- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-702-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15926-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pran.), Virginija Volskienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- L. P.
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui L. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas A. D. 2009-12-22 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą ir patikslinęs ieškinį (b.l. 29-33) prašė priteisti iš atsakovo L. P. 3092 Lt sumokėtų ir nepanaudotų lėšų, 1200 Lt padarytą žalą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta vidaus apdailos darbų atlikimo sutartis, tačiau atsakovas apdailos darbus atliko netinkamai ir nekokybiškai, nereagavo į ieškovo reiškiamas pastabas, todėl ieškovas su juo sutartį nutraukė. Apie sutarties nutraukimą ieškovas 2009-05-04 informavo atsakovą telefonu, o vėliau ir registruotu paštu, prašydamas grąžinti sumokėtas lėšas. Tačiau atsakovas nesutiko grąžinti ieškovui piniginių lėšų, kurias ieškovas sumokėjo pagrįstai tikėdamasis, kad apdailos darbai bus tinkami ir laiku pabaigti. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina patirta žala – 1200 Lt ir 3092 Lt suma apskaičiuota atsižvelgiant į ieškovo sumokėtas lėšas atsakovui ir atliktų darbų vertę.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-10-05 nutartimi (b.l. 103-104, 105) paliko nenagrinėtą ieškovo A. D. ieškinį atsakovui L. P. dėl lėšų grąžinimo ir nuostolių atlyginimo ir priteisė valstybei iš ieškovo, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 29,90 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui šaukimas dėl atvykimo į 2010-10-05 parengiamąjį teismo posėdį buvo įteiktas 2010-07-28. Šaukimas įteiktas ieškovo motinai, kuri, kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų, gyvena kartu su ieškovu, todėl teismas procesinių dokumentų įteikimą laikė tinkamu. Atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių, bet prašė palikti ieškinį nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teisme nebuvo gauta ieškovo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d.).
Ieškovas A. D. atskiruoju skundu (b.l. 110-112) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-10-05 nutartį ir paskirti naują parengiamojo teismo posėdžio datą. Nurodo, kad ieškovas į parengiamąjį teismo posėdį atvyko pavėlavęs 15 minučių, kadangi supainiojo parengiamojo teismo posėdžio laiką. Ieškovas, atvykęs į teismą, informavo apie savo pasirodymą, tačiau teismo posėdžio salės durys buvo užrakintos, o jo buvo paprašyta palaukti. Po maždaug 10 minučių ieškovui buvo įteikta teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu. Pažymi, kad 2010-07-21 nutartyje, kuria ieškovui buvo pranešta apie parengiamąjį teismo posėdį, nebuvo nurodytos ieškovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmes. Parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas nesilaikant įstatymo nustatytų terminų. Be to, nutartis skirti parengiamąjį teismo posėdį buvo priimta 2010-07-21, o parengiamojo teismo posėdžio data numatyta tik 2010-10-05, todėl toks ilgai laiko tarpas taip pat įtakojo ieškovo galimybes atvykti laiku į parengiamąjį teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi CPK 246 str. 1 d., kadangi ši teisės norma taikytina bylos nagrinėjimo teismo posėdyje procedūroms. Parengiamojo teismo posėdžio procesą reglamentuoja CPK 230 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu tuo atveju, kai į parengiamąjį teismo posėdį neatvyksta abi šalys. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas atvyko, o ieškovas pavėlavo 15 minučių. Pažymi, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ir dėl to, kad buvo nesilaikoma dokumentų įteikimo šalims tvarkos, dėl ko ieškovas patyrė papildomų sąnaudų.
Atsiliepimas
Atsakovas L. P. atsiliepimu (b.l. 121-122) nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu, prašo jį atmesti, o Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-05-10 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad parengiamasis teismo posėdis buvo pradėtas nustatytu laiku, jame dalyvavo atsakovo atstovė, prasidėjus parengiamajam teismo posėdžiui sekretorė nuėjo patikrinti, ar negauta jokių prašymų, kas iš tiesų užtruko, todėl ieškovas neteisingai nurodo, kad pavėlavo tik 15 minučių. Ieškovo teiginiai apie nežymų pavėlavimą yra nepagrįsti. Ieškovas, neatvykęs į parengiamąjį teismo posėdį, privalėjo pateikti dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą. Ieškovas neetiškai ir neatsižvelgdamas į didelį teismų darbo krūvį teigia, jog parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas nesilaikant įstatymo nustatytų terminų. Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, kad nebuvo teisinio pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu. CPK 296 str. 12 p. numatyta, kad ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu ir kitais CPK numatytais atvejais, o CPK 246 str. 1 d. yra bendroji teisės norma, taikytina ir nagrinėjamu atveju. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl procesinių dokumentų įteikimo tvarkos yra nepagrįstos ir nesusijusios su atskirojo skundo dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (338 str.).
Bylos šalys, taigi ir ieškovas, civiliniame procese turi pareigą aktyviai dalyvauti savo inicijuotoje byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui prašymus ir argumentus, motyvuotai pranešti teismui apie pagrįstas aplinkybes, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, o teismas turi imtis priemonių, kad bylos procesas atitiktų koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus.
Pagal CPK 296 str.1 d. 5 p. nuostatą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 str. 1 d. nurodytu atveju. CPK 246 str. 1 d. reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Kolegija pažymi, kad ši teisės norma reglamentuoja neatvykimo į visus teismo paskirtus posėdžius, neišskiriant ir parengiamojo, neatvykimo padarinius, todėl apelianto argumentai dėl netinkamo jos taikymo teisiškai nepagrįsti. Taigi CPK 296 str. 1 d. 5 p. įtvirtintoje proceso teisės normoje, kurios pagrindu teismas skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalies neatvykimo į teismo posėdį pasekmėmis. Šių teisinių pasekmių taikymas yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt., tinkamu įgyvendinimu (CPK 7 str., 2 d., 5 d.). Nesilaikydamas šių principų, ieškovas privalo prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes.
Pagal CPK 246 str. 1 d. nuostatą, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Taigi, įstatymas nustato, jog tuo atveju, kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyksta į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviem sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Todėl pagrindiniai principai, leidžiantys šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių pasekmių, jai neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje bei įrodyti, kad neatvykimo priežastys yra svarbios.
Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-07-21 nutartimi buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kurio data buvo numatyta 2010-10-05 (b.l. 98). Apeliantui (ieškovui) apie 2010-10-05 parengiamojo teismo posėdžio datą ir vietą buvo pranešta tinkamai, t.y. teismo šaukimas įteiktas kartu gyvenančiam šeimos nariui – mamai (b.l. 99) ir šios aplinkybės apeliantas atskirajame skunde neginčija. CPK 124 str. 1 d. nustatyta, kad kai teismo šaukimą ar ieškinio nuorašą įteikia paštas, teismo kurjeris ar antstolis, adresatas pasirašo teisingumo ministro nustatytos formos pažymoje, kurios viena dalis lieka adresatui, o kita su parašu bei nurodyta įteikimo data grąžinama teismui. Kadangi nustatytos formos pažyma, kurios kitoje pusėje buvo nurodytos ir visos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, apeliantui buvo įteikta (b.l. 99-101), atskirojo skundo argumentai, esą šis nebuvo informuotas apie neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį procesines pasekmes, taip pat atmestini kaip faktiškai nepagrįsti.
Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios būtų pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ar pateikęs dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti apelianto neatvykimo priežasčių bei nagrinėti teismo posėdžio atidėjimo klausimo. Iš 2010-10-05 parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovo atstovė neteikė prašymo priimti sprendimo už akių, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą (b.l. 102).
Atsižvelgdama į atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai reiškia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 12, 17 str.). Kaip manyti iš bylos medžiagos, ieškinys Vilniaus m. 2-ajam apylinkės teismui pateiktas 2009-12-22 (b.l. 2-6), kurio trūkumams pašalinti buvo nustatytas terminas, 2010-01-15 teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys (b.l. 29-33), o 2010-04-28 jis papildytas, nurodant procesinių dokumentų atsakovui įteikimo būdą (b.l. 82-84). CPK 7 str. 2 d., 42 str., 5 d. yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. Nagrinėjamu atveju būtent apeliantas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, byloje pareiškė ieškinį, todėl jau pareikšdamas šį ieškinį jis privalėjo žinoti šių principų esmę ir pats procesiškai aktyviai rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, teisėjų kolegija apelianto argumentus, susijusius su parengiamojo teismo posėdžio data ar ilgu bylos nagrinėjimu vertina kaip teisiškai nekorektiškus.
Apelianto skundo argumentai, kad jis, supainiojęs bylos laiką, į parengiamąjį teismo posėdį atvyko pavėlavęs vos penkiolika minučių, viena vertus, yra nepagrįsti (CPK 178, 185 str.), įrašai teismo posėdžio protokole to nepatvirtina. Kita vertus, toks ieškovo elgesys, kaip minėta, nėra suderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, kurių privalo laikytis visi byloje dalyvaujantys asmenys, o pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtą, atsižvelgė į aplinkybes, kad visi šioje byloje dalyvaujantys asmenys turi lygias galimybes pasinaudoti įstatymo jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis bei vykdyti pareigas, kurios kyla iš jų procesinės padėtis.
Vadovaujantis šiais argumentais darytina išvada, kad apelianto veiksmai neatitiko rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principų, jo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog CPK 246 str. 1 d. nurodytos sąlygos dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu buvo susiklosčiusios. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista.
Pastebėtina, kad tokia šios bylos procesinė baigtis neužkerta kelio apeliantui su nauju ieškiniu pakartotinai kreiptis į teismą (CPK 297 str. 2 d.).
Skundo netenkinant, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 5,70 Lt (b.l. 125) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. D. 5 (penkis) litus 70 centų pašto išlaidų valstybės naudai.