Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-06-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-1174-1011/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-29
Bylos Nr.
A6.-1174-1011/2018
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00032-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Pažeidėjas
L. V. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1174-1011/2018Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00032-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 7.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ž. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. V. M., jo atstovui advokatui G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

L. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. M., būdamas fizinių asmenų R. G. ir E. G. bankroto administratoriumi, nesilaikė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-82-233/2015 patvirtinto bankrutuojančių fizinių asmenų R. G. ir E. G. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano kreditorei Kauno teritorinei muitinei, o būtent L. V. M. laiku nepervedė įmokų Kauno teritorinei muitinei už 2016 m. II ketv., 2016 m. IV ketv. ir 2017 m. II ketv. ir taip pažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 str. 2 d. 2 p., 25 str. 2 d. nuostatas.

Be to, L. V. M., būdamas fizinių asmenų R. G. ir E. G. bankroto administratoriumi, nešaukė kreditorių susirinkimo nuo 2016-03-10 iki 2017‑06-22 (kai Rokiškio apylinkės teismo 2017-06-22 nutartimi buvo atstatydintas iš bankroto administratoriaus pareigų) ir savo neveikimu pažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 25 str. 2 d. nuostatas.

Tokiais veiksmais L. V. M. padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu L. V. M. parodė, kad pažeidimo esmė jam aiški, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis paaiškino, kad Bankroto administravimo paslaugas teikti buvo paskirtas 2015-06-30 Rokiškio raj. apylinkės teismo nutartimi ir vykdė bankroto administravimo procedūras iki kol teismo sprendimu buvo pakeistas bankroto administratorius, tai yra iki 2017-06-22. D. G. yra bankroto administratorius, jį paskyrė teismas nuo 2017-06-22. Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas buvo vykdomas iki tol, kol buvo paskutinis kreditorių susirinkimas, jis vyko 2016-03-10. Jis kas pusę metų turėjo šaukti kreditorių susirinkimą ir toliau tęsti bankroto administratoriaus funkcijas. Vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, jam pradėjo prastėti sveikata. Pradėjo atsisakinėti dirbti skrandis, kepenys, vėliau buvo atviras kraujavimas. Realiai dirbo bankroto administratoriumi iki 2016 metų vidurio. Už 2015 m. IV ketvirtį jis mokėjo, o už 2016 m. II ketvirtį ir 2016 m. IV ketvirtį mokėjimas buvo atliktas D. G. Fiziškai kaip ir buvo galima atlikti tuos mokėjimus. Nieko nedarė sąmoningai ar piktybiškai. Niekam iš kreditorių nebuvo atlikti mokėjimai, bet pinigų, iš ko sumokėti, buvo. Kauno teritorinei muitinei nepadarė įmokų už 2016 m. II ketvirtį ir 2016 IV ketvirtį dėl savo sveikatos. Jis į ligoninę atsigulė 2016 m. lapkričio mėnesį, tai nebuvo planinis guldymas, tai buvo ekstra atvejis. Kadangi dirbo pagal verslo liudijimą, tai niekas nerašė biuletenio, todėl gydėsi ambulatoriškai. Į daktarus kreipėsi tik lapkričio mėnesį, bet iki tol jau buvo nedarbingas. Šiuo atveju įstatymas nenumato, kaip jis turėjo elgtis, kai buvo nedarbingas. Jo nuomone, perduoti kažkam bankroto procedūrą neužtenka kažkam paskambinti ir pasakyti, kad negali vykdyti pareigų, tai belieka eiti ir dirbti. Nebuvo minties kreiptis į teismą, kad paskirtų kitą bankroto administratorių, jis tikėjosi tęsti savo veiklą. Jis neįvykdė savo pareigos, bet to negalėjo padaryti dėl sveikatos būklės. Gerėjant sveikatai, jis toliau vykdė bankroto administravimo procedūras ir tos išlaidos buvo panaudotos administratoriaus išlaidoms, bet jų vertinimu mano funkcijos pasibaigė 2016 kovo 10 d. Jis tas lėšas paėmė bankroto administravimo išlaidoms, bet tada kilo dėl jų ginčas, dėl ko buvo iškelta civilinė byla. Grįžo prie darbų 2017 m. pradžioje, bet kadangi turėjo ne vieną bankroto bylą, negalėjo jų visų apimti. Pradėjo kilti konfliktai su bankrutuojančiais asmenimis. Tada pavedimų nepadarė, nes turėjo berods 12 įmonių ir 4 fizinių asmenų bylas, tiesiog nespėjo. Visas tas bylas buvo priskyręs teismas. Pavedimui atlikti laiko daug nereikia, bet susikaupė jo nebuvimo metu didelės sunkiai apčiuopiamos darbų apimtys, kiekvieną dieną „gesindavo degančias lemputes“. Matyt netinkamai pasirinko eiliškumą prieiti prie tų bylų. Susirinkimą kilo mintis sušaukti, bet bankroto bylų vykdymo apimtys buvo didelės ir buvo daug susikaupusių bylų. Fiziškai nebepajėgė. Darbo buvo susikaupę tiek, kad galėjo 3 mėn. 24 val. per parą dirbti. Dėliojantis darbus prioritetas statomas turtui, kurio nerealizavus jo vertė ženkliai sumažėtų. Jeigu būtų skyręs dėmesį į vieną, būtų atsigręžę kitose bylose. Šiuo atveju vertino tai, kad piniginės sumos nėra didelės ir nesukels kreditoriams didelių problemų.

ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, bankroto administratorius atlieka plane numatytus mokėjimus kreditoriams. Minėto įstatymo 25 str. 2 d. numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą, kreditorių susirinkimai šaukiami ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį. Kreditorių susirinkimus šaukia bankroto administratorius.

Nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutartimi (civ. b. Nr. FB-82-233/2015) R. G. ir E. G. buvo iškelta bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtas L. V. M. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-06-30 nutartimi (civ. b. Nr. FB-82-233/2015) buvo patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų R. G. ir E. G. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, pagal kurį Kauno teritorinei muitinei kiekvieną ketvirti nuo 2015 m. IV ketvirčio iki 2020 m. II kevirčio turi būti pervesta po 7,58 Eur. L. V. M. bankroto administratoriaus funkcijas vykdė iki 2017-06-22, vėliau šias pareigas ėjo D. G. (Liteko duomenų bazė).

Taigi, L. V. M., būdamas R. G. ir E. G. bankroto administratoriumi, privalėjo vaudovautis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 str. 2 d. 2 p. nuostatomis ir vykdyti plane numatytus mokėjimus kreditoriams, taip pat kreditorių susirinkimus šaukti kaip ir numatyta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 25 str. 2 d., t. y. ne rečiau, kaip kartą per pusmetį.

Byloje nėra ginčo dėl tų faktinių aplinkybių, jog L. V. M. paskutinį kartą kreditorių susirinkimą sušaukė 2016-03-10, o vėliau, jam einant bankroto administratoriaus pareigas, tokie susirinkimai nebuvo šaukiami. Taip pat Kauno teritorinei muitinei už 2016 m. II ketv., 2016 m. IV ketv. buvo pervestos tik 2018-02-23, o už 2017 m. II ketv. piniginės lėšos nebuvo pervestos iki 2018-03-07.

Tai, jog L. V. M. po 2016-03-10 kreditorių susirinkimo nesušaukė, taip pat Kauno teritorinei muitinei laiku nepervedė lėšų už 2016 m. II ketv., 2016 m. IV ketv., 2017 m. II ketv., visiškai patvirtina byloje esantys įrodymai: Kauno teritorinės muitinės 2017-10-13 ir 2017-12-15 raštai; paties L. V. M. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuriais jis aptartų faktinių aplinkybių neginčijo.

L. V. M. teismo posėdžio metu pateikė medicinius dokumentus iš kurių matyti, kad jis 2016‑09-20 dėl sveiktos problemų kreipėsi į šeimos gydytoją, taip pat dėl gydymosi buvo kreiptasi ir vėliau, t. y. 2016-09-26, 2016-11-09. Pats L. V. M. nurodė, kad po gydymosi dirbti pradėjo 2017 m. sausio ar vasario mėnesį, tačiau buvo susikaupę daug darbų, todėl piniginių lėšų Kauno teritorinei muitinei nepervedė, taip pat nesušaukė kreditorių susirinkimo.

Vertinant aptartus L. V. M. motyvus, pažymėtina, kad jo padaryti pažeidimai yra tęstinio pobūdžio. Be to, tiek Kauno teritorinei muitinei bankinių pavedimų atlikimas, tiek kreditorių susirinkimo sušaukimas nereikalauja didelių darbo bei laiko sąnaudų. Todėl, teismas daro išvadą, kad L. V. M. laikinas sirgimas galėtų būti pripažįstamas objektyvia aplinkybe vertinant jo neveikimą tik sirgimo laikotarpiu, t. y. įmokos už 2016 m. IV ketv. laiku nesumokėjimą. Tačiau atsižvelgus į tai, jog toks neveikimas tęsėsi ir vėliau, t. y. L. V. M. jau po ligos pradėjus dirbti 2017 m. pradžioje, jo laikinas susirgimas nešalina kaltės padarius ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad L. V. M., būdamas R. G. ir E. G. bankroto administratoriumi savo pareigas vykdė aplaidžiai, nes laiku nepervedė Kauno teritorinei muitinei įmokų už 2016 m. II ketv., 2016 m. IV ketv., 2017 m. II ketv., tai pat nesušaukė įstatyme nustatytu terminu kreditorių susirinkimo ir tokiu neveikimu padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Byloje esančiais įrodymais L. V. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kita vertus, iš ANK 120 str. 1 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio, t. y. 1 400 Eur, paskirta bauda, savo griežtumu atitiktų L. V. M. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati administracinės atsakomybės taikymo prasme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

L. V. M. padarytas ANK 120 str. 1 d. numatytas nusižengimas yra formalaus pobūdžio. Akivaizdu, kad jo Kauno teritorinei muitinei laiku nepervestų įmokų bendra, t. y. 22,74 Eur suma, yra labai nedidelė, todėl negalėjo sukelti kreditoriui jokių sunkių pasekmių. Kauno teritorinė muitinė teismui pateiktame pareiškime nenurodo, kokias pasekmes jai sukėlė kreditorių susirinkimo nesušaukimas įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, realių neigiamų pasekmių L. V. M. padarytas nusižengimas Kauno teritorinei muitinei nesukėlė.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad nors pažeidimui, kurio sudėtis formali, konstatuoti padarinių kilimas nebūtinas, tačiau padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-942/2017 ir kt.).

Pagal ANK 34 str. 5 d. teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad L. V. M. pagal ANK 120 str. 1 d. paskirta sankcijoje numatyta net ir minimali, t. y. 1 400 Eur, bauda būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Teismo vertinimu, ANK 22 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir L. V. M. už jo padarytą ir nusižengimą paskirti švelnesnę nuobaudą negu sankcijoje numatyta minimali, t. y. 100 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., 35 str. 1 d. 1, 2 p., 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti L. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 str. 1 d., ir skirti jam už tai 100 (vieno šimto) Eur baudą.

Išaiškinti, kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Išaiškinti, kad, bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1174-1011/2018.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėjas Linas Dūdys