Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2020 m. rugsėjo 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viešosios tvarkos valdybos priimtą sprendimą Nr. 20-IL-20-02306-e ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą“ (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – išduoti leidimą V. L. laikyti (nešiotis) ginklus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo faktinių duomenų vertinimo ir įstatymų taikymo, todėl turėtų būti panaikintas. Be to, pareiškėjo vertinimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo, taikytos poveikio priemonės nemotyvuotos ir neproporcingos.

3. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, remiasi aplinkybe, kad pareiškėjas per pastaruosius 4 metus yra padaręs administracinių teisės pažeidimų, 49 kartus baustas administracine tvarka. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad Sprendime išvardinti pažeidimai administraciniai, sumokėjo visas paskirtas baudas, pažeidimai padaryti daugiau nei prieš dvejus metus, todėl neatspindi dabartinės pareiškėjo charakteristikos.

4. Pareiškėjas teigė, kad tam, jog būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnį, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo. Pareiškėjas priėjo prie išvados, kad Sprendime nurodyti įvykiai, jų mažareikšmis pavojingumas, minėtų teisės deliktų sudėtis rodo, jog pareiškėjas padarė išvadas dėl praeityje padarytų pažeidimų. Vadinasi, pareiškėjo neteisėta veika dėl mažareikšmiškumo negali būti siejama su Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos grėsmės atsiradimu.

5. Atsakovas, išvardindamas Sprendime visus pareiškėjo per 4 metus padarytus nusižengimus, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, nedetalizavo, kurie deliktai ir kokiu būdu sukėlė pavojų asmenų gyvybei ir sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, kuo jie pasireiškė. Pareiškėjo vertinimu, įvykdyti administraciniai pažeidimai nėra pavojingi visuomenei, be to, šiuo metu neturi nei vienos galiojančios nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad dėl Sprendime nurodytų administracinės teisės pažeidimų pareiškėjas galėtų būti charakterizuojamas labai blogai.

6. V. L. pripažino, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką už suklastotų valstybės dokumentų arba administracinių dokumentų naudojimą, bausmės kategorija bauda. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta 2014 m., todėl pareiškėjo teistumas šiuo metu yra išnykęs. Taigi, pareiškėjo vertinimu, egzistuoja dar vienas pagrindas, patvirtinantis, kad jo reputacija yra nepriekaištinga. Akcentavo, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą, išnykus teistumui, asmuo laikomas neteistu ir yra nepriekaištingos reputacijos.

7. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Sprendimas neatitinka konstitucinių proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, nes yra perteklinis ir neproporcingas, priimtas individualiai nevertinant pareiškėjo asmenybės. Įstatymo 17 straipsnyje išvardintos aplinkybės, kurioms esant draudžiama įsigyti ir turėti fiziniams asmenims B ir C kategorijų ginklus, siejamos su smurtiniais tyčiniais veiksmais, asmens priklausomybe nuo alkoholinių, narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir 18 straipsnyje numatytos nepriekaištingos reputacijos reikalavimais. Pareiškėjo padaryti pažeidimai nebuvo tyčiniai ar smurtiniai, padaryti piktnaudžiaujant asmeniui alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, ir atitinkamai nebuvo sukėlę grėsmės asmenų gyvybei ar saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ką nurodo ir atsakovas. Visos išdėstytos aplinkybės, kaip nurodė pareiškėjas, leidžia prieiti prie išvados, jog pareiškėjas tikrai nekels grėsmės ateityje, turėdamas ginklą.

8. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Nurodė, kad pareiškėjas daug kartų baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir tokius, kurie kelia grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, nuosavybei (transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, sistemingas nustatyto greičio viršijimas, kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, naudojimasis mobiliuoju telefonu, vairuojant transporto priemonę). Nepaisant nevienkartinių nuobaudų, pareiškėjas ir toliau sąmoningai daro kelių eismo taisyklių pažeidimus (2020 m. spalio 4 d., 2020 m. spalio 18 d. nubaustas administracine tvarka už greičio viršijimą) ir tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nereaguoja į jam skirtas teisinio poveikio priemones, abejingai vertina kitų eismo dalyvių saugumą.

10. Pagal Įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, asmens bei visuomenės saugumui, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, atsakingumo ir atidumo reikalavimai.

11. Sprendime išdėstyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį. Pažymėjo, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. padarytas nusikaltimas (duomenys neskelbtini), pareiškėjo sistemingai daromi pažeidimai rodo nenorą laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, teisės normų reikalavimų, netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, galintį kelti ir keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

12. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas apibendrino, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II.

13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti V. L. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu – ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

15. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Nurodė, kad Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

16. Iš Įstatymo turinio teismas nustatė, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

17. Teismas, Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo (žr. 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-974/2014), pažymėjo, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (2020 m. rugsėjo 17 d.) pateikimo, baudžiamąja tvarka teistas vieną kartą – (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką – Suklastotų valstybės dokumentų arba administracinių dokumentų naudojimą, bausmės kategorija bauda. Vėliau pareiškėjas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro duomenimis 49 kartus baustas administracine tvarka. Iš jų 6 kartus 2016-2018 metais baustas už tai, kad namuose nakties metu garsiai leido muziką, šūkavo, iš buto sklido didelis triukšmas, riksmai, tuo buvo trikdomas aplinkinių namo kaimynų poilsis, atvykus policijos pareigūnams juos įžeidinėjo bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, jam nustatytas 0,97 prom. girtumas. 2016 metais baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (1,12 prom.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 126 straipsnio 1 dalį; 2019-2020 metais 14 kartų baustas už nustatyto greičio viršijimą, yra viršijęs greitį daugiau kaip 40 kilometrų per valandą; 2016-2018 metais 8 kartus baustas už tai, kad paliko stovėti automobilį ant šaligatvio, neįgaliojo vietoje, rezervuotoje vietoje, draudžiamoje vietoje, ant žalios vejos. Taip pat po vieną kartą baustas už važiavimą eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, už vairavimą naudojantis mobilaus ryšio priemone, be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

19. Atsižvelgęs į aptartą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Be to, sistemingas (14 kartų) automobilio vairavimas viršijant leistiną greitį, automobilio vairavimas esant neblaiviam, taip pat sistemingas (8 kartai) automobilio palikimas stovėti neleistinoje vietoje, vairavimas naudojantis mobilaus ryšio telefonu, tik patvirtina, kad pareiškėjas kelia akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

20. Teismas taip pat nurodė, kad, vertinant byloje esančius duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Pažymėjo, kad pareiškėjas pažeidimus daro nuolat, vien tik 2020 metais padarė 17 (septyniolika) administracinių nusižengimų, iš jų 2 (du) jau po Sprendimo priėmimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.

21. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į pareiškėjo padarytus pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, teismas priėjo prie išvados, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

23. Taigi, teismas konstatavo, kad atsakovo priimtas Sprendimas – atsisakyti pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkinti jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, yra teisėtas, pagrįstas galiojančiais teisės aktais, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

III.

24. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą.

25. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra visapusiškai ir objektyviai išanalizuota bei įvertinta administracinio nusižengimo medžiaga. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neištyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant Įstatyme įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamame teismo sprendime nepateikta vertinimų, kodėl pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismas, be kita ko, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo asmenybė (praeityje padaryta nusikalstama veika, administraciniai nusižengimai) suponuoja pagrindą išvadai, jog jis yra linkęs kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

26. Pareiškėjo įsitikinimu, formalus ir neindividualizuotos sankcijos skyrimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, pagal kurį teismo sprendimas privalo būti proporcingas ir teisingas, t. y. priimtas atsižvelgus į individualias bylos aplinkybes.

27. Pažymi, kad, vertinant, ar pareiškėjas vertas pasitikėjimo išduodant leidimą ginklui, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, jog pareiškėjui leidimas ginklui yra reikalingas išimtinai dėl savigynos, todėl jo reputacijos klausimas turėjo būti vertinamas švelniau. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. Už padarytą nusikaltimą pareiškėjui yra panaikintas teistumas, o už padarytus administracinius nusižengimus sumokėjo visas baudas.

28. Pareiškėjo įvykdyti administraciniai pažeidimai nėra pavojingi visuomenei, šiuo metu pareiškėjas neturi nei vienos galiojančios nuobaudos. Taigi, pareiškėjo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl administracinės teisės pažeidimų galėtų būti charakterizuojamas blogai. Be to, šiuo metu pareiškėjas yra dirbantis, neteistas, nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su ginklų laikymu, gabenimu, sveikatos sužalojimu kitam asmeniui ginklu ar medžioklės taisyklių pažeidimų nėra padaręs. Pareiškėjo vertinimu, jo reputacija turėtų būti pripažįstama nepriekaištinga.

29. Atsisakymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą neatitinka konstitucinių proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, nes yra perteklinis ir neproporcingas, priimtas individualiai neįvertinus pareiškėjo asmenybės. Įstatymo 17 straipsnyje išvardintos aplinkybės, kurioms esant draudžiama įsigyti ir turėti fiziniams asmenims B ir C kategorijų ginklus, siejamos su smurtiniais tyčiniais veiksmais, asmens priklausomybe nuo alkoholinių, narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir 18 straipsnyje numatytos nepriekaištingos reputacijos reikalavimais. Tačiau pareiškėjo padaryti pažeidimai nebuvo tyčiniai ar smurtiniai, padaryti piktnaudžiaujant alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, ir, atitinkamai, nebuvo sukėlę grėsmės asmenų gyvybei ar saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, tačiau pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės neįvertintos.

30. Pareiškėjas dabar supranta bei suvokia, kad laikydamas ginklą privalo kasdieniame gyvenime elgtis rūpestingai ir atidžiai, atsižvelgdamas į Įstatymo keliamus reikalavimus. Be to, vertinant Įstatymo nuostatas, pareiškėjo teigimu, akivaizdu, jog jis atitinka gerą reputaciją asmens, laikančio šaunamuosius ginklus. Taigi, pareiškėjas apibendrina, kad ateityje tikrai nekels grėsmės, turėdamas ginklą.

31. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

32. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-974/2014) ir atsižvelgęs į pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos jais kėsintasi, prieina prie išvados, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, o tai rodo jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Nepaisant vienkartinių nuobaudų, pareiškėjas ir toliau sąmoningai daro šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nereaguoja į jam skirtas teisinio poveikio priemones, abejingai vertina kitų eismo dalyvių saugumą, vairuodamas sukelia realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei (po Sprendimo priėmimo, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas dar 6 kartus viršijo nustatytą greitį). Tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir taip įrodo, kad jis kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam turėtų būti suteikta teisė įsigyti ginklą savigynai, nes yra nepriekaištingos reputacijos, jo teistumas išnykęs. Tačiau atsakovas pažymi, kad Įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti apribojimai taikomi fiziniams asmenims, norintiems įsigyti ir turėti A, B ir C kategorijų ginklų, neskirstant jų pagal paskirtį. Taip pat pažymi, kad Sprendimas nebuvo grindžiamas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

34. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad jis nėra padaręs smurtinių nusikaltimų ar nusižengimų disponuojant ginklais, pažymi, jog, vertinant asmens elgesį, taikant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, nėra nustatyta pareiga vertinti tik konkrečiai su šaunamųjų ginklų apyvarta, naudojimu susijusius teisės pažeidimus ir aplinkybes. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte bendrai kalbama apie duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

37. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

38. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

39. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija). Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimą).

40. Aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, pažymėjo, kad yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-974/2014).

42. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys apie pareiškėją neginčijamai patvirtina jo neigiamą kaip asmenybės vertinimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo, baudžiamąją tvarka teistas vieną kartą – (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 18 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką – Suklastotų valstybės dokumentų arba administracinių dokumentų naudojimą, bausmės kategorija – bauda; Administracinių nusižengimų registrų duomenimis 49 kartus baustas administracine tvarka (2016-2018 m. 6 kartus baustas už tai, kad namuose nakties metu garsiai leido muziką, šūkavo, iš buto sklido didelis triukšmas, riksmai, tuo buvo trikdomas aplinkinių namo kaimynų poilsis, atvykus policijos pareigūnams juos įžeidinėjo bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, nustatytas 0,97 prom. girtumas; 2016 m. baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam; 2019-2020 m. 14 kartų baustas už nustatyto greičio viršijimą; 2016-2018 m. 8 kartus baustas už tai, kad paliko stovėti automobilį ant šaligatvio, neįgaliojo vietoje, rezervuotoje vietoje, draudžiamoje vietoje, ant žalios vejos; 1 kartą baustas už važiavimą eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, už vairavimą naudojantis mobilaus ryšio priemone, be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo); 2 administracinius nusižengimus padarė po Sprendimo priėmimo, – sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Pažymėtina, kad pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.

43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog jo teistumas išnykęs ir tuo pagrindu jis neturi būti vertinamas negatyviai ar kaip asmuo keliantis grėsmę, pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Tai reiškia, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką ir administracinius nusižengimus (pažeidimus), neturi pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog pareiškėjas, turėdamas ginklą, tikrai nekeltų grėsmės ateityje. Faktai apie pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką ir administracinius nusižengimus (pažeidimus), jų pobūdį, kiekį, vertinant juos kaip visumą, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatyto teisinio reglamentavimo, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir linkusį daryti teisės pažeidimus.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Sprendimas visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, Sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, išsami, yra nurodytos aiškios prašymo netenkinimo priežastys, teisinis pagrindas. Taigi, atsakovo Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, priimant Sprendimą, nėra.

45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.