- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- II-224-865/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02746-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kategorijos
- 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui, jo įgaliotai atstovei Gabrielei Staniulei,
išnagrinėjusi M.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. vasario 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 2706 panaikinimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. vasario 11 d. nutarimu M. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 straipsnio 1 dalį 2750 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas darbdavio atstovu, UAB „(duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad įmonės gamybinių dirbtuvių darbuotojai neviršytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytos maksimalios darbo savaitės trukmės, o taip pat, kad jiems būtų suteiktas 35 valandų nepertraukiamas savaitinis poilsis. T. y. iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui pateiktų 2013 m. gruodžio 6 d. M. S. įsakymo Nr. NBI-2013-947 A ir 2013 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad M. S. nurodymu darbuotojai B. L., A. V., M. Š., M. J., J. L., I. O., Z. K., K. K., J. J., kurie nuolat dirba penkių darbo dienų savaitės režimu, dirbo 2013 m. gruodžio 7-8 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį). Įvykdžius minėtą darbdavio atstovo M. S. įsakymą darbuotojai dirbo 12 dienų iš eilės po 8 val. be savaitinio poilsio ir viršijant maksimalią leistiną 48 val. per septynių dienų laikotarpį darbo laiko trukmę (darbuotojai septynių dienų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 2 iki 2013 m. gruodžio 8 d. dirbo po 56 val.).
Šalies argumentai
M. S. skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. vasario 11 d. nutarimu skirtą nuobaudą panaikinti arba nepanaikinus administracinės nuobaudos administracinėn atsakomybėn traukti asmenį atsakingą už padarytą administracinės teisės pažeidimą - S. A.. Skunde nurodo, kad nutarimas yra nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant teismų praktiką ir teisės aktų reikalavimus tokio pobūdžio bylose. Skundas grindžiamas tuo, kad 2013 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas priėmė įsakymą Nr. NBI-2013-947 A (toliau - Įsakymas), kuriuo Pareiškėjas, Įsakyme numatytiems darbuotojams, įsakė dirbti 2013 m. gruodžio 7-8 dienomis. Šio Įsakymo priėmimą dirbti poilsio dienomis, t. y. 2013 m. gruodžio 7- 8 dienomis lėmė didelis darbo mastas, kuris buvo sąlygotas ekstremalių oro sąlygų, kurios nėra prognozuojamas faktorius. Nurodo, kad šio Įsakymo priėmimą pastūmėjo siekis tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, bei tam, kad įmonė konkuruojančioje rinkoje atrodytų patikimu verslo partneriu. Šio Įsakymo priėmimas buvo ilgai svarstomas, atsižvelgiant į darbuotojų teisėtus interesus, jų konstitucinę teisę į poilsį, jų patiriamą fizinį krūvį bei asmeninį užimtumą, derinamas su pačiais darbuotojais bei jų padalinio vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju S. A., kurio iniciatyva ir buvo parengtas šis Įsakymas. Nurodo, kad darbuotojų valia dirbti poilsio dienomis buvo išreikšta jų sutikimuose, kadangi tai buvo galimybė papildomai užsidirbti. Skunde taip pat nurodyta, kad 2014 m. sausio 24 d. Pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame buvo užfiksuota, kad daliai UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojų, vykdant Pareiškėjo Įsakymą teko dirbti 12 dienų iš eilės po 8 val. be savaitinio poilsio ir viršijant maksimalią leistiną 48 val. per septynių dienų laikotarpį darbo trukmę, paskirtas administracinės bylos nagrinėjimas. Pareiškėjas, vadovaudamasis savo 2014 m. vasario 6 d. priimtu įsakymu „Dėl padalinių vadovų pavaldžių darbuotojų darbo režimo užtikrinimo" Nr. I-0006/14 teigia, kad už 2013 m. gruodžio 7-8 dienomis dirbusių darbuotojų darbo režimą, yra atsakingi patys padalinių vadovai, o šiuo konkrečiu atveju S. A., todėl reikalauja, kad administracinėn atsakomybėn Nutarimo pagrindu patrauktas asmuo būtų pakeistas. Taip pat pažymi, kad 2014 m. vasario 11 d. administracinės bylos nagrinėjime pareiškėjas nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių, o bylos nagrinėjime dalyvavo pats S. A., kuris pateikė savo poziciją dėl Protokole užfiksuotų aplinkybių, pagrįsdamas priimto Įsakymo esmę bei būtinumą, o taip pat išreikšdamas gailestį dėl formalaus DK nuostatų pažeidimo, susijusio su darbu poilsio dienomis, nors ir pasirašytinai suderinto su tomis dienomis dirbusiais darbuotojais. Be to, pats Pareiškėjas vykdydamas savo pareigą duoti parodymus, bei siekdamas apginti savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)" interesus, gerą dalykinę reputaciją nuvyko pas Inspekcijos atstovę vėliau ir pritarė S. A. išdėstytai pozicijai bei taip pat išreiškė gailestį dėl susiklosčiusių aplinkybių, tačiau Inspekcijos atstovė tai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skunde Pareiškėjas taip pat nurodo, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 161 straipsnio 6 dalimi skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus, bei pažymi, kad Įsakyme paminėtų darbuotojų darbas yra visuomenei būtinas darbas, ir remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad Konstitucijos 54 straipsnio normoje yra suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų - užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką, todėl darbas poilsio dienomis yra leistinas. Taip pat pažymi, kad tuo metu Lietuva kaip tik pirmininkavo Europos Sąjungos tarybai, Vilniuje vyko daug renginių, viešėjo daug užsienio politikos atstovų bei svečių iš visos Europos, todėl sutvarkytai bei saugiai aplinkai buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Pareiškėjo nuomone, tvarkinga aplinka bei neužpustyta šaligatvių ir kelių danga yra ne tik įvaizdžio gerinimas, bet ir normalių kelių eismo sąlygų palaikymas, kas užtikrina visų asmenų interesų apsaugą. Žiemos sezonu apsnigę, slidūs keliai ir šaligatviai yra padidinto pavojaus šaltiniai, keliantys grėsmę sveikatai ar net gyvybei, todėl aplinkos tvarkos palaikymas kaip nuolatinė, skubi prevencija, kuri šiuo atveju nors ir pasireiškė formaliu pažeidimu, bet apsaugojo viešąjį interesą. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija administracinės atsakomybės priemones pritaikė netinkamam subjektui, kadangi Pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Jo veiksmų negalima laikyti neteisėtais, kadangi už padarytą pažeidimą yra atsakingas S. A.. Jis, kaip padalinio vadovas, veikdamas pagal 2014 m. vasario 6 d. įsakymą Dėl padalinių vadovų pavaldžių darbuotojų darbo režimo užtikrinimo Nr. 1-0006/14, yra atsakingas už jam pavaldžių darbuotojų darbo laiko režimą, todėl jis inicijuodamas tokį Įsakymą, pažeidė jam pavestas funkcijas. Be to Pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės, kadangi jis vykdydamas kolegos S. A. idėją ir gavęs darbuotojų sutikimus, tik pasirašė minėtą Įsakymą. Tuo metu S. A. neturėjo įgaliojimo atlikti tokius veiksmus, o pradėti darbus jau reikėjo kitą dieną. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir nesant bent vienai iš administracinės atsakomybės sąlygų, administracinės atsakomybės klausimas Pareiškėjui neturėtų kilti, nes už minėtą, nors ir formalų pažeidimą yra atsakingas kitas asmuo. Pareiškėjo teigimu skundžiamas Nutarimas neatitinka jam norminiais teisės aktais keliamų reikalavimų, jame visiškai nėra motyvuotai įvertinta Įsakymo esmė ir paskirtis, nėra įrodymų, grindžiančių Pareiškėjo administracinę atsakomybę, Nutarimą priėmusi Inspekcija neįrodė tokių administracinės atsakomybės sąlygų kaip neteisėti veiksmai, atsiradę padariniai bei Pareiškėjo kaltė. Nurodo, kad vadovaujantis ATPK 284 straipsniu organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalėjo išaiškinti ar šiuo atveju yra padarytas turtinis nuostolis, kas nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta, tuo labiau turtinių nuostolių poilsio dienomis dirbę darbuotojai nepatyrė, o priešingai, jie patys buvo suinteresuoti papildoma galimybe užsidirbti, todėl stengėsi įtikinti darbdavį priimti tokį sprendimą, kas pareiškėjo nuomone turėtų būti traktuotina kaip švelninanti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę. Taip pat nurodo, kad Nutarime nėra duomenų apie administracinės bylos nagrinėjimo metu S. A. išreikštą nuomonę dėl susidariusios padėties bei gailestį, bei vėliau paties Pareiškėjo išreikštą gailestį, kas turėjo būti traktuojama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjo nuomone priimtas Institucijos 2014 m. vasario 11 d. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, bei pažymi, kad Institucija nesilaikė nuobaudos skyrimo principų, neatsižvelgė į administracinė nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijų, parinko neproporcingą administracinės nuobaudos rūšį (b.l. 2-6).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą priėmusi institucija prašo M. S. skundo netenkinti, nurodydama, kad Valstybinė darbo inspekcija kruopščiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl Valstybinės darbo inspekcijos 2014-02-11 nutarimo Nr. ATPN 2706 panaikinti nėra pagrindo. Taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde M. S. neneigia paties pažeidimo buvimo fakto, t. y. pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" gamybinių dirbtuvių darbuotojai 2013 m. gruodžio mėnesį dirbo 12 dienų iš eilės, be savaitinio poilsio, viršijant leistiną maksimalią darbo savaitės trukmę, todėl Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus užfiksuoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 str. 3 d., 161 str. 5 d. pažeidimai neginčijami. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamam subjektui. Pažymi, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. S. nurodo, kad sprendimą organizuoti darbą poilsio dienomis priėmė atsižvelgęs į padalinio vadovo S. A. siūlymą bei darbuotojų sutikimus, tačiau sprendimo organizuoti darbą poilsio dienomis 2013 m. gruodžio mėn. gamybinių dirbtuvių vadovas S. A. savarankiškai priimti negalėjo, kadangi įsakymas dėl tokių funkcijų priskyrimo jam, buvo priimtas tik po administracinio teisės pažeidimo protokolo M. S. surašymo, t. y. 2014-02-06. Be to, darbuotojai savo sutikimuose dirbti 2013 m. gruodžio 7-8 dienomis, nurodo, jog sutinka dirbti atsižvelgiant į direktoriaus pavaduotojo, o ne į gamybinių dirbtuvių vadovo siūlymą. Institucijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad įsakymą dėl darbo poilsio dienomis organizavimo pasirašė M. S., be to savo apeliaciniame skunde jis nurodo, jog tokį sprendimą priėmė pats (atsižvelgęs į pasiūlymus), kitas asmuo 2013 m. gruodžio mėn. neturėjo įgaliojimų organizuoti darbą poilsio dienomis, darbuotojai išreiškė sutikimą atsižvelgdami į direktoriaus pavaduotojo siūlymą, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas.
Atsiliepime taip pat nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime nedalyvavo ir tuo pačiu teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į jo išreikštą gailestį dėl susidariusios situacijos. Institucija pažymi, kad M. S. nei dalyvaudamas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriuje, nei savo apeliaciniame skunde neišreiškė smerkiamo požiūrio į padarytą pažeidimą - jį teisino gamybiniu būtinumu (ekstremaliomis oro sąlygomis - neprognozuojamu sniegu žiemos laikotarpiu) bei darbuotojų sutikimu, o taip pat nepripažino ir iki šiol nepripažįsta savo kaltės nuolat bandydamas įrodyti, kad dėl pažeidimo padarymo kaltas kitas asmuo. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnė, nagrinėjusi M. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, tinkamai vertino, kad byloje nėra nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, bei pagal administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, paskyrė sankcijoje nustatytos baudos vidurkį (b.l. 7-8).
Teismo posėdyje M. S. nurodė, jog skundžia nuobaudą, nes turėjo ekstremalų savaitgalį prieš šventes, prieš pat šventes stipriai snigo, todėl darbuotojams prašant, juos išleido į darbus neišlaikydami poilsio rėžimo. Bet už darbus žmonėms buvo atlyginta. Problema ta, kad už viską atsakingas padalinio vadovas S. A., jis tik pasirašė įsakymą. Buvo nepajėgus sukontroliuoti, sužiūrėti to rėžimo. Gal padarė klaidą, kad pasirašė tą įsakymą, bet mano, nuobauda būtų neadekvati, tai atsilieptų įmonių veiklai, ko pasekoje jie būtų eliminuoti iš konkursų. Prašo skirti nuobaudą žmogui, kuris organizavo tą darbą. Atsakydamas į klausimus parodė, jog darbuotojai tą dieną dirbo, jiems buvo už tai atlyginta. Padalinio vadovas parašė tą įsakymą ir leido jiems dirbti. Sutinka, kad žmonės dirbo 12 dienų iš eilės po 8 valandas. Neturi jokios pažymos dėl oro sąlygų tuo metu, bet buvo žiemos vidurys, pilna sniego. Jis to įsakymo nesvarstė, jis atėjo srautiniu būdu, pasirašė neanalizavęs turinio. Tas įsakymas buvo svarstomas žemesniame lygyje, jį gavo tik pasirašymui. Buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI). Jis apgailestavo dėl padarytos klaidos, tai galėtų būti pripažinta lengvinančia atsakomybe aplinkybe. Taip, įvyko klaida, bet savo kaltės tame nemato. Pas juos lankėsi darbo inspektoriai. Buvo surašytas patikrinimo aktas patikrinimo metu. Patikrinimai iš VDI yra dažni, nes turėjo problemų su atsiskaitymais su savivaldybe, su žmonėmis, tie apsilankymai buvo nuolatiniai. Negali pakomentuoti, kodėl jie apsilankė tą kartą. Buvo prašymas ir po apsilankymo pateikė dokumentus VDI. Po šio įvykio įsakymus pasirašo ir ruošia padalinių vadovai, tuo metu tokio įsakymo neturėjo. Tuo metu per neapdairumą pasirašė jis pats. Įsigaliojus nuobaudai, nebegalėtų dalyvauti konkursuose.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjant skundą, nustatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos pareigūnė A. S. – Bendorienė surašė 2014 m. sausio 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATPP 0750-0083 M. S. už tai, kad jis, būdamas darbdavio atstovu, UAB „Naujamiesčio būstas“ (į.k. 121452091, Smolensko g. 12, Vilnius) direktoriaus pavaduotoju, neužtikrino, kad įmonės gamybinių dirbtuvių darbuotojai neviršytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytos maksimalios darbo savaitės trukmės, o taip pat, kad jiems būtų suteiktas 35 valandų nepertraukiamas savaitinis poilsis. T. y. iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui pateiktų 2013 m. gruodžio 6 d. M. S. įsakymo Nr. NBI-2013-947 A ir 2013 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad M. S. nurodymu darbuotojai B. L., A. V., M. Š., M. J., J. L., I. O., Z. K., K. K., J. J., kurie nuolat dirba penkių darbo dienų savaitės režimu, dirbo 2013 m. gruodžio 7-8 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį). Įvykdžius minėtą darbdavio atstovo M. S. įsakymą darbuotojai dirbo 12 dienų iš eilės po 8 val. be savaitinio poilsio ir viršijant maksimalią leistiną 48 val. per septynių dienų laikotarpį darbo laiko trukmę (darbuotojai septynių dienų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 2 iki 2013 m. gruodžio 8 d. dirbo po 56 val.). Tuo M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies bei 161 straipsnio 5 dalies reikalavimus (b.l. 11). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. ATPN 2706 jam paskirta 2750 Lt bauda už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 41 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą M. S. dalyvavo, ką patvirtina jo parašas nutarime (b.l. 9-10).
Byloje esantis UAB „Naujamiesčio būstas“ 2013 m. kovo 20 d. įgaliojimas Nr. NB-ĮAB-13-012A 1 patvirtina, kad „direktoriaus pavaduotojas M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu pasirašyti visus dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant, prašymais, pasiūlymais, pažymomis, deklaracijomis, patvirtinimais, paaiškinimais, skundais, pretenzijomis ir pan., susijusius su perkančiųjų organizacijų vykdomais viešaisiais pirkimais patalpų ir ar teritorijų valymo, priežiūros srityje, bei tuo tikslu UAB „(duomenys neskelbtini)" vardu atlikti visus kitus veiksmus, pasirašyti visus susijusius dokumentus, siekiant tinkamai atstovauti bendrovę, teikti perkančiosioms organizacijoms pasiūlymus ir dalyvauti visuose perkančiųjų organizacijų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, arba nuo tokių veiksmų susilaikyti“, (įgaliojimo 1 punktas). Įgaliojimas galioja iki 2014 m. kovo 20 d., bet ne ilgiau nei įgaliotinis dirba pagal darbo sutartį bendrovėje ir užima nurodytas pareigas (b.l. 26).
Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. NBI -2013-947 A „Dėl darbo poilsio dienomis“ matyti, kad bendrovės direktoriaus pavaduotojas M. S. įsakė 2013 m. gruodžio 7-8 d. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemiau išvardintiems darbuotojams, už darą poilsio dieną šiems darbuotojams apmokėti kaip nustatyta Lietuvos Respublikos DK 194 straipsnio 2 d. Iš minėto įsakymo matyti, kad 2013 m. gruodžio 7-8 dienomis (šeštadienį- sekmadienį) dirbo darbuotojai B. L., A. V., M. Š., M. J., J. L., I. O., Z. K., K. K., J. J. (b.l. 20-21). Byloje esantys minėtų darbuotojų 2013 m. gruodžio 6 d. sutikimai patvirtina, kad atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 6 d. direktoriaus pavaduotojo siūlymą vykdyti savo darbines funkcijas, jie sutiko dirbti 2013 m. gruodžio 7 ir 8 dienomis (b.l. 24,25). 2013 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad darbuotojai Z. K., I. O., M. J., B. L., J. L., M. Š., J. J., K. K., A. V., dirbo po 8 val. laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėn. 2d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. (imtinai), t.y. 12 dienų iš eilės (b.l. 13-15).
Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. S. neneigia paties pažeidimo buvimo fakto, tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, nurodydamas, kad Institucija administracinės atsakomybės priemones pritaikė netinkamam subjektui, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir už padarytą pažeidimą yra atsakingas S. A.. Pareiškėjas savo kaltę neigia motyvuodamas tuo, kad įsakymas, kurio pasekoje ir padaryti Darbo kodekso pažeidimai, bei administracinis teisės pažeidimas, buvo priimtas S. A. ir darbuotojų iniciatyva, bei pažeidimas sąlygotas būtinojo reikalingumo. Pažeidėjas apeliuoja į tai, kad S. A., kaip padalinio vadovas, veikdamas pagal 2014 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 1-0006/14 „Dėl padalinių vadovų pavaldžių darbuotojų darbo režimo užtikrinimo“ yra atsakingas už jam pavaldžių darbuotojų darbo laiko režimą, todėl jis inicijuodamas tokį Įsakymą, pažeidė jam pavestas funkcijas. Iš aukščiau paminėto įsakymo matyti, kad padalinių vadovai S. A. ir A. S. įpareigoti, laikantis Darbo kodekse nustatytos tvarkos, organizuoti pavaldžių darbuotojų darbo ir poilsio laiko paskirstymą (kaitą) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą bei tvirtinti darbo (pamainų) grafikus. Su įsakymu S. A. ir A. S. supažindinti 2014 m. vasario 6 d. (b.l. 22). 2014 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. I-0005/14 „Dėl bendrovėje galiojančių įsakymų taikymo“ nustatytos Bendrovės struktūrinių padalinių vadovų atsakomybės ir įgaliojimų ribos (b.l. 23). Todėl teismas M. S. parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės, nes pažeidimo padarymo metu, t.y. 2013 m. gruodžio mėn. būtent M. S., buvo atsakingas už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų laikymąsi, o ne S. A..
M. S. kaltę ir pažeidimo padarymą įrodo byloje ištirtų ir įvertintų kitų įrodymų visuma, t.y.: 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. NBI -2013-947 A, 2013 m. gruodžio 6 d. darbuotojų sutikimai, 2013 m. gruodžio mėnesio bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad būdamas darbdavio atstovu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, neužtikrino, kad įmonės gamybinių dirbtuvių darbuotojai neviršytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytos maksimalios darbo savaitės trukmės, o taip pat, kad jiems būtų suteiktas 35 valandų nepertraukiamas savaitinis poilsis, nes M. S. nurodymu darbuotojai B. L., A. V., M. Š., M. J., J. L., I. O., Z. K., K. K., J. J., kurie nuolat dirba penkių darbo dienų savaitės režimu, dirbo 2013 m. gruodžio 7-8 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį), ir įvykdžius minėtą darbdavio atstovo M. S. įsakymą darbuotojai dirbo 12 dienų iš eilės po 8 val. be savaitinio poilsio ir viršijant maksimalią leistiną 48 val. per septynių dienų laikotarpį darbo laiko trukmę (darbuotojai septynių dienų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 2 iki 2013 m. gruodžio 8 d. dirbo po 56 val.). Tuo M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalies bei 161 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso144 straipsnis reglamentuoja darbo laiko trukmę, ir šio straipsnio 1 punkte numatyta, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. 2 punkte nustatyta, kad kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų (DK 144 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 161 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip trisdešimt penkias valandas. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės.
Šių teisės aktų reikalavimų pažeidimas numato administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 straipsnį, kurio 1 dalyje numatyta, kad Darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas- užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus bei teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus daro išvadą, kad M. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41 straipsnio 1 dalyje.
Teismas konstatuoja, kad administracinį teisės protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, byla ištirta išsamiai, pažeidimas tinkamai kvalifikuotas nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Nors M. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nepripažįsta, apeliaciniame skunde kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, nurodydama, kad priimant nutarimą, neatsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nurodytas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu. Teismas daro išvadą, kad M. S. už administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda, atitinkanti ATPK 41 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį – atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta jo administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. ATPN 2706 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-
nutaria:
netenkinti M.S. skundo.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. ATPN 2706 palikti nepakeistą.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.