- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-420-267/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- S. Č.
- Atsakovas
- B. Č., M. Č.
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. Č. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-58-636/2018 pagal ieškovo S. Č. patikslintą ieškinį atsakovams B. Č., M. Č., trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialui dėl servitutų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. Č. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas atsakovams B. Č. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bendro 4,0000 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą R. S. 2017 m. liepos 12 d. parengtą projektą jo naudai nustatyti neterminuotus ir neatlygintinus servitutus – 0,2733 ha bendro ploto servitutą prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių: gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir biologinio nuotekų valymo įrenginio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); be to, 0,0313 ha bendro ploto kelio servitutą (5 m pločio) privažiuoti prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu statinių. Nurodė, kad pabaigus namo ir jo priklausinių statybą ieškovas negali įregistruoti statinių, nes jie stovi buvusiai sutuoktinei ir jų sūnui priklausančiame žemės sklype, kurie nesutinka leisti ieškovui jiems priklausančiame sklype įregistruoti statinius. Šalims pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebuvo sprendžiama, kaip ieškovas galės naudotis buvusios sutuoktinės žeme, esančia po jam santuokos nutraukimo metu atitekusiais pastatais, taigi, liko neišspręsta naudojimosi žemės apie statinius tvarka.
2. Atsakovai B. Č. ir M. Č. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad prieš nutraukiant santuoką su ieškovu buvo susitarimas, kad jis namą padovanos sūnui. Ji dalį žemės padovanojo sūnui, kad jis galėtų įteisinti namą. Ši žemė yra jos tėviškė ir niekada nebuvo kalbos apie šios žemės pardavimą. Už šį žemės sklypą yra mokamas žemės mokestis, todėl, jei būtų nustatytas servitutas, turėtų būti sumokėta minimali kompensacija.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centro Telšių filialas atsiliepimu sutiko su ieškinio reikalavimu dėl servitutų nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. vasario 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė atsakovams B. Č. ir M. Č. dalinės nuosavybės teise priklausančiame 4,000 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą R. S., vykdančio individualią veiklą, 2017 m. rugpjūčio 24 d. parengtą žemės sklypo servitutų schemą, neterminuotą 0,2733 ha bendro ploto servitutą aplink ieškovui S. Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius): šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir biologinį nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė atsakovams B. Č. ir M. Č. dalinės nuosavybės teise priklausančiame 4,000 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą R. S., vykdančio individualią veiklą, 2017 m. rugpjūčio 24 d. parengtą žemės sklypo servitutų schemą, neterminuotą 0,0313 ha bendro ploto servitutą (5 metrų pločio) privažiuoti prie ieškovui S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų statinių (inžinerinių): šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir biologinio nuotekų valymo įrenginio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 24 d. parengtą žemės sklypo servitutų schemą teismas pripažino neatskiriama sprendimo dalimi. Kitą patikslintą ieškinio dalį atmetė. Priėmė ieškinio atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė. Iš ieškovo S. Č. ieškovei B. Č. teismas priteisė 3750 Eur, o M. Č. 1250 Eur vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas pripažino, kad pagal 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.2 punktą ieškovui nuosavybės teise atiteko nebaigtos statybos gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais ir kitais statiniais, inžineriniais statiniais. Taip pat teismas laikė nepagrįstais ir neįrodytais atsakovų argumentus, kad ieškovas atsakovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nelegaliai pastatė statinius.
6. Nagrinėjamoje byloje teismas pabrėžė, kad ieškovo ir atsakovų nesutarimas dėl servituto nustatymo akivaizdžiai atsiskleidė nagrinėjant šią bylą – šalims bylos nagrinėjimo metu nepavyko pasiekti bendro susitarimo, kokiu teisiniu pagrindu ieškovas gali naudotis atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi, esančia po jam priklausančiais pastatais, be to, atsakovai apskritai nepasiūlė kitokios servituto nustatymo tvarkos, todėl klausimą dėl servituto nustatymo sprendė teismas.
7. Teismas pažymėjo, kad, nenustačius atsakovams priklausančio žemės sklypo dalies servituto, ieškovas negalėtų tinkamai naudotis jam priklausančiais statiniais, be to, atsakovams neduodant sutikimo ieškovas negali jam priklausančius statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir tinkamai įgyvendinti savo, kaip statinių savininko, teisių. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai ir kiti kiemo statiniai stovi atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir prie šių pastatų bei statinių galima patekti tik per keliuką, einantį per atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, teismas nustatė neterminuotą servitutą atsakovams dalinės nuosavybės priklausančiam žemės sklypui, pagal 2017 m. rugpjūčio 24 d. R. S., vykdančio individualią veiklą, parengtą schemą, kuri sukels kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkams (atsakovams) ir užtikrins ieškovui, kaip viešpataujančiojo daikto savininkui, galimybę naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, jį tinkamai prižiūrėti, įgyvendinti savo kaip daiktų savininko teisę juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas prašė nustatyti neatlygintinus servitutus, o atsakovai apskritai nesutiko su servitutų nustatymu. Teismo vertinimu, nustačius neatlygintinus servitutus, nebūtų kompensuojami dėl servitutų patiriami netekimai ir būtų pažeisti atsakovų interesai, juo labiau, kad civiliniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Šalims nesutarus dėl neatlygintino servituto, teismas pasisakė dėl prievolės mokėti kompensaciją, numatytą CK 4. 129 straipsnyje, jos rūšies, dydžio ir mokėjimo sąlygų. Spręsdamas dėl kompensacijos už servitutu apsunkintą žemės sklypą, teismas akcentavo, kad ieškovui priklausančių pastatų ir kitų statinių buvimas atsakovams jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nebuvo netikėtas (siurprizinis). Sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsakovė turėjo suvokti, kad neišsprendus žemės sklypo dalies, reikalingos statiniams eksploatuoti, naudoti klausimo, ieškovas negalės naudotis pastatais ir kitais statiniais ir įgyvendinti savininko teisės įregistruoti pastatus ir kitus statinius. Atsakovas M. Č. nuosavybės teises į ieškovui priklausančiais pastatais ir kitais statiniais užstatytą žemės sklypą įgijo jau esant šiems pastatams ir kitiems statiniams, todėl atsakovas turėjo numanyti, kad ateityje gali kilti klausimas dėl žemės sklypo dalies apie ieškovui priklausančius pastatus ir kitus statinius apsunkinimo. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju tikslinga nustatyti viešpataujančio daikto savininkui (ieškovui) prievolę mokėti atsakovams, kaip tarnaujančio daikto savininkams už jų teisių suvaržymą dėl nustatytų servitutų, vienkartinę kompensaciją, lygią 5000 Eur sumai, atsižvelgiant į atsakovams nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis – atsakovei B. Č. sumokant 3750 Eur, o atsakovui M. Č. – 1250 Eur vienkartinės kompensacijos sumas.
9. Spręsdamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovo patirtas išlaidas už advokato pagalbą surašant patikslintą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, į bylos sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių bei į tai, kad yra patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovų teismas priteisė 50 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 715,50 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 357,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, į bylos sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių bei į tai, kad atmesta 50 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovo teismas priteisė 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 800 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas S. Č. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimo dalis dėl servituto atlygintinumo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – apeliantui nustatyti neatlygintinius servitutus bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10. 1. Skundžiamo sprendimo dalis dėl servituto atlygintinumo, apelianto nuomone, priimta netinkamai taikius CK 6.193–6.195 straipsniuose reglamentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtotas sutarties aiškinimo taisykles, be to, skundžiamo sprendimo dalis dėl servituto atlygintinumo priimta taip pat netinkamai pritaikius CK 4.129 straipsnio normą, reglamentuojančią dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimą. Apeliantas nurodo, kad, nors servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, išimtiniais atvejais, konstatavus tam tikra konkretų pagrindą, jis gali būti ir neatlygintinis. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė sutiko leisti ieškovui neatlygintinai naudotis jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenkančiu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, nes pati atsakovė pageidavo, kad jai po santuokos nutraukimo atitektų trijų kambarių butas. Akivaizdu, kad, jeigu atsakovė nebūtų sutikusi apeliantui leisti neatlygintinai naudotis gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, jis tikrai nebūtų sutikęs su tokiu šalių turto pasidalijimui. Todėl teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo esminės servituto pobūdžio faktinės aplinkybės, o išvadą dėl servituto pobūdžio padarė neanalizavęs šalių civilinio santykio valios, nesiaiškinęs šalių tikrųjų ketinimų dėl neatlygintino servituto nustatymo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Teismas spręsdamas dėl atlygintino servituto nustatymo nenustatinėjo, ar dėl servituto nustatymo atsakovai patirs turtinių nuostolių, be to, spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio, teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad šioje byloje atsakovai net neteigė ir neįrodinėjo, jog, nustačius servitutą, jie patirs kokių nors konkrečių turtinių nuostolių, nei kad ateityje dėl to turės išlaidų. Apelianto teigimu, teismas nustatydamas vienkartinės kompensacijos dydį, neatsižvelgė į tai, kad apelianto prašomi nustatyti servitutai nustatyti ne visam atsakovų žemės sklypui, o tik nedidelei atsakovų žemės sklypo daliai. Be to, netyrė ir nevertino, ar nustačius 4,0000 ha atsakovams bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vos 0,3046 ha ploto apelianto prašomus servitutus, atsakovai iš tiesų tikrovėje praras tėviškę ir galimybę džiaugtis gamta, gražia aplinka ir ar toks akivaizdžiai nereikšmingas neturtinio pobūdžio netekimas, atsižvelgiant į bylos faktinių aplinkybių visetą, tikrai turi būti atlygintas. Teismo nustatytas 5000 Eur vienkartinės kompensacijos dydis, kuris net 1438 Eur viršija viso atsakovų žemės sklypo vidutinę rinkos vertę (3562 Eur), apelianto teigimu, yra akivaizdžiai neadekvatus ir neteisingas. Teismas neįvertino, kaip parinkta vienkartinė kompensacija dera su abiejų šalių interesais, todėl apeliantui priskyrė neproporcingą naštą, visiškai neatsižvelgęs, ar tokio dydžio kompensavimas yra realus ir įvykdomas.
Šalies argumentai
10.3. Apelianto teigimu, teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstė vienodu procentiniu santykiu, nors patenkino pagrindinį neturtinį apelianto reikalavimą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai B. Č. ir M. Č. nurodo neprieštaraujantys, jeigu teismas nustatys procesinės teisės normų pažeidimą arba netinkamą jų pritaikymą ir bylą perduos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, be to, prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantas prieš kreipdamasis į teismą dėl servitutų nustatymo privalėjo: 1) tapti gyvenamojo namo statytoju (pakeisti statytoją); 2) komisijai pateikti prašymą pripažinti statinį tinkamu naudoti, pateikiant su statybos leidimus ir techninį projektą, atliktus kadastrinius matavimus ir pan.; 3) statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Todėl skundžiamas sprendimas apeliantui nesukurs ir negali sukurti jokių teisinių pasekmių, ir tai suponuoja išvadą, jog teismas turi teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nebūdamas daikto, dėl kurio gali būti nustatomas servitutas, (viešpataujančio daikto) savininku, ieškovas neturi nei procesinės, nei materialiosios teisės kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Vis dėlto turėdamas duomenų apie nelegalius ir savavališkus statinius, teismas nustatė servitutą.
11.2. Pats ieškovas dalijant santuokoje įgytą turtą nesutiko, kad butas atitektų jam. Apeliantas nesilaiko duoto pažado namą ir kitus statinius padovanoti sūnui. Atsakovei priklausantis žemės sklypas, kurio dalis dabar užstatyta, yra didelė moralinė vertybė ir pinigais sunkiai pamatuojama.
11.3. Apeliantas pirmosios instancijos teisme žemės sklypo vertės net neįrodinėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl kompensacijos dydžio už servituto nustatymą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
13. Teisėjų kolegija nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto servituto turinio ir jo apimties, nes apeliaciniu skundu apeliantas to neginčija. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad, nesiaiškinęs šalių tikrųjų ketinimų dėl neatlygintino servituto nustatymo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu, teismas nepagrįstai nustatė atlygintinį servitutą su neadekvačia (per didele) kompensacija. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.
14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir biologinio nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo pagrindu. Teismas pripažino, kad pagal 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.2 punktą ieškovui nuosavybės teise atiteko nebaigtos statybos gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais ir kitais inžineriniais statiniais. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas negali įregistruoti jam pagal teismo sprendimą atitekusio nebaigto statyti gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, kadangi jie yra pastatyti ant atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, o atsakovai leidimo įregistruoti statinius gera valia neduoda. Kol nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti statiniai, apeliantas negali įregistruoti nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą.
15. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad bylą nagrinėjęs teismas nesiaiškino šalių tikrųjų ketinimų dėl neatlygintino servituto nustatymo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu. Byloje nustatyta, kad atsakovei B. Č. pagal 2000-08-10 dovanojimo sutartį jos motina J. Č. padovanojo bendro 4.0000 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Šiame sklype buvę sutuoktiniai S. Č. ir B. Č. santuokos metu pradėjo gyvenamojo namo statybą. Visų pirma, iš teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio akivaizdu, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, kaip realiai ieškovas galės naudotis jam atitekusiu šiuo nekilnojamuoju turtu, kai jis stovi ant buvusiai sutuoktinei priklausančio žemės sklypo. Taigi, šalys nekonkretizavo savo teisių ir jų apimties, apeliantui naudojantis atsakovų žemės sklypo dalimi. Sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tiek apeliantas, tiek atsakovė turėjo suvokti, kad, neišsprendus žemės sklypo dalies reikalingos statinių eksploatacijai naudojimo klausimo, ieškovas negalės naudotis pastatais ir kitais statiniais ir įgyvendinti savininko teisės įregistruoti pastatus ir kitus statinius. Įvertinus tai, reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškovui priklausančių pastatų ir kitų statinių buvimas atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nebuvo netikėtas (siurprizinis), tai tinkamai įvertino ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Atsakovai turėjo numanyti, kad ateityje gali kilti klausimas dėl žemės sklypo dalies apie ieškovui priklausančius pastatus ir kitus statinius apsunkinimo. Antra, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nėra sąlygų dėl atsakovės sutikimo leisti apeliantui neatlygintinai naudotis jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenkančiu gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais, esančiais jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neaptartas ir ieškovo įsipareigojimas namą ir kitus statinius padovanoti sūnui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad šalys iš esmės buvo susitarusius dėl neatlygintino servituto. Trečia, byloje nėra duomenų, kurie leistų pripažinti, kad ieškovas atsakovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statinius pasistatė nelegaliai.
16. Nesant šalių susitarimo dėl neatlygintinio servituto, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl CK 4.129 straipsnyje numatytos prievolės mokėti kompensaciją, jos rūšies ir dydžio. Apeliantas kategoriškai nesutinka su kompensacijos dydžiu atsakovams už servitutą nustatymu, nurodydamas, kad atsakovė B. Č. patiriamą neturtinį nuostolį motyvavo tik tėviškės ir galimybės džiaugtis gamta, gražia aplinka praradimu, be to, atsakovai neįrodinėjo nuostolių kompensacijos dėl servituto nustatymo dydžio ir kokių nors ateityje konkrečių turtinių nuostolių patyrimo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad viso 4,0000 ha ploto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra tik 3562 Eur, o nustatytinų servitutų plotas tik 0,3046 ha, todėl, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai priteisė vienkartinę 5000 Eur dydžio kompensaciją.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1dalį. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
18. Teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktą).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
21. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas pripažino atsakovų teisę į nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimą pagal CK 4.129 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už servitutą dydžio nustatymo, dydį siejo su nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta žemės sklypo, kuris yra 40000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutine žemės rinkos verte – 3562 Eur, bei, atsižvelgęs į tai, kad servitutai nustatytini neterminuotai, viešpataujančio daikto savininkui (ieškovui) nustatė prievolę mokėti atsakovams, kaip tarnaujančio daikto savininkams už jų teisių suvaržymą dėl nustatytų servitutų, vienkartinę kompensaciją, lygią 5000 Eur sumai.
22. Apeliantas teigia, kad teismas nustatydamas kompensaciją privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (kuri, ieškovės įsitikinimu, taikytina nustatant servitutą ir teismo sprendimu; toliau – metodika).
23. Pažymėtina, kad teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, neprivalo ja vadovautis tiesiogiai. Teismas tokiu atveju privalo taip pat įvertinti ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kompensacijos dydį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas, nagrinėjamu atveju jo taikymas ar netaikymas neturi įtakos teisingam teismo sprendimui dėl kompensacijos dydžio.
24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-549-695/2015). Taigi teismas, nagrinėjamu atveju nustatydamas kompensacijos atsakovams dydį, galėjo, be kitų kriterijų, remtis žemės sklypo rinkos verte.
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, todėl spręsdamas dėl jos dydžio, teismas vertina tai, kad viso proceso metu atsakovai nesutiko su neatlygintinio servituto nustatymu visa apimtimi. Atsakovė tik baigiamųjų kalbų metu pripažino, kad servituto nustatymo atveju turi būti sprendžiamas jo atlygintinumo klausimas, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinėje instancijoje atsakovai nepateikė jokių įrodymų ar duomenų kompensacijos dydžiui už nustatomą servitutą apskaičiuoti. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovai ginčytų nustatytą žemės sklypo rinkos vertę (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nustatydama mokėtinos kompensacijos atsakovams dydį vadovaujasi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta žemės sklypo 3562 Eur verte.
26. Nustačius servitutą tik mažai daliai sklypo, apeliantas nesutinka su teismo priteista didesne nei viso sklypo rinkos vertės dydžio kompensacija. Tokiai apelianto pozicijai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
27. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. Galimi atvejai, kai teisinga ir adekvati kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui prilyginama viso sklypo rinkos vertei. Tačiau tiek žemės sklypo vertė, tiek suvaržymų naudotis likusia sklypo dalimi būtent dėl servituto nustatymo faktas teismų turi būti nustatyti remiantis bylos duomenų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
28. Atsakovė B. Č. nurodo, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas, kurio dalis dabar užstatyta, yra didelė moralinė vertybė ir pinigais sunkiai pamatuojama, visai šalia apelianto gyvenamojo namo yra ir atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, kiti statiniai, sodas, o prie šio nekilnojamojo turto galima patekti vieninteliu keliu, kuriam teismas nustatė servitutą. Tačiau atsakovė tvirtindama, kad ji nebegali patekti prie jai nuosavybės teise priklausančios namų valdos, jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), reikalavimo priteisti nuostolius dėl servituto nustatymo nereiškė ir jo neįrodinėjo.
29. Nustatydamas servituto atlygintinumo dydį, visų pirma, apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad nustatytinų servitutų plotas yra tik 0,3046 ha iš atsakovams priklausančio žemės sklypo, kurio plotas 4,0000 ha. Taigi, neterminuotas servitutas nustatytinas tik nežymiai atsakovų žemės sklypo daliai, vertinant tai, kad ieškovas neturi jokios kitos galimybės naudotis atsakovams priklausančio žemės sklypo dalimi, esančia po jam priklausančiais pastatais, maksimaliai suvaržant teisę ir galimybę disponuoti turtu, neturint atsakovų sutikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo žemės sklype nustatytinų servitutų 0,3046 ha plotas rinkos kaina yra tas kriterijus, kuris leidžia nustatyti naudojimosi nuosavybės teisėmis ribojimo apimtį ir leidžia teisingai pašalinti nuosavybės teisės praradimų neigiamas pasekmes. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo iš atsakovų priteista vienkartinė 5000 Eur kompensacijos suma nelaikytina teisingu atlyginimu savininkams dėl patiriamų jų teisių ribojimo, dėl to vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos dydžio keistina, nustatant viešpataujančio daikto savininkui (ieškovui) prievolę mokėti atsakovams, kaip tarnaujančio daikto savininkams už jų teisių suvaržymą dėl nustatytų servitutų, vienkartinę kompensaciją, lygią 271,25 Eur sumai (0,3046 : 4,0000 = 0,07615 x 100 proc. = 7,615 proc.; 3562 x 7,615 proc. = 271, 25). Atsižvelgiant į atsakovams nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis, paskirstomos jiems mokėtinos vienkartinės kompensacijos dalys – atsakovei B. Č. mokėtina 203,44 Eur (271,25 Eur x 75 proc. = 203,44 Eur), o atsakovui M. Č. – 67,81 Eur (271,25 Eur x 25 proc. = 67,81 Eur) vienkartinės kompensacijos suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
30. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatą, bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstydamas vienodu procentiniu santykiu, nors patenkino pagrindinį neturtinį apelianto reikalavimą.
31. Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtinta, kokiu konkrečiu santykiu ir proporcija turi būti nustatomas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis, todėl ši teisės spraga užpildoma teismams taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovaujantis CPK 93 str. 2 d. taikymo suformuota teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad turtinių reikalavimų bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos nustatomos taikant matematinį patenkintų (atmestų) materialinių teisinių reikalavimų santykį su visais pareikštais reikalavimais. Taip nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams tik tuo atveju, jeigu visi reikalavimai yra vienarūšiai ir analogiško pobūdžio. Esant skirtingų rūšių reikalavimams, taikyti vien matematinį reikalavimų santykį ne visada teisinga, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti: 1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų; 2) jeigu pareikšti keli reikalavimai ar patenkintas pagrindinis reikalavimas; 3) esant keliems reikalavimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sąnaudų.
32. Teisėjų kolegija, spręsdama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į ieškinio reikalavimus ir sprendimo motyvus, kuriais patikslintas ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismas netenkino reikalavimo dėl neatlygintinio servituto nustatymo, todėl išsprendus servituto atlygintinumo klausimą, nevertinant priteistos vienkartinės kompensacijos dydžio, bei atsižvelgus į tai, kad esminis ginčas byloje kilęs dėl servituto atlygintinumo dydžio, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino 50 procentų ieškovo reikalavimų patenkinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
33. Tokiomis pat proporcijomis, ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, apeliacinės instancijos teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, jog sumokėjo 113,05 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Taip pat pateikti įrodymai apie 600 Eur išlaidų patyrimą apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, ieškovui iš atsakovų priteistina 50 procentų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 356,52 Eur (713,05 Eur : 2 = 356,52 Eur), t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 178,26 Eur (356,52 Eur : 2 = 178,26 Eur) šių išlaidų. Atsakovė B. Č. nė pateikė į bylą įrodymus, kad ji už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 300 Eur (600 Eur : 2 = 300 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
34. Kiti kasacinio skundo argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
35.Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl pirmiau aptartų padarytų pažeidimų galėjo būti netinkamai nustatytas atsakovams priteistinos kompensacijos dydis, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria iš ieškovo atsakovams priteista 5 000 Eur vienkartinė kompensacija kaip atlyginimas už atsakovų teisių suvaržymą dėl servituto nustatymo, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimo dalį dėl vienkartinės kompensacijos už nustatytą servitutą atsakovams pritesimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovo S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 203,44 Eur (dviejų šimtų trijų eurų 44 ct) vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą.
Priteisti iš ieškovo S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 67,81 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 81 ct) vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą“.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 178,26 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš atsakovo M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 178,26 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš ieškovo S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.