- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- eI2-656-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02557-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2020 m. rugsėjo 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viešosios tvarkos valdybos priimtą sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir priimti naują sprendimą - išduoti leidimą V. L. laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. Kauno AVPK viešosios tvarkos valdyba priėmė sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta atsisakyti išduoti V. L. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo nuomone, priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo faktinių duomenų vertinimo ir įstatymų taikymo, todėl naikintinas. Be to, ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principo, taikytos poveikio priemonės nemotyvuotos ir neproporcingos.
Nurodė, kad ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas - Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui). Atsakovas, priimdamas sprendimą atsisakyti išduoti naudotojo leidimą laikyti ir (nešioti) ginklą, remiasi aplinkybe, kad pareiškėjas per pastaruosius 4 metus yra padaręs administracinius teisės pažeidimus. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad V. L. yra 49 kartus baustas administracine tvarka, iš jų 6 kartus 2016 - 2018 metais baustas už tai, kad namuose nakties metu garsiai leido muziką, šūkavo, iš buto sklido didelis triukšmas, riksmai, tuo buvo trikdomas aplinkinių namo kaimynų poilsis, atvykus policijos pareigūnams juos įžeidinėjo bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, jam nustatytas 0,97 prom. girtumas. Atkreipė dėmesį, kad šie pažeidimai yra administraciniai, pareiškėjas sumokėjo visas jam paskirtas baudas, be to, jie buvo padaryti daugiau nei prieš dvejus metus, tad laikytina, kad šie pažeidimai neatspindi dabartinės V. L. charakteristikos.
Skundžiamame sprendime nurodyta, kad V. L. 2019 - 2020 metais 14 kartų baustas už nustatyto greičio viršijimą. Akcentavo, kad šiuo aspektu V. L. yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad V. L. 2016 - 2018 metais 8 kartus baustas už tai, kad paliko stovėti automobilį ant šaligatvio, neįgaliojo vietoje, rezervuotoje vietoje, draudžiamoje vietoje, ant žalios vejos. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas buvo po vieną kartą baustas už važiavimą eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, už vairavimą naudojantis mobilaus ryšio priemone be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Minėti pažeidimai buvo padaryti daugiau nei prieš dvejus metus, visas nuobaudas V. L. už šiuos pažeidimus yra sumokėjęs, be to šiais pažeidimais nebuvo sukelta didelės žalos aplinkiniams.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, kad galima būtų taikyti Įstatymo 17 straipsnį, turi būti nustatytos dvi sąlygos - įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo. Apibendrinus visas skundžiamame sprendime nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad minėti įvykiai, jų mažareikšmis pavojingumas, minėtų teisės deliktų sudėtis rodo, jog pareiškėjas padarė išvadas dėl praeityje padarytų pažeidimų. Vadinasi, pareiškėjo neteisėta veika dėl mažareikšmiškumo negali būti siejama su Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos grėsmės atsiradimu.
Atsakovas skundžiamame sprendime, išvardindamas visus pareiškėjo per 4 metus padarytus nusižengimus, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, nedetalizavo, kurie deliktai ir kokiu būdu jie sukėlė pavojų asmenų gyvybei ir sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai ir kuo jie pasireiškė.
Pareiškėjo nuomone, jo įvykdyti administraciniai pažeidimai nėra pavojingi visuomenei, be to jis šiuo metu neturi nei vienos galiojančios nuobaudos. Nėra pagrindo teigti, kad dėl minėtų administracinės teisės pažeidimų pareiškėjas galėtų būti charakterizuojamas labai blogai.
V. L. pripažįsta, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. Nyderlanduose įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką už suklastotų valstybės dokumentų arba administracinių dokumentų naudojimą, bausmės kategorija bauda. Tačiau nusikalstama veika buvo įvykdyta 2014 m., todėl pareiškėjo teistumas šiuo metu yra išnykęs, tad egzistuoja dar vienas pagrindas, patvirtinantis, kad jo reputacija yra nepriekaištinga. Akcentavo, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą, išnykus teistumui, asmuo laikomas neteistu ir yra nepriekaištingos reputacijos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiamas sprendimas neatitinka konstitucinių proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, nes yra perteklinis ir neproporcingas, priimtas individualiai nevertinant pareiškėjo asmenybės. Įstatyme 17 straipsnyje išvardintos aplinkybės, kurioms esant draudžiama įsigyti ir turėti fiziniams asmenims B ir C kategorijų ginklus, siejamos su smurtiniais tyčiniais veiksmais, asmens priklausomybe nuo alkoholinių, narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir 18 straipsnyje numatytos nepriekaištingos reputacijos reikalavimais. Pareiškėjo padaryti pažeidimai nebuvo tyčiniai ar smurtiniai, padaryti piktnaudžiaujant asmeniui alkoholiu, psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, ir atitinkamai nebuvo sukėlę grėsmės asmenų gyvybei ar saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ką nurodo atsakovas skundžiamame sprendime. Visos išdėstytos aplinkybės, leidžia prieiti prie išvados, jog pareiškėjas tikrai nekels grėsmės ateityje, turėdamas ginklą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas daug kartų baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir tokius, kurie kelia grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, nuosavybei (transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, sistemingas nustatyto greičio viršijimas, kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, naudojimasis mobiliuoju telefonu, vairuojant transporto priemonę). Nepaisant nevienkartinių nuobaudų, pareiškėjas ir toliau sąmoningai daro kelių eismo taisyklių pažeidimus (2020-10-04, 2020-10-18 nubaustas administracine tvarka už greičio viršijimą) ir tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nereaguoja į jam skirtas teisinio poveikio priemones, taigi abejingai vertina kitų eismo dalyvių saugumą.
Pagal Įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, asmens bei visuomenės saugumui, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, atsakingumo ir atidumo reikalavimai.
Skundžiamame sprendime išdėstyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį. 2014-08-18 padarytas nusikaltimas Nyderlanduose, jo sistemingai daromi pažeidimai, rodo pareiškėjo nenorą laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, teisės normų reikalavimų, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką ir charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, galintį kelti ir keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nusako, kad Įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Todėl mano, kad Kauno AVPK 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. 20-IL-20-02306-e yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2020-09-17 prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) 2020-09-24 sprendimu Nr. 20-IL-20-02306-e nusprendė atsisakyti išduoti V. L. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu – ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2020-09-24 sprendimo Nr. 20-IL-20-02306-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta V. L. atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo, savo nesutikimą su atsakovo Sprendimu, V. L. iš esmės grindžia tuo, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu atsisakyta patenkinti jo prašymą, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (2020-09-17) pateikimo, baudžiamąja tvarka teistas vieną kartą – Nyderlanduose 2014-08-18 įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką - Suklastotų valstybės dokumentų arba administracinių dokumentų naudojimą, bausmės kategorija bauda. Vėliau pareiškėjas Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų registro duomenimis 49 kartus baustas administracine tvarka. Iš jų 6 kartus 2016 - 2018 metais baustas už tai, kad namuose nakties metu garsiai leido muziką, šūkavo, iš buto sklido didelis triukšmas, riksmai, tuo buvo trikdomas aplinkinių namo kaimynų poilsis, atvykus policijos pareigūnams juos įžeidinėjo bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, jam nustatytas 0,97 prom. girtumas. 2016 metais baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (1,12 prom.) pagal LR ANK 126 str. 1 d.; 2019 - 2020 metais 14 kartų baustas už nustatyto greičio viršijimą, yra viršijęs greitį daugiau kaip 40 kilometrų per valandą; 2016-2018 metais 8 kartus baustas už tai, kad paliko stovėti automobilį ant šaligatvio, neįgaliojo vietoje, rezervuotoje vietoje, draudžiamoje vietoje, ant žalios vejos. Taip pat po vieną kartą baustas už važiavimą eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, už vairavimą naudojantis mobilaus ryšio priemone, be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
Atsižvelgiant į aptartą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Be to, sistemingas (14 kartų) automobilio vairavimas viršijant leistiną greitį, automobilio vairavimas esant neblaiviam, taip pat sistemingas (8 kartai) automobilio palikimas stovėti neleistinoje vietoje, vairavimas naudojantis mobilaus ryšio telefonu, tik patvirtina, kad pareiškėjas kelia akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Kaip matyti pareiškėjas pažeidimus daro nuolat, vien tik 2020 metais padarė 17 (septyniolika) administracinių nusižengimų, iš jų 2 (du) jau po Sprendimo priėmimo, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.
Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus pareiškėjo padarytus pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai.
Iš ginčijamo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad atsakovo priimtas sprendimas – atsisakyti pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkinti jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, yra teisėtas, pagrįstas galiojančiais teisės aktais, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.