.

Bylos duomenimis, V. R. padarė šioje byloje nustatytus nusikaltimus, būdamas paleistas lygtinai prieš terminą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 9 d. nutarties pagrindu (II b. t., 115-117 l.), teistas 5 kartus, teigiamai charakterizuojamas Kauno tardymo izoliatoriaus (V b. t., 43 l.) bei UAB „Tadžis“, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuteistasis iš dalies atlygino nusikaltimais padarytą žalą) ir viena V. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimai padaryti nuteistajam būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui). Nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.), apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 2,5, 8 p.) bei labai sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.). Nuteistasis padarytais nusikaltimais kėsinosi į tokias svarbias įstatymo saugomas vertybes kaip žmogaus sveikata, viešoji tvarka, jo padaryti nusikaltimai pasižymėjo įžūlumu, nuteistasis puolė nukentėjusiuosius, panaudodamas gana pavojingą žmogaus sveikatai įrankį – medinę lazdą, kuria smūgiavo į įvairias nukentėjusiųjų kūnų vietas, tarp jų – į gyvybiškai svarbų žmogaus gyvybei organą – M. K. galvą. Įvertinus nuteistojo asmenybės pavojingumą, jo atsakomybę švelninančią ir sunkinančią aplinkybes, jo nusikalstamų veiksmų ir jų padarymo metu panaudoto įrankio pavojingumą, smūgių lokalizaciją, nusikaltimų padarymo motyvą, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmes (kurių terminai nežymiai mažesni nei nurodytus nusikaltimus numatančių BK straipsnių sankcijų vidurkiai) už jo padarytas veikas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų. Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra teisingos ir proporcingos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. R. už atskiras nusikalstamas veikas iš esmės teisingas bausmes, netinkamai jas subendrino.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalį, bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

V. R. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.), apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 2, 5, 8 p.) ir labai sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.). Nuteistojo padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą (labai sunkus, apysunkis ir nesunkus nusikaltimai). Todėl bendrinant bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 2, 5, 8 p., 135 str. 2 d. 8 p., jos turėjo būti apimtos: griežčiausia bausme (pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 6 m. laisvės atėmimas) apimant švelnesnes (pagal Lietuvos Respublikos BPK 284 straipsnio 1 dalį – 10 mėn. laisvės atėmimas, 138 straipsnio 2 dalies 2, 5, 8 punktus – 2 m. laisvės atėmimas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. R. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 2, 5, 8 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir skirti bausmę – 6 (šešerių) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2002 m. kovo 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynerių) metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.