Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės J. Ž. ir jos gynėjai advokatei Renatai Janušytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. I. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, J. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš J. Ž. nukentėjusiajam, ir civiliniam ieškovui A. I. priteista 200 Eur (du šimtai) turtinei žalai atlyginti.

Procesas pagal nukentėjusiojo A. I. civilinį ieškinį dalyje dėl 122,50 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų ir 50 centų) turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Nukentėjusiojo ir jo atstovo advokato Arvydo Martinkevičiaus prašymas priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam A. I. advokato teisinei pagalbai apmokėti iš J. Ž. priteista 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. Ž. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad ji, 2022 m. vasario 19 d., apie 19.55 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,47 ‰ girtumas), name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinio tėvą A. I. ? vieną kartą ranka tyčia sudavė jam į veido kairę pusę, padarydama nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą su žaizda veido kairėje pusėje, t. y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė nukentėjusiajam A. I. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.7. Apelianto vertinimu, nepagrįstas ir atstovavimo išlaidų mažinimas, motyvuojant ieškinio priteistos sumos dydžio mažinimu. Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, kad ji išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius, į civilinio ieškovo atstovo byloje atliktus veiksmus, pateiktuose išlaidų dydį patvirtinančiuose dokumentuose nurodyta suma – 1 089 Eur neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinėse bylose atlygintinų išlaidų advokatų ir advokatų padėjėjų suteiktoms paslaugoms apmokėti atlygintinų išlaidų rekomenduojamų maksimalių dydžių“, todėl advokato atstovavimo išlaidos sumažintos nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikavimo ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Nuosprendyje objektyviai iširtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti J. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

8. Nukentėjusysis skunde nurodo, kad laiduotojas S. D. nėra tinkamas laiduotojas, nes baustas administracine tvarka bei materialiai priklausomas nuo J. Ž. – gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Teisėjų kolegija, pažymi, jog sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog S. D. su visa atsakomybe prisiima laiduoti už savo motiną J. Ž. S. D. neteistas (1 t., b. l. 153), per vienerius metus baustas administracine tvarka vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį (įvažiavimas į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui), tačiau bauda sumokėta (1 t., b. l. 150). Duomenų apie kitus S. D. administracinius nusižengimus byloje nėra, taip pat byloje nėra jokių kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vien tai, kad S. D. buvo baustas administracine tvarka už vieną administracinį nusižengimą, nereiškia, kad jis ateityje elgsis netinkamai ir negalės daryti teigiamos įtakos J. Ž. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. D. dirba treneriu UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas kaip nuoširdus, darbštus, atkaklus, profesionalus, geras pedagogas ir treneris, sugebantis kritiškai vertinti situacijas, yra imlus naujovėms (1 t., b. l. 152). Taip pat atsižvelgtina tiek į S. D., tiek į pačios J. Ž. paaiškinimus, iš kurių matyti, jog S. D. gali daryti teigiamą įtaką savo motinai, jų ryšis stiprus, ir nors matosi tik savaitgaliais, tačiau dažnai bendrauja telefonu. Laiduotojas S. D. kritiškai vertina motinos alkoholio pavartojimą ir jos smurto panaudojimo faktą prieš (duomenys neskelbtini) amžiaus vyrą. Jo vertinimu, mama pasielgė neteisingai ir turi pripažinti savo kaltę. S. D. pažymėjo, jog jo ir mamos santykiai tamprūs bei, kad gali užtikrinti, jog J. Ž. daugiau tokių veiksmų nedarys. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. D. yra tinkamas laiduotojas, to nepaneigia ir skunde nurodyta aplinkybė, jog sūnus gyvena mamai nuosavybės teise priklausančiame bute.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. Ž. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės taikydamas BK 40 straipsnyje įtvirtinto laidavimo instituto nuostatas. J. Ž. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai, dėl nusikalstamos veikos padarymo ji nuoširdžiai gailėjosi, nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. Ž. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir nesuteikia pagrindo teigti, jog ji yra linkusi pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar nusikalsti, o J. Ž. asmenybės pavojingumas nėra didelis, todėl tokios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo

11. Apeliaciniame skunde ginčijama tai, jog nuosprendyje pažymėta, kad J. Ž. nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio (2,47 % girtumas), tačiau konstatuota, kad J. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su šiais skundo argumentais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog J. Ž. įvykio dieną buvo nustatytas 2,47 % girtumas (1 t., b. l. 62). Apklausta pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu J. Ž. nurodė, jog nusikalstamos veikos nebūtų padariusi, jeigu nebūtų vartojusi alkoholinių gėrimų (1 t., b. l. 174). Nukentėjusysis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, kad J. Ž. įvykio metu buvo neblaivi. Tokios aplinkybės patvirtina, jog J. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir šis apsvaigimas turėjo įtakos jos veiksmams. Taigi, pirmosios instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje nepagrįstai nurodė, kad nenustatyta J. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės nustatymas nekeičia nuosprendžio esmės. T. y., baudžiamasis įstatymas nedraudžia atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei nustatoma jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nes turi būti vertinamos visos tokį asmenį charakterizuojančios aplinkybės, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Be to, kaip matyti iš nuosprendžio nustatomosios dalies, J. Ž. apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybė nurodyta aprašant jos padarytą nusikalstamą veiką, kaip jau paminėta, teismas ją aiškinosi ir teismo posėdžio metu, tad toks vėliau nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas sakinys, jog nenustatyta J. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau atspindi padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nei iš tiesų nenustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į tai, teismo nuosprendžio aprašomoji dalis patikslintina šalinant teismo nurodytą aplinkybę, jog J. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nurodant, kad J. Ž. nusikalstamą veiką padarė esant jos atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl neturtinės žalos dydžio.

12. Byloje nukentėjusysis A. I. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 122,50 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinei žalos atlyginimo priteisimo iš J. Ž. (1 t., b. l. 127-131). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies: įvertinęs tai, jog J. Ž. nukentėjusiajam atlygino 122,50 Eur turtinę žalą (dėl sugadintų akinių) (1 t., b. l. 170), šią ieškinio dalį nutraukė, atsižvelgęs į formuojamą teisminę praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, neturtinės žalos dydį sumažino iki 200 Eur. Nukentėjusysis nesutinka su tokiu neturtinės žalos dydžiu ir prašo priteisti 500 Eur sumą.

13. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

14. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos dydis turi būti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms.

15. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam A. I. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pakankamai įsigilino į baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tinkamai įvertino neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir kitas aplinkybes. Kaip nustatyta byloje, J. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką ? ranka vieną kartą sudavė A. I. į veido kairę pusę, padarydama nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą su žaizda veido kairėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Toks sužalojimas A. I. buvo padarytas sudavimo metu šiam būnant su akiniais, kurie taip pat buvo sugadinti. Sutiktina, kad dėl J. Ž. veiksmų A. I. neabejotinai patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinio pobūdžio išgyvenimus, tačiau pažymėtina, kad, kaip jau paminėta, A. I. taip pat smurtavo prieš J. Ž. (jo veiksmai jos atžvilgiu buvo pripažinti mažareikšmiais), dėl patirtų sužalojimų A. I. į gydymo įstaigą nesikreipė, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo būtų kokių nors liekamųjų reiškinių, tokių reiškinių nenurodoma ir nukentėjusiojo pateiktame apeliaciniame skunde, todėl konstatuotina, kad nukentėjusysis nepatyrė sunkių padarinių, o jo nurodomi išgyvenimai ir jaučiamas tam tikras diskomfortas dėl to, jog J. Ž. gyvena artimoje kaimynystėje, jog konfliktas komplikavo jo santykius su sūnumi, yra nulemti ne tik išskirtinai J. Ž. veiksmų, bet ir paties nukentėjusiojo A. I. pakankamai konfliktiško elgesio.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į CK įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiajam A. I. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 200 Eur, yra proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek jos sukeltoms pasekmėms. Šis dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir, kolegijos vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo A. I. patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės J. Ž. interesų pusiausvyros. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nukentėjusiajam A. I. priteistos neturtinės žalos dydžio. Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų.

17. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis nesutinka su priteista 600 Eur proceso išlaidų suma ir prašo iš kaltinamosios priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 140). Taip pat prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidas surašant apeliacinį skundą – 290,40 Eur. Prie apeliacinio skundo pridėta išankstinė sąskaita, kurioje nurodyta, kad apeliacinio skundo paruošimo išlaidos sudaro 290,40 Eur ( 1 t., b. l. 206), o suteiktų paslaugų trukmė – 3 valandos.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

19. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas proceso išlaidų nukentėjusiajam sumą nuo 1 089 Eur iki 600 Eur, įvertino atstovo atliktus veiksmus, tenkinamą civilinio ieškinio dalį, tai kad byla nebuvo sudėtinga, ją sudarė tik vienas tomas, byla išnagrinėta per du posėdžius, kurių vieno trukmė 13 minučių (2022 m. rugsėjo 5 d.), kito (2022 m. rugsėjo 26 d.) trukmė ? 2 val. 2 min., atstovo susipažinimui su byla teisme laikas sudarė 2 val. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Iš tiesų byla nėra sudėtinga nei dėl nagrinėjamų klausimų, nei dėl savo apimties, byloje nebuvo atliekami sudėtingi veiksmai ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ji išnagrinėta per du posėdžius. Teisėjų kolegija sutinka, jog 1 089 Eur proceso išlaidų suma už civilinio ieškinio parengimą, kurį sudaro 2 lapai su 3 priedais („Fielmann“ kvito kopija už akinius ir nukentėjusiojo žmonos (duomenys neskelbtini) pažymėjimo kopija) bei už aptartą atstovavimą byloje, yra per didelė, todėl pirmosios instancijos teismas šią sumą sumažino pagrįstai. Priteista 600 Eur proceso išlaidų suma yra atitinkanti teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas dėl proceso išlaidų paliekamas nepakeistas.

20. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidas, patirtas dėl apeliacinio skundo surašymo – 290,40 Eur. Prie apeliacinio skundo pridėta išankstinė sąskaita, kurioje nurodyta, kad apeliacinio skundo paruošimo išlaidos sudaro 290,40 Eur (1 t., b. l. 206), o suteiktų paslaugų trukmė – 3 valandos. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios galimybę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010, 2K-78-693/2015). Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, todėl nukentėjusiojo prašymas priteisti advokato atstovavimo išlaidas ruošiant apeliacinį skundą netenkinamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

21. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 188,33 Eur už atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės J. Ž. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

22. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai, kaip jau paminėta, sprendžiami vadovaujantis BPK 103 – 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę J. Ž. skirti gynėją numatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalis. Taigi, siekiant įgyvendinti asmens, atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo J. Ž. valios. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas netenkinamas, proceso išlaidos valstybės naudai iš J. Ž. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. I. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžio aprašomąją dalį nurodant, jog J. Ž. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, todėl buvo nustatyta sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.