- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- I3-8808-423/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01822-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko 2022-07-19 įsakymą Nr. 20-TE-749 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. V. skyrimo“ (1 t., b. l. 1–5).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas įsakymas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2022-05-26 pavedimu pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022-05-26 tarnybinį pranešimą atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno AVPK pareigūnų (tarp jų ir pareiškėjo) veiksmų, reaguojant į pranešimą apie galimą teisės pažeidimą. 2022-07-14 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-1S-105 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (toliau – ir Išvada) konstatuota, kad pareigūnai D. V. (ekipažo vyresnysis) ir L. Š. tarnybos metu 2022-04-16 apie 7.39 val. atvyko į pranešimo (duomenys neskelbtini) įvykio vietą, kur jau laukė pareigūnė A. G., sulaikyti neblaivūs R. K. ir L. T., sėdėję automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kiti įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai.
Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas, įvykio metu dirbęs Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – ir KP NVRS) vyresniuoju tyrėju, būdamas ekipažo vyresniuoju, turėdamas pareigą įforminti administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus būtinus veiksmus, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir priimti nutarimus šiose bylose, vykdyti administracinių nusižengimų bylų teisenas, tarnybos metu, gavęs informaciją apie galimai asmens padarytą teisės pažeidimą (galimai R. K. neblaivus vairavo automobilį), 2022-04-16 įvykio vietoje neatliko įvykio įforminimo veiksmų, neinicijavo įvykio tyrimo, nesiėmė visų priemonių, kad būtų nustatytas ir patrauktas atsakomybėn teisės pažeidimą padaręs asmuo, nors pagal pareigybės aprašymą turėjo pareigą ir privalėjo pradėti įvykio tyrimą, tačiau, elgdamasis aplaidžiai, to nepadarė. Dėl tokių aplaidžių D. V. veiksmų nebuvo užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su jam inkriminuotais pažeidimais nesutinka, kadangi jis ir L. Š. 2022-04-16 laiku sureagavo į gautą pranešimą apie galimą eismo įvykį ir į įvykio vietą atvyko 7.39 val. Įvykio vietoje dirbęs Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. K. pranešė, kad, jo nuomone, jokio eismo įvykio nebuvo, automobilį „Mercedes Benz“ vairavęs asmuo atsitrenkė į kelio bortelį ir važiavo, kol rado vietą kur sustoti. Taigi akivaizdu, kad galimas eismo įvykis įvyko ne (duomenys neskelbtini), o kitoje vietoje, galimai (duomenys neskelbtini).
Be to, A. G. paaiškinime nurodė, kad ties Olandų g. 9, Kaune, buvo pastebėtas stovintis automobilis su išjungtu varikliu, t. y. automobilis eisme nedalyvavo, nors pareiškėjo ekipažas buvo iškviestas į galimai eismo įvykį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į iškvietimą atvyko, kai įvykio vieta jau buvo saugoma vyriausiojo patrulio A. K., o bandęs bėgti asmuo R. K. sulaikytas (dėl jo pradėta administracinė teisena). Šiuo atveju, nenustačius eismo įvykio (dėl kurio ir buvo gautas kvietimas) vietos, nesant nukentėjusių asmenų ir liudytojų, nebuvo galimybės atlikti būtinus pirminius veiksmus, jeigu galimai toks eismo įvykis ir buvo.
Pažymėjo, jog Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas turėjo atlikti tyrimo veiksmus įvykio vietoje: nustatyti ir apklausti liudytojus, padaryti įvykio vietos nuotraukų, užfiksuoti įvykio vietą, automobilį nugabenti į policijos saugomą aikštelę, kritiškai vertinti aplinkybes, kad R. K. baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti, tačiau įvykio vietoje nesurašė jokių tyrimo veiksmų protokolų, tik žodžiu bendravo su įvykio vietoje buvusiais policijos pareigūnais. Pažymėjo, kad tai nebuvo eismo įvykio vieta (dėl to pareiškėjo ekipažas buvo iškviestas), eismo įvykio vieta nebuvo nustatyta, o pagal įvykį adresu (duomenys neskelbtini), yra pradėta administracinė teisena ir visi būtini pirminiai veiksmai buvo atlikti anksčiau atvykusių pareigūnų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Išvadoje neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėtos faktinės įvykio aplinkybės, jos netinkamai įvertintos, nesurinkti pakankami įrodymai, nepateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo tarnybinę atsakomybę, todėl prašė skundą patenkinti.
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime (1 t., b. l. 36–42) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. Nuobauda pareiškėjui paskirta atsižvelgiant į 2022-07-14 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-1S-105 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų“. Išvadoje konstatuota, kad D. V., dirbdamas su pareigūne L. Š., 2022-04-16 apie 7.39 val. atvyko į pranešimo (duomenys neskelbtini) įvykio vietą, kur laukė Kauno AVPK pareigūnai A. K. ir A. G.. Pastarieji informavo, kad A. G., reaguodama į pranešimą, jog nežinomas automobilis atsitrenkė į stulpą, netoli įvykio vietos rado stovintį apgadintą automobilį „Mercedes Benz“ ir jame prie vairo sėdintį akivaizdžiai neblaivų R. K., šalia keleivio sėdynėje sėdinčią taip pat neblaivią L. T., kurie neigė vairavę automobilį. R. K. vengė tikrintis alkoholio kiekio matuokliu ir bandė pabėgti nuo pareigūnės, bet buvo sulaikytas. Jam alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu nustatytas 1,52 promilės, o antru pūtimu – 1,53 promilės girtumas. Be to, D. V. ir L. Š. A. Juozapavičiaus pr. rado galimą įvykio vietą, kurioje automobilis „Mercedes Benz“ galimai apgadino kelio bortelį ir nuvažiavęs sustojo ties (duomenys neskelbtini), kur jį surado pareigūnė A. G.. Pareigūnė L. Š. kelis kartus siūlė D. V. tinkamai įforminti įvykį, bet pastarasis įvykio įforminimo veiksmų neinicijavo.
Šioje situacijoje pareiškėjas privalėjo atlikti tyrimo veiksmus įvykio vietoje: nustatyti ir apklausti įvykio liudininkus, padaryti įvykio vietos nuotraukų, užfiksuoti įvykio vietą, užfiksuoti netoli įvykio vietos matomas vaizdo kameras, automobilį nugabenti į policijos saugomą aikštelę, esant būtinumui atlikti kitus tyrimo veiksmus, kritiškai vertinti aplinkybę, kad įvykio vietoje rastas R. K., daug kartų baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti, neigė vairavęs automobilį.
Pareigūnai D. V. ir L. Š. įvykio vietoje nesurašė jokių tyrimo veiksmų protokolų, tik žodžiu bendravo su įvykio vietoje buvusiais policijos pareigūnais. Dėl tokių aplaidžių minėtų pareigūnų veiksmų nebuvo laiku pradėtas tyrimas dėl galimo R. K. vairavimo esant neblaiviam, įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys.
Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-12-28 įsakymu Nr. 5-V-850 „Dėl Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir PRĮR taisyklės), 45.2 ir 45.5 punktų, Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-12-15 įsakymu Nr. 5-V-1066 „Dėl Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kompetencijų aprašas), 3.1.1, 3.1.2.1, 3.1.2.2, 3.1.3, 3.2.1, 3.2.2, 3.2.3, 3.2.3.1, 3.2.3.2, 3.2.3.3 ir 3.3 punktų, Pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemos (algoritmų), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018-01-08 įsakymu Nr. 5-V-92 „Dėl Pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl algoritmų), 2.1 punkto reikalavimus; nevykdė Kauno AVPK KP NVRS vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame Kauno AVPK viršininko 2021-02-12 įsakymu Nr. 20-V-69 „Dėl Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 6.2, 6.3 ir 6.4 punktuose numatytų funkcijų, padarė tarnybinį nusižengimą veikdamas netiesiogine tyčia.
Visi minėti teisės aktai nustato policijos pareigūno pareigą imtis priemonių tinkamai įforminti įvykį, konkrečius veiksmus, kurie turi būti atliekami. Nustačius, kad pareiškėjas įvykio neįformino, atitinkamai nebuvo atlikti jokie minėtuose teisės aktuose nurodyti veiksmai.
Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad pagal iškvietimą atvyko, kai įvykio vieta jau buvo saugoma, kad automobilis „Mercedes Benz“ eismo įvykyje nedalyvavo, nebuvo liudytojų, nukentėjusiųjų, todėl nebuvo prasmės atlikti būtinuosius pirminius veiksmus.
Atsakovas nurodė, kad įvykiu, kurį privalėjo įforminti pareiškėjas, laikomas ne tik atsitrenkimas į stulpą, bet ir galimas vairavimas neblaiviam. Iš turimų duomenų matyti, kad pareigūnai įvykio vietoje rado apgadintą automobilį „Mercedes Benz“ su išskleistomis oro pagalvėmis, jame sėdėjo du neblaivūs asmenys, vienas iš jų sėdėjo vairuotojo vietoje. Šie asmenys vengė tikrintis blaivumą, kategoriškai neigė vairavę automobilį, vienas iš jų bandė bėgti nuo policijos pareigūnų, paaiškino, kad automobilyje jis tik prisėdo pasėdėti. Tokie paaiškinimai ir asmenų elgesys sudaro pagrindą įtarti, kad tai tėra gynybinė pozicija. Dėl to buvo būtina įforminti įvykį, atlikti pirminius veiksmus, kad būtų sudaryta galimybė ateityje detaliai jį ištirti ir priimti procesinį sprendimą dėl šių asmenų atsakomybės.
Atsakovo nuomone, tarnybinis patikrinimas dėl D. V. veiksmų buvo atliktas objektyviai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, o paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Išvadoje konstatuota subjektyvi tarnybinio nusižengimo pusė – kaltė, pasireiškusi aplaidumu, išsamiai išnagrinėtos faktinės tarnybinio nusižengimo aplinkybės, atsižvelgta į pareigūno paaiškinimus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai. Prašė skundą atmesti.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022-07-19 įsakymo Nr. 20-TE-749 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. V. skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (1 t., b. l. 28), pagrįstumas ir teisėtumas.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Statuto VI skirsnis ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Statuto 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Statuto 38 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Vadovaujantis Statutu, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 39 str. 2 d.). Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 40 straipsnyje. Tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis Statuto 39 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatų (Tvarkos aprašo 5 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (pvz., LVAT 2012-12-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013-06-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).
LVAT taip pat yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis LVAT praktika (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A143-956/2010, Nr. A146-1459/2010, Nr. eA-56-552/2017), motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą ir jos pagrindu priimtą skundžiamą įsakymą, kuriuose atsispindi tarnybinio patikrinimo rezultatai, taip pat kitą tarnybinio patikrinimo medžiagą, nenustatė, kad būtų iš esmės pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimai. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus objektyvių duomenų, kad pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą.
Teismui pateiktų įrodymų administracinėje byloje visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2022-05-26 pavedimu pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. K. 2022-05-26 tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-2863 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno AVPK pareigūnų, tarp jų ir AVPK Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto D. V. (įvykio metu ėjusio Kauno AVPK KP NVRS vyresniojo tyrėjo pareigas), veiksmų, reaguojant į pranešimą apie galimą teisės pažeidimą.
2022-07-14 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-105 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ konstatuota, kad pareiškėjas ir pareigūnė L. Š., įvykio metu ėję Kauno AVPK KP NVRS vyresniųjų tyrėjų pareigas, 2022-04-16 dirbo radijo šaukimu K1011, ekipažo vyresnysis pareigūnas buvo D. V. Abu minėti pareigūnai tarnybos metu 2022-04-16 apie 7.39 val. atvyko į pranešimo (duomenys neskelbtini)įvykio vietą, kur laukė pareigūnė A. G., sulaikyti neblaivūs R. K. ir L. T., sėdėję automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kiti įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai. D. V. ir L. Š. iš įvykio vietoje buvusių pareigūnų A. K. ir A. G. gavo informaciją apie tai, kad nežinomas automobilis atsitrenkė į stulpą, netoli įvykio vietos rado stovintį apgadintą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame prie vairo sėdintį akivaizdžiai neblaivų R. K., šalia keleivio sėdynėje sėdinčią taip pat neblaivią L. T., pastarieji neigė vairavę automobilį. R. K. vengė tikrintis alkoholio kiekio matuokliu ir bandė pabėgti nuo pareigūnės A. G., bet po persekiojimo buvo sulaikytas, jam alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu nustatytas 1,52 promilės, o antruoju pūtimu – 1,53 promilės girtumas. D. V. ir L. Š. A. Juozapavičiaus pr. rado galimą įvykio vietą, kurioje automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai apgadino kelio bortelį ir nuvažiavęs sustojo Olandų g. 9, kur jį surado pareigūnė A. G.. L. Š. kelis kartus ragino pareiškėją tinkamai įforminti įvykį, tačiau pastarasis jokių veiksmų neatliko, nors privalėjo tinkamai įvertinti buvusią situaciją ir pradėti tyrimą, kad būtų nustatyta, ar įvykio metu buvo padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, ar R. K. ar L. T. neblaivūs vairavo automobilį „Mercedes Benz“.
Pareigūnai D. V. ir L. Š. privalėjo atlikti tyrimo veiksmus įvykio vietoje: nustatyti ir apklausti įvykio liudininkus, padaryti įvykio vietos nuotraukų, užfiksuoti įvykio vietą, užfiksuoti netoli įvykio vietos matomas vaizdo kameras, automobilį nugabenti į policijos saugomą aikštelę, esant būtinumui atlikti kitus tyrimo veiksmus, kritiškai vertinti aplinkybę, kad įvykio vietoje rastas R. K. daug kartų baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti, neigė vairavęs automobilį. Tačiau pareiškėjas įvykio vietoje nesurašė jokių tyrimo veiksmų protokolų, tik žodžiu bendravo su įvykio vietoje buvusiais policijos pareigūnais.
Nustatyta, kad pareiškėjas, įvykio metu dirbęs Kauno AVPK KP NVRS vyresniuoju tyrėju, būdamas ekipažo vyresniuoju, turėdamas pareigą įforminti administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos, užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, asmeniškai atsakyti už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir priimti nutarimus šiose bylose, vykdyti administracinių nusižengimų bylų teisenas. Tačiau tarnybos metu, gavęs informaciją apie galimai asmens padarytą teisės pažeidimą (galimai R. K. neblaivus vairavo automobilį), 2022-04-16 įvykio vietoje ((duomenys neskelbtini)) neatliko įvykio įforminimo veiksmų, neinicijavo įvykio tyrimo, nesiėmė visų priemonių, kad būtų nustatytas ir patrauktas atsakomybėn teisės pažeidimą padaręs asmuo, nors pagal pareigybės aprašymą turėjo pareigą ir privalėjo pradėti įvykio tyrimą, bet elgdamasis aplaidžiai to nepadarė. Dėl tokių aplaidžių pareiškėjo veiksmų nebuvo laiku pradėtas tyrimas dėl galimo R. K. vairavimo esant neblaiviam, įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys.
Konstatuota, kad D. V. neveikimu (elgdamasis aplaidžiai) pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 45.2 ir 45.5 punktų, Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius aprašo 3.1.1, 3.1.2.1, 3.1.2.2, 3.1.3, 3.2.1, 3.2.2, 3.2.3, 3.2.3.1, 3.2.3.2, 3.2.3.3, 3.3 punktų, Pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemos (algoritmai) 2.1 punkto reikalavimus, nevykdė Kauno AVPK KP NVRS vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.2 ir 6.3 punktuose numatytų funkcijų ir padarė tarnybinį nusižengimą (1 t., b. l. 6–27).
Kauno AVPK viršininko 2022-07-19 įsakymu Nr. 20-TE-749 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. V. skyrimo“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (1 t., b. l. 28).
Vienintelis būtinas ir pakankamas pagrindas tikrinamo pareigūno tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinio nusižengimo sudėties jo veikoje buvimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti Išvadoje konstatuotus pažeidimus.
Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui (25 str. 1 d. 2 p.).
PRĮR taisyklių 45 punkte nustatyta, kad atlikus neatidėliotiną policijos registruojamo įvykio tikrinimą ir nustačius, kad yra nusikalstamos veikos požymių arba yra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti ar asmeniui dingus be žinios, informaciją tikrinęs pareigūnas tai įrašo Policijos registruojamų įvykių registre naudodamas PPV (policijos pajėgų vieneto) modulio funkcionalumą ar praneša operatyvaus valdymo padalinio pareigūnui ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo rekomendacijomis dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, IBPS (Integruota baudžiamojo proceso informacinė sistema) pradeda ikiteisminį tyrimą (45.2 p.); yra padarytas administracinis nusižengimas, informaciją tikrinęs pareigūnas tai įrašo PRĮR naudodamas PPV modulio funkcionalumą ar praneša operatyvaus valdymo padalinio pareigūnui ir teisės aktų nustatyta tvarka įformina administracinį nusižengimą (45.5 p.).
Įsakymo dėl algoritmų 2.1 punkte įtvirtinta, kad pareigūnai, reaguojantys į pranešimus apie nusikalstamas veikas (vagystė, turto sunaikinimas ar sugadinimas, viešosios tvarkos pažeidimas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, nusikalstama veika, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, tyrimas dėl dingusio be žinios asmens ir mirties priežasčiai nustatyti), vadovaudamiesi šio įsakymo 1 punktu patvirtintais algoritmais, taip reaguodami į pranešimus apie kitas nusikalstamas veikas, privalo atlikti visus pirminius būtinus proceso veiksmus, įvykio vietoje surinkti ir užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis.
Kompetencijų aprašo 3 punkto papunkčiuose nustatyti detalūs operatyvinės grupės funkcijas vykdančių pareigūnų, reagavusių į pranešimą apie įvykį ir pagal kompetenciją įvykio vietoje atlikusių būtinus pirminius veiksmus, veiksmai.
Pareigybės aprašymo 6 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas vykdo šias funkcijas: gavęs pranešimų apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos (6.2 p.); pagal kompetenciją užkardo, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku (6.3 p.); pagal kompetenciją atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir priima nutarimus šiose bylose, vykdo administracinių nusižengimų bylų teiseną (6.4 p.).
Visos minėtų teisės normų nuostatos nustato policijos pareigūno pareigą imtis priemonių tinkamai įforminti įvykį, konkrečiai nustato, kokie veiksmai turi būti atliekami. Iš anksčiau minėtų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas įvykio neįformino, atitinkamai nebuvo atlikti jokie minėtose nuostatose nurodyti veiksmai, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos, užkardyti, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, asmeniškai atsakyti už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir priimti nutarimus šiose bylose, vykdyti administracinių nusižengimų bylų teiseną.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno AVPK Kelių policijos pareigūnas E. I. 2022-06-13 dėl R. K. pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą dėl 2022-04-16 pranešime ROIK 0122000022069 minimų įvykio aplinkybių. R. K. buvo surašytas protokolas ir 2022-09-20 nutarimu jam paskirta 1 400 Eur administracinė bauda už tai, kad jis 2022-04-16 4.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, neturėdamas tam teisės, buvo neatidus, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio bortą, apgadino automobilį (2 t., b. l. 76–80). Aiškinantis įvykio aplinkybes R. K. nustatytas 1,52 promilės girtumas. Tai tik patvirtina aplinkybę, jog eismo įvykis buvo ir administracinio nusižengimo teisena privalėjo būti pradėta, o pagal anksčiau nurodytus teisės aktus tai privalėjo padaryti pareiškėjas.
Tačiau teismas konstatuoja, kad jau vien aptartų faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas turėtų būti vertinama kaip neproporcinga ir neadekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų padarinių, pareiškėjas tarnybine tvarka nebaustas, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas pakeistina Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – pastaba.
LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022-07-19 įsakymu Nr. 20-TE-749 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. V. skyrimo“ paskirtą D. V. tarnybinę nuobaudą – papeikimą pakeisti tarnybine nuobauda – pastaba.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.