Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-688-813/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-08-14
Bylos Nr.
A2.6.-688-813/2015
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00563-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Kantaravičius
Pažeidėjas
K. B.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-688-813/2015Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00563-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5; 52.3. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 14 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujat traukiamai administracinėn atsakomybėn K. B., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietės, lietuvės, neteistos, nebaustos administracine tvarka, specialaus vidurinio išsilavinimo, ištekėjusios, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2015-06-20 d. 14.32 val., Piliakalnio gatvėje, Plinkaigalio k., Kėdainių raj., vairuodama savo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai. Šiais savo veiksmais K. B. pažeidė KET 9, 114, 219.4 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

K. B. teismo posėdyje paaiškino, kad savo vairuojamu automobiliu „Opel Astra“ prisilietė prie kito automobilio “Chevrolet Cruze”. Jame vairuotojo nebuvo. Prieš tai kartu važiavęs K. B. vyras D. B. nuėjo paprašyti kito automobilio vairuotojo, kad patrauktų automobilį, o K. B. pasigirdo, kad reikia pavažiuoti. Ji šiek tiek pavažiavo, per daug pasuko ir į kažką atsirėmė. Stipraus smūgio nebuvo, tik savo automobilio šonu palietė kitą automobilį. Po to pavažiavo truputį, pastovėjo kelias minutes, vyras įlipo į automobilį, ir jie kartu išvažiavo iš įvykio vietos. Po maždaug 20 minučių grįžo atgal į tą vietą, norėdama susitarti su nukentėjusio automobilio savininku. Atvykusi įvykio vietoje jau rado eismo įvykį forminančius policijos pareigūnus. K. B. pripažino, kad suprato, jog atsitrenkė, suvokė tą prisilietimą prie kito automobilio, tačiau iš savo automobilio neišlipo ir sustresavusi išvažiavo. Negali paaikšinti, kodėl policijai neskambino, nes pasimetė. Jei būtų norėjusi pasislėpti, nebūtų grįžusi atgal į įvykio vietą. Nežino, kokia žala padaryta “Chevrolet Cruze” automobiliui. Su nuklentėjusio automobilio savininku nebendravo, jis pretenzijų jai nereiškė.

Liudytojas D. B. teismo posėdyje parodė, kad kartu su žmona K. B. buvo šventėje. Automobilį „Opel Astra“ paliko stovėjimo aikštelėje. Po to susiruošė vykti namo, aikštelėje iš visų pusių stovėjo mašinos. Žmona K. B. bandė manevruoti atbuline eiga, o D. B. išlipau. Tuo metu atėjo gale stovėjusios mašinos vairuotojas, kurio D. B. paprašė patraukti savo mašiną. Tada žmona K. B. pavažiavo atbuline eiga ir lietė kairėje stovintį automobilį „Chevrolet Cruze“. Kontaktas buvo nedidelis, signalizacija net neįsijungė. K. B. vairuoto automobilio bamperis atsimušė į jo priekinį kairės pusės ratą. Jokios žymės nesimatė. Jų automobiliui „Opel Astra“ žalos nėra, ji 20 metų senumo, apibraižymų galima rasti. Dėl to atsitrenkimo nukentėjusio automobilio „Chevrolet Cruze“ bamperis neįskilom tačiau matėsi nežymus įbrėžimas. Po to liudytojas kartu su žmona K. B. sėdo į savo mašiną ir išvažiavo. Policijai neskambino. Po to pagalvojo, kad gal padarė kažkokį sužalojimą, todėl po 10-15 min. grįžo į eismo įvykio vietą, kur jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Nei liudytojas, nei jo žmona K. B. nebuvo priėję prie nukentėjusio automobilio „Chevrolet Cruze“, nematė, ar jam žala buvo padaryta. „Chevrolet cruze“ automobilio savininkas buvo policijos mašinoje, pildė dokumentus. Su juo nebendravo, jis pretenzijų nereiškė, išlipo iš policijos mašinos ir nuėjo. B. jo atsiprašė.

Liudytojas E. M. teismo posėdyje parodė, kad 2015-06-20 po pietų Plinkaigalio kaime, Kėdainių raj., automobilių stovėjimo aikštelėje paliko savo automobilį „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuėjo į sporto šventę. Po kurio laiko atėjo pažįstamas L. T. ir pranešė, kad kitas automobilis „Opel Astra“ su įvardintais valstybinio numerio ženklais atsitrenkė į jo automobilį ir pasišalino. E. M. atėjo pažiūrėti ir pamatė įlenktą jo automobilio „Chevrolet Cruze“ kairės pusės priekinį bamperį, ant kurio buvo likę dažų žymės nuo kito automobilio. Kadangi L. T. yra policijos pareigūnas, tai patarė pranešti bendrosios pagalbos centrui apie įvykį numeriu 112 ir kviesti policijos ekipažą. E. M. taip ir padarė, iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko po maždaug 30 min., bei pranešė Kasko draudimo įmonei. Atvykę pareigūnai apklausė E. M., L. T., eismo formino įvykio vietą. Tai jiems darant, atvyko K. B. ir prisipažino, kad tai ji įvažiavo į E. M. automobilį ir iš streso pasišalino ir eismo įvykio vietos. E. M. nematė, ar ant K. B. automobilio „Opel Astra“ buvo kokių nors įvykio žymių, nes šis automobilis stovėjo atokiau. Grįžęs namo E. M. pats nuėmė priekinį bamperį ir iš vidaus su ranka atlenkė įlenkimą, o dažus pašalino polirolio pagalba. Vėliau savo Kasko draudimo įmonei pranešė, kad žalą pašalino pats ir nereikalauja jos atlyginimo iš draudimo.

Liudytojas L. T. teismo posėdyje parodė, kad 2015-06-20 po pietų Plinkaigalio kaime, Kėdainių raj., buvo aikštelėje prie savo automobilio. K. B. paprašė patraukti automobilį, kad ji galėtų išvažiuoti. Liudytojas patraukė ir K. B., automobiliu „Opel Astra“ važiuodama atbuline eiga, kairės pusės priekine dalimi kliudė automobilio „Chevrolet“ kairės pusės priekinę dalį virš rato. Liudytojas matė, kad dėl šio įvykio buvo nežymiai kelių centimetrų ilgio įlenktas automobilio „Chevrolet“ priekinis kairės pusės sparnas (gal bamperis). Daugiau apgadinimų liudytojas nepastebėjo. Iš automobilio „Opel Astra“ išlipo keleivis D. B. ir iš gana tolimo atstumo apžiūrėjo automobilio „Chevrolet“ apgadinimą, kurio iš tokio nuotolio galėjo ir nematyti. Tada sėdo į automobilį ir su K. B. išvažiavo. Liudytojas apie tai pranešė pažįstamam automobilio „Chevrolet“ savininkui E. M., o šis iškvietė policiją. Kai į įvykio vietą jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir formino eismo įvykį, grįžo ir K. B. Tai buvo maždaug po 40 min. nuo eismo įvykio.

Iš policijos pareigūnų L. R. ir S. R. tarnybinių pranešimų matyti, kad jie 2015-06-20 d. 14.32 val. gavę pranešimą atvyko į Plinkaigalio kaimą, Kėdainių raj., ir rado automobilį „Chevrolet Cruze“, kurio vairuotojas E. M. paaiškino, jog į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis „Opel Astra“ ir vairuotojas pasišalino. Vėliau į eismo įvykio vietą atvyko K. B. ir prisipažino, kad tai ji įvažiavo į automobilį „Chevrolet Cruze“ ir iš streso pasišalino (b.l. 3-4).

Iš eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad įvykio metu buvo apgadinta automobilio „Chevrolet Cruze“,, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės sparnas (b.l. 5-6).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis teismas konstatuoja, jog K. B. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, nes atbuline eiga vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai.

Byloje nėra ginčo, kad K. B. atsitrenkė į automobilį „Chevrolet Cruze“, tačiau gynyba nesutinka, kad šiam automobiliui buvo padaryta žala. Teismas vertina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tokio žalos padarymą. Tai, kad buvo apgadintas automobilio „Chevrolet Cruze“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės sparnas, fiksuota policijos pareigūno eismo įvykio schemoje ir papildomų duomenų pažymoje. Būtent apie šiuos apgadinimus teisme paliudijimo E. M. ir L. T. Be to, pati K. B. teisme paaiškino, kad į įvykio vietą sugrįžo dėl to, kad dėl jos veiksmų automobilis „Chevrolet Cruze“ galėjo patirti apgadinimus, kurių eismo įvykio vietoje iš karto galėjo ir nepastebėti. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad automobilio „Chevrolet Cruze“ savininkas E. M. pats savo veiksmais ištiesino įlenkimą ir nupoliravo dažų žymes, t.y. savo veiksmais pašalino apgadinimus, nepaneigia žalos padarymo fakto. Taigi, šių įrodymų visuma pagrindžia, kad K. B. pažeidė Kelių eismo taisykles, kas nulėmė E. M. priklausančios transporto priemonės automobilio „Chevrolet Cruze“ apgadinimą. Todėl jos veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis.

Pasisakydamas dėl K. B. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).

Nėra pagrindo sutikti su gynyba, kad K. B. pasišalino iš eismo įvykio vietos sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų esmės. Nors nukentėjusiojo automobiliui padaryti apgadinimai nežymūs, tačiau K. B. suprato kliudžiusi kitą automobilį, jos vyras išlipęs jį apžiūrėjo, matė padarytus apgadinimus ir apie tai pranešė K. B. Iš pažeidėjos teisme duotų parodymų ir jos rašytinio paaiškinimo (b.l. 13) matyti, kad ji pripažino atsitrenkusi į kitą automobilį, tačiau dėl išgąsčio ir pasimetimo išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Po kiek laiko grįžusi į eismo įvykio vietą jau rado atvykusios policijos pareigūnus. Byloje nustatyta, kad pažeidėja buvo išaiškinta aktyviais įvykį mačiusio liudytojo L. T. veiksmais, kuris matė, kaip K. B. atsitrenkė į automobilį „Chevrolet Cruze“ ir išvažiavo, o liudytojas apie tai pranešė nukentėjusio automobilio savininkui E. M. Tai, kad K. B. po kurio laiko grįžo į eismo įvykio vietą ir policijos pareigūnams pripažino atsitrenkusi į kitą automobilį, nepaneigia jos kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Tai, kad K. B., suvokdama, jog apgadino kitą transporto priemonę, ją su sutuoktiniu apžiūrėjo, išvyko ir tik vėliau grįžo į eismo įvykio vietą, negali būti laikomi pakankamais, siekiant nedelsiant surasti apgadintos transporto priemonės savininką, juolab, kad Kelių eismo taisyklių 234 punkte nustatyta vairuotojo pareiga kviesti policiją tuo atveju, kai įvykus eismo įvykiui padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Priešingai nei argumentuota gynybos, byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. B., supratusi, kad sukėlė eismo įvykį, nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė. Šios aplinkybės rodo, kad K. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant K. B. nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, atsižvelgtina į tai, kad ji iš įvykio vietos pasitraukė ne piktybiškai vengdama atsakomybės, o neteisingai supratusi savo veiksmų pavojingumą. Sukėlusi eismo įvykį mėgino įvertinti juo padarytą žalą, o abejodama jos dydžiu vėliau (po maždaug 40 min.) grįžo į eismo įvykio vietą. Pats eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis, nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai, šiuos apgadinimus E. M. pašalino pats, iš Kasko draudimo įmonės nuostolių atlyginti neprašė, jokių turtinių pretenzijų K. B. neturi. K. B. anksčiau už analogiškus pažeidimus nėra bausta, neteista, dirba ir pagal darbdavio charakteristiką (b.l. 28) automobilį naudoja darbo reikmėms. Taigi, ji nėra piktybiška Kelių eismo taisyklių pažeidėja.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, K. B. asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą K. B., skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus K. B. mažesnę nuobaudą, nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ straipsnis), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismo įsitikinimu, dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų išvardintų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (Kauno apygardos teismo 2014-10-30 nutarimas byloje Nr. ATP-1092-478/2014). Tuo tarpu už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą K. B. skirtina minimali bauda, paskirtos nuobaudos bendrintinos jas apimant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str.,

nutaria:

K. B. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir ją už tai nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.

K. B. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, paskirti jai administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirti K. B. galutinę administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Darius KantaravičiusIšaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinės bylos numerį ir įmokos kodą.Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.