Kauno apygardos teismo nutarimas

2014-10-30 · Byla Nr. ATP-1092-478/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
ATP-1092-478/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1092-478/2014
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00665-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo S. R. administracinių teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu S. R. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 100 Lt (vieno šimto litų) bauda. Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties.

S. R. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad 2014-08-08 14.38 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais savo veiksmais S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimą.

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato viršininkas skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje, taikant S. R. atsakomybę, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo nutarimu, kadangi faktinių duomenų apie S. R. veiksmus po pasišalinimo iš eismo įvykio vietos byloje nėra. Atvirkščiai, eismo įvykio kaltininkas buvo nustatytas tik prie parduotuvės įrengtų vaizdo kamerų pagalba. Teismui pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kad kontaktą su kitu automobiliu S. R. juto, išlipęs iš automobilio apžiūrėjo apgadintą automobilį, tačiau jokių veiksmų, kad nustatytų apgadinto automobilio savininką, nesiėmė, o, pastovėjęs prie savo automobilio, po kiek laiko iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apelianto teigimu, priešingai nei nurodo teismas, S. R. ne pats susirado apgadinto automobilio savininką, bet jam paskambino pats apgadinto automobilio savininkas D. J.. Taigi, tik policijos komisariate esančio vaizdo įrašo pagalba ir aktyviais apgadinto automobilio savininko veiksmais pasišalinęs iš eismo įvykio vietos vairuotojas buvo nustatytas ir, pateikus neginčijamus įrodymus, prisipažino pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Kelių eismo taisyklių 234 punkte aiškiai nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Apelianto teigimu, šis Kelių eismo taisyklių punkto pažeidimas S. R. veiksmuose yra akivaizdus ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas, todėl jo administracinių teisės pažeidimų bylos dalis dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta nepagrįstai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad S. R. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir apeliacinio skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog S. R. 2014-08-08 14.38 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais S. R. pažeidė KET 106 bei 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).

Nėra pagrindo sutikti su skundžiamo nutarimo motyvais, kad S. R. pasišalino iš eismo įvykio vietos sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų esmės. Nors nukentėjusiojo automobiliui padaryti apgadinimai nežymūs, tačiau S. R. suprato kliudęs kitą automobilį, išlipęs jį apžiūrėjo, matė padarytus apgadinimus. Iš pažeidėjo rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis nurodė pasiteiravęs žmonių, kam priklauso automobilis, kiek palaukęs nuvažiavo, o po kiek laiko grįžęs į eismo įvykio vietą apgadinto automobilio neberado. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pažeidėjas buvo nustatytas aktyviais apgadinto automobilio savininko D. J. veiksmais, kuris kreipėsi į šalia eismo įvykio vietos esančios parduotuvės administraciją, prašydamas pateikti filmuojamos aikštelės vaizdo įrašą. D. J. paskambinus S. R., šis neneigė apgadinęs transporto priemonę, geranoriškai atvyko į policijos komisariatą, tačiau šie veiksmai nepaneigia jo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Tai, kad S. R., suvokdamas, kad apgadino kitą transporto priemonę, teiravosi šalia buvusių asmenų, ar šie nežinantys, kam priklauso transporto priemonė, ir vėliau grįžo į eismo įvykio vietą, negali būti laikomi pakankamais, siekiant surasti apgadintos transporto priemonės savininką, juolab, kad Kelių eismo taisyklių 234 punkte nustatyta vairuotojo pareiga kviesti policiją tuo atveju, kai įvykus eismo įvykiui padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. R., supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, policijos nekvietė, o jo veiksmai, siekiant surasti automobili savininką buvo tik formalūs. Šios aplinkybės rodo, kad S. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai ignoruodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Skiriant S. R. nuobaudą už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, atsižvelgtina į tai, kad jis iš įvykio vietos pasitraukė ne piktybiškai vengdamas atsakomybės, o neteisingai supratęs savo veiksmų pavojingumą. Sukėlęs eismo įvykį mėgino rasti apgadinto automobilio savininką, vėliau dar kartą grįžo į eismo įvykio vietą. Pats eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis, nukentėjusiojo automobilis apgadintas nežymiai. S. R. anksčiau už analogiškus pažeidimus baustas nėra, taigi jis nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, S. R. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą S. R., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus S. R. mažesnę nuobaudą, nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ straipsnis), t. y. paskiriant minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam, nei sankcijoje numatytam, terminui. Teismo įsitikinimu, dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų išvardintų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo dalį, kurioje bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta nesant šio pažeidimo sudėties.

S. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, paskirti jam administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirti S. R. galutinę administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Jūratė Jakubonienė