- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- 1-1050-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05930-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- J. Ž.
- Nukentėjusysis
- A. I.
- Advokatai
- Arvydas Martinkevičius
Nukentėjusiajam A. I., jo atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neištekėjusi, (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnyje 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Ž. 2022-02-19, apie 19.55 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,47 ‰ girtumas), name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinio tėvą A. I., tai yra vieną kartą ranka tyčia sudavė jam į veido kairę pusę, padarydama nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą su žaizda veido kairėje t.y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė nukentėjusiajam A. I. fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. Ž. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog su vyru gėrė šampaną, šventė vyresniųjų dvynių gimtadienius. Alkoholinių gėrimų dažnai nevartoja, nes turi lėtinių ligų. A. I. nusileidęs iš antro aukšto, ją su vyru išvadino alkoholikais, taip pat ir slaugę M. išvadino negražiais žodžiais ir liepė slaugei išeiti. Po kelių minučių atėjusi slaugė pasakė, kad ją atleido. Ji nuėjusi pas A. pasakė jam kaip jis taip gali elgtis, bet jis paėmęs treniruoklį norėjo jį mesti į ją. Po kurio laiko slaugė pasakė, kad A. jai nesumokėjo tiek kiek žadėjo. Dėl to ji supyko dar labiau. A. jai sudavė į veidą, o ji bandydama save apginti delnu sudavė jam atgal. Kadangi pas jį metaliniai akiniai, jie jam subraižė veidą. Matė, kad pradėjo bėgti kraujas. Mano, kad tai dėl jos žiedo. Ji nubėgo aukštu žemiau, paskambino vyrui ir užsidėjo ledo. Apie savaitę laiko pas ją buvo mėlynė. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė. Negali tiksliai pasakyti, ar iki, ar po smūgio A. keikdamasis pasakė, kad ji nebevaikščiotų ten. Jeigu būtų blaiva, būtų iškvietusi policiją, bet buvo šoko būsenoje ir sudavė smūgį atgal. Anksčiau ją niekas nėra mušęs. Su nukentėjusiuoju gyvena viename name. Ji, mažametis vaikas ir vaiko tėvas gyvena namo pirmame aukšte, o A. su jos vyto motina gyvena to paties namo viršutiniame aukšte. Į policiją nesikreipė nenorėdama konflikto pratęsimo, konfliktas tęsiasi jau apie metus laiko. Konfliktas dėl namo, jį statė jos vyras, bet užrašė jo tėvų vardu. Galvojo, kad pavyks susidraugauti, todėl tik po trijų mėnesių kreipėsi į policiją. Sutinka, kad smurtas prieš vyresnį žmogų yra negerai, pripažįsta padariusi jam moralinę žalą, tačiau nukentėjusiojo nurodyta neturtinė žala yra per didelė. Įsipareigoja atlyginti teismo įvertintą sumą. Jos pajamos mažos, vos išlaiko vyrą. Pripažįsta sugadinusi nukentėjusiojo akinius. Sutinka dėl prašymo laiduoti. S. D. - vienas iš trijų jos sūnų, jų ryšys labai stiprus. Abu sūnus jai vienodi. Su S. dažnai matosi, susiskambina 3-4 kartus per dieną. Abu vyresnieji sūnus – žymus treneriai, kartu dirba, turi daug klientų, padeda žmonėms. Sūnūs jai kaip autoritetas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusysis A. I. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo žmonai yra pasamdyta auklė, kuri dirba 2,5 mėnesio. Jai sakęs, kad kaltinamoji su jo sūnumi geria ir kad ši nevaikščiotų pas juos. Kaltinamoji girtauja ne visą laiką. Įvykio dieną, auklė nuėjo žemyn pasiimti rūbelį, buvo apgirtusi. Jis nuėjo pažiūrėti ką jie veikia. Pamatė, kad jie geria alų iš skardinės. Slaugei pasakė, kad jam girtuoklių nereikia, kad ruoštųsi eiti namo. Taip pat neketino jai mokėti už laiką, kurį jį vartojo alkoholį. J. Ž. puolė ginti slaugę. Ji būdama nervuota ir girta atbėgo iš apačios ir sudavė jam, prakirto antakį. Po poros minučių pradėjo skaudėti .Jis gi ištiesė ranką, kad antrą kartą negauti. Netrenkė kaltinamajai. Jos išsakytų žodžių nepamena. Jis nesikeikė necenzūriniais žodžiais. J. Ž. garsiai kalba, rėkauja, barasi, tai trukdo jo žmonai. Dėl to, tiek jis, tiek žmona nori, kad kaltinamoji su šeima gyventų atskirai, jo manymu tai padėtų jiems susitaikyti. Kaltinamosios atsiprašymą priima. Kaltinamosios atsiprašymą priima. Jie nesikalba apie metus laiko. kaltinamoji jam skambino po poros mėnesių, kai tyrėja pasiūlė taikytis. Neturinę žala pagrindžia patirtu fiziniu skausmu, kol gijo žaizda negalėjo miegoti ant kairio šono, gėrė vaistus nuo skausmo, taip pat vartojo raminamuosius. Taip pat buvo nemalonūs prisiminimai. Mano, kad sūnus negali laiduoti už kaltinamąją, kadangi jie gyvena atskirai ir kalbasi tik telefonu. Iki įvykio buvo susimušęs su sūnumi.
Laiduotojas S. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su mama kasdien bendrauja telefonu, savaitgaliais susimato, jų santykiai tamprūs, daro jai teigiamą įtaką, kalba su ja apie pozityvų mąstymą. Apie įvykį jam nežinoma, tik žino, kad konfliktas vyksta dėl namo. Apie konfliktą dėl namo suprato tik iš telefono pokalbių, o atvykęs matė tik šiltą bendravimą. Kai motina išgeria, tampa emocionali. Motinai yra sakęs, kad alkoholis jai daro neigiamą įtaką. Motina dėl įvykusio pergyveno, toks įvykis jos gyvenime pirmą kartą, tiki, kad ji padarė išvadas. Iš mamos žodžių telefoninio pokalbio metu žino kad konflikto metu jai sudavė į veidą, o ji sudavė atgal, tai buvo kaip gynybinė reakcija. Su nukentėjusiuoju bendrauja minimaliai, santykiai neutralūs. Tiek jis, tiek jo motina vertina neigiamai kad sudavė vyresniam žmogui. Jo manymu, jeigu motina būtų mažiau emocionaliai būtų kreipusi į policiją, būtų galima kitaip išspręsti situaciją. Gali užtikrinti, kad ateityje mama daugiau tokių veikų nedarys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. K. parodė, kad nuo 2021 metų lapkričio 27 dienos pradėjo prižiūrėti moterį vardu M. I., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Su minėta moterimi kartu gyvena jos sutuoktinis A. I., jie gyvena 2 ir 3 namo aukštuose. Pirmame namo aukšte gyvena jų sūnus A. I. su marčia J. ir mažamečiu berniuku. Nori paaiškinti, kad A. nesutaria nei su marčia, nei su sūnumi. Jis taip pat neleisdavo jai su jais bendrauti. Taip pat jis neleidžia bendrauti su sūnumi ir sūnaus šeima savo žmonai, nors ji labai nori su jais bendrauti. Kai jo nebūdavo namie, ji ją visą laiką nuvesdavo pas sūnaus šeimą ir matydavo, kad jai pasidaro lengviau. 2022 metų vasario 19 dieną, buvo minėtuose namuose, padėjo prižiūrėti M. I., dienos metu viskas buvo gerai. Sėdėjo, žiūrėjo koncertą, močiutė jautėsi gerai, jos nuotaika buvo gera. Vakare, apie 19:30 valandą, paprašė, kad J. išskalbtų drabužius, dėl to nusileido į pirmą namo aukštą. J. pasakė, kad šiandien yra dviejų jos vyresniųjų sūnų, dvynukų gimtadienis ir pasiūlė išgerti po taurę šampano. Ji nespėjo atidaryti šampano, kaip į pirmą namo aukštą atbėgo A. I. ir pradėjo klausti, kodėl ji sėdi pirmame aukšte, paaiškino, kad atnešė išskalbti drabužius. A. pradėjo vadinti J. necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kad ji čia negyvens. Tuo metu A. sūnus Arturas buvo išėjęs pasivaikščioti su šuniuku, dėl to įvykį matė tik ji ir mažametis vaikas. Besikeikdamas jis sudavė J. ranka, kuria negali pasakyti į veidą, į kurią veido pusę neįsidėmėjo, po ko griebė močiutės treniruoklį-dviratį, bandė jį pakelti ir norėjo nustumti jį nuo laiptų, o laiptų apačioje stovėjo J.. Ji jam neleido to padaryti, laikė treniruoklį. Nori patikslinti, kad treniruoklis stovėjo antrame namo aukšte. Nori paaiškinti, kad po A. smūgio J. buvo apdraskytas veidas, pati matė tą apdraskymą, tik neįsidėmėjo, kurioje veido pusėje. Kad J. suduotų A. nematė. Kad A. kviestų policiją, ji negirdėjo. Nori paaiškinti, kad konfliktą sukėlė pats A., dėl to, kad nusileido į apačią, nors ten pabuvo 5-10 minučių, jis pats pradėjo keikti J., pats sudavė jai į veidą. J. jo nekeikė, tiesiog ramiai reagavo į jo keiksmažodžius bei bandė ją apginti, kadangi A. su ja nepilnai atsiskaitė. (b. l. 54-55).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. I. parodė, kad gyvena su savo sugyventine J. Ž., savo mažamečiu sūnumi, taip pat tame pačiame name, tačiau, su atskiru įėjimu gyvena jo tėvai. Kiek pamena, 2022 metų vasario 19 dieną, vakare jis išėjo pasivaikščioti su šunimi. Grįžęs namo, pamatė, kad jų namo dalyje yra atidarytos durys, per kurias gali pateikti pas tėvus ir išgirdo, kad barasi jo tėvas A. I. su jo sugyventine J. Ž., dėl to pakilo laiptais pas tėvus. Atėjęs, pamatė stovintį savo tėvą, jo sugyventinė stovėjo ant laiptų, taip pat šalia stovėjo mamos slaugytoja M., pavardės nežino. Jam atėjus jie kažką burbuliavo vienas ant kito. Jis paėmė žmoną ir nuvedė pas juos namo. Kaip jie mušėsi, jis nematė. Vėliau man J. sakė, kad tėvas jai sudavė pirmas per veidą, pasakė, kad tai matė M. bei pasakė, kad ji sudavė jo tėvui atgal irgi per veidą. Jis šių smūgių nematė. Paskutiniu metu, jo sugyventinė su tėvu labai blogai sutaria, praktiškai nebendrauja. Dėl įvairių priežasčių, dėl mamos, ir dėl to, kad tėvas nori parduoti namą. Jis su tėvu irgi mažai bendrauja. Jis net neleidžia jo motinai, kuri serga, pas juos ateiti. (b. l. 57-60);
Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą matyti, kad Vilniaus aps. VPK KP NVRS pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05930-22 pagal LR BK 140 str. 1 d., gavus A. I. pareiškimą dėl to, kad 2022-02-19, apie 19:55 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sūnaus A. I. sugyventinė J. Ž. trenkė dešine ranka jam į veidą, pataikė į kairės pusės antakį, tuo savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. (b. l. 1-4);
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:1. A. I. padaryta poodinė kraujosruva su žaizda veido kairėje. Sužalojimas padarytas kietu buku antakio išoriniame krašte briauną ar mažą kontaktuojantį paviršių turinčiu daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros. 2. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. I. sužalojimo jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, tai yra 2022-02-19. 4. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. 5. A. I. sužalojimo jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. (b. l. 44);
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. Ž. po įvykio nustatytas 2.47 prom. girtymas ( b.l.62 );
Iš byloje esančios akistatos tarp J. Ž. ir A. I. metu pastarieji patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ( b.l. 48-52);
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas elektroniniu paštu iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas. Pokalbio trukmė: 01.38 val.. Nustatyta, kad į BPC kreipėsi A. I., kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini) neblaivi sūnaus sugyventinė J. Ž. iki kraujo sumušė veidą.(b.l.15-16);
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad tyrimo metu apžiūrėto policijos pareigūnų 2022-02-19 Body kamerų vaizdo įrašai ( b.l. 18-20);
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-534-397-2014).
Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios J. Ž. kaltė, jog ji 2022-02-19, apie 19.55 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,47 ‰ girtumas), name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinio tėvą A. I., tai yra vieną kartą ranka tyčia sudavė jam į veido kairę pusę, padarydama nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą su žaizda veido kairėje t.y. sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė nukentėjusiajam A. I. fizinį skausmą, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju J. Ž., savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: teismo medicinos specialisto išvada (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo paaiškinimai duoti teisiamojo posėdžio metu, Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys ir kitais bylos medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamoji J. Ž. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai įteikus pranešimą apie įtarimą, ji kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau 2022-06-20 paskelbimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokole kaltinamoji nurodė, kad kaltė pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Savo kaltę kaltinamoji pripažino ir teisiamojo posėdžio metu bei gailėjosi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
S. D. pateikė prašymą perduoti kaltinamąją, kuri yra jo motina, jo atsakomybėn pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamoji padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojo S. D. prašymas perduoti kaltinamąją jo atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pats laiduotojas. Jis su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo motiną J. Ž.. S. D. neteistas (b. l. 153), baustas administracine tvarka per vienerius metus vieną kartą pagal ANK 417 str. 4 d., bauda sumokėta ( b.l. 150). Nėra baustas ir teistas už vairavimą neblaiviam. Dirba treneriu UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas kaip nuoširdus, darbštus, atkaklus , profesionalus, geras pedagogas, ir treneris, sugebantis kritiškai vertinti situacijas, yra imlus naujovėms. (b.l. 152). Taip pat atsižvelgtina tiek į S. D. paaiškinimus, tiek į pačios J. Ž. paaiškinimus iš kurių matyti, jog S. D. gali gali padaryti teigiamą įtaką savo motinai, jų ryšis stiprus, nors matosi tik savaitgaliais, tačiau jų bendravimas telefonu nenutrūksta, S. D. kritiškai vertina motinos alkoholio pavartojimą, taip pat neigiamai vertina ir smurto panaudojimo faktą prieš senyvo amžiaus vyrą. Iš bylos medžiagos bei kaltinamosios ir nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad tarp jų susiklostę konfliktiniai santykiai dėl turto, o būtent namo, kuriame jie gyvena, kartu skirtinguose aukštuose. Dėl skirtingų charakterių ir gyvenimo būdų tarp jų kyla nuolatiniai nesutarimai, be to, eina ginčas dėl namo priklausomybės, nes kaltinamoji teigia, kad namaą pastatė jos vyras, o nukentėjusysis teigia norintys kad kaltinamoji su šeima išsikraustytų iš namo, kuriame jie kartu gyvena. Nors nukentėjusysis nesutinka, kad kaltinamoji būtų perduota savo sūnui pagal laidavimą, visgi įvertinant tarp šalių susiklosčiusią konfliktinę situaciją, vien tik nukentėjusiojo noras dėl kaltinamosios šeimos iškeldinimo, negali būti laikomas pagrindu neatleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Matyti, kad kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę dėl suduoto smūgio pripažino, gailėjosi dėl padaryto, kritiškai vertino savo poelgį, ją palaikė sūnus, tarp jų yra stiprus ryšys, vienas kitu pasitiki ir palaiko. Todėl įvertinus S. D. charakterizuojančią medžiagą, jo ir kaltinamosios tarpusavio santykius, J. Ž. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąją J. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad J. Ž. nėra praeityje teista (b. l. 95-97). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Ji nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ji savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Nukentėjusysis 2022-08-26 bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 122,50 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos (b.l.127-128). Byloje esantis kvitas patvirtina, kad kaltinamoji atlygino dalį turtinės žalos, t.y. 122,50 Eur (b.l.170). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl jam padarytos neturinės žalos jos manymu yra per didelis, ir tiek atlyginti negalės dėl sunkios finansinės padėtis, bei įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį. Taigi laikytina, kad kaltinamoji atlygino dalį padarytos žalos ir įsipareigojo atlyginti kitą dalį. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkė laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad S. D. yra J. Ž. sūnus, nors jie kartu negyvena, tačiau S. D. turi įtaką kaltinamajai. Jie dažnai bendrauja telefonu, lankosi vienas pas kitą. J. Ž. neteista, nebausta, turinti mažametį vaiką, registruota Užimtumo tarnyboje. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamosios elgesio proceso metu, jos paaiškinimų, manytina, kad kaltinamosios asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojo asmenines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji J. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamoji J. Ž. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Prokurorė prašė kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, tačiau kaltinamoji J. Ž. savo paskutiniame žodyje pareiškė, jog dėl sveikatos būklės negalės atlikti nemokamų darbų, serga sunkia, lėtine, onkologine liga. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji augina ir mažametį vaiką, todėl privalo juo rūpintis. Atsižvelgiant į visą tai, kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės prokuroro prašoma nemokami darbai jai neskirtini, o skirtina įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis A. I. 2022-08-26 teisme pareikštu civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamosios J. Ž. priteisti 122,50 Eur turtinę žalą. Pagrįsdamas žalą bei jos dydį nurodė, kad nuo kaltinamosios smūgio nukrito jo akiniai, kurie lūžo ir dėl to jam teko užsakyti ir pirkti naujus akinus, už naujus akinius sumokėjo 122,50 Eur, todėl jam buvo padaryta turtinė žala dėl 122,50 Eur. Iš byloje esančio kvito (b.l. 170) matyti, kad kaltinamoji nukentėjusiajam atlygino 122,50 Eur, bankinis pavedimas atliktas mokant iš A. I. banko sąskaitos, mokėjimo paskirtyje nurodant kaltinamosios ieškinio padengimą baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos yra atlygintas savanoriškai, todėl procesas dėl turtinės žalos atlyginimo A. I. nutrauktinas.
Nukentėjusysis A. I. 2022-08-26 pareikštu civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš kaltinamosios priteisti 500 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad žaizda veide skaudėjo dar 10 dienų ir jam primindavo apie nemalonų incidentą. Šiai dienai irgi negali ramiai užmigti, skausmui malšinti jis vartoja vaistus, mintyse pergalvoja įvykį prisimena jo aplinkybes. Jam skaudu, kad smurtą patyrė nuo artimo žmogaus. Po nagrinėjamo įvykio, kaip nurodo nukentėjusysis, santykiai su sūnumi pasikeitė, tapo nenuoširdus, lyg kaltintų nukentėjusįjį dėl įvykio aplinkybių. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad ir toliau liko gyventi su kaltinamąja artimoje kaimynystėje, todėl neišvengiamai yra priverstas ją matyti, prasilenkti su ja. Pastaroji elgiasi taip, lyg nukentėjusysis būtų tuščia vieta. Iki bylos perdavimo teismui jo neatsiprašė. Nukentėjusysis teigia nežinantis kada išnyks šios nurodytos pasekmės.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai vertinami kaip sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip nurodo nukentėjusysis, jo žaizda skaudėjo 10 dienų. Pažymėtina, kad, teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma yra labai skirtinga, t. y. priteisiama nuo 150 Eur iki 1 1500 Eur. Teismas šiuo atveju vertina, kad nagrinėjamam konfliktui kilti turėjo įtakos ir nukentėjusiojo bei kaltinamosios jau ilgą laiką dėl išsikėlimo iš gyvenamojo namo besitęsiantis konfliktas, o neigiamas emocijas kaltinamoji nukentėjusiajam kėlė dar iki nagrinėjamo įvykio, nes kaip nukentėjusysis nurodo savo civiliniame ieškinyje, kaltinamoji kaip gyveno, taip ir liko gyventi artimoje kaimynystėje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios padaryti veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo atsitiktinio pobūdžio, bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma kompensuotų nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Tiek nukentėjusysis tiek ir jo atstovas advokatas A. M. prašė iš kaltinamosios priteisti 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 140).
BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinio ieškovo atstovavimo išlaidos sudaro 1089 Eur. Civilinį ieškovą ikiteisminio tyrimo metu atstovavo advokatas A. M., kuriam už suteiktas paslaugas buvo sumokėta 1089 Eur. Tai patvirtina byloje esanti PVM sąskaita faktūra ir banko išrašas (b.l.140-141). Iš pateiktos VPM sąskaitos faktūros matyti, kad civiliniam ieškovui suteiktos paslaugos - susipažinimas su bylos medžiaga, civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose. Suteiktų paslaugų trukmė - 11 valandų ir 25 minučių. Vienos valandos kaina lygi 80 Eur.
Civilinio ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau pažymėtina, kad pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, proceso išlaidos priteisiamos civiliniam ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies. Atsižvelgiant į minėtų išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, bylos apimtį, t.y. kad baudžiamąją bylą sudaro 1 tomas, sudėtingumą, į tai, kad ji išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius, į teisiamųjų posėdžių trukmę (2022-09-05 posėdžio trukmė posėdis 13 minučių, o 2022-09-26 teismo posėdžio trukmė 2 val. ir 2 min.), kai teisiamųjų posėdžių trukmę sudarė apie 2.15 val., taip pat į susipažinimui teisme su byla skirtą laiką – 2 valandas, į civilinio ieškovo atstovo atliktus veiksmus, taip pat atsižvelgiant į tenkinamą civilinio ieškinio dalį, teismas civiliniam ieškovui iš kaltinamosios J. Ž. išieškomų proceso išlaidų dydį sumažina iki 600 Eur. Ši priteistina suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinių išlaidų advokatų ir advokatų padėjėjų suteiktoms paslaugoms apmokėti atlygintinų išlaidų rekomenduojamų maksimalių dydžių.
Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, kardomoji priemonė panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus toliau paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. Ž., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąją J. Ž. pagal laidavimą S. D. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti J. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (500 Eur) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti J. Ž., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini)banke (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Procesą pagal nukentėjusiojo A. I. civilinį ieškinį dalyje dėl 122,50 eurų (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų ir 50 centų) turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Priteisti iš J. Ž. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. I. 200 Eur (du šimtus) neturtinės žalos.
Iš kaltinamosios J. Ž. priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam A. I..
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus toliau palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. Ž. ir laiduotojui S. D. kad:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.