Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-05 · Byla Nr. ATP-694-211/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-04-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-05
Bylos Nr.
ATP-694-211/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02746-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laureta Ulbienė
Pažeidėjas
M. S.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 40.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasAdm. byla Nr. ATP-694-211/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02746-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 40.1.1;
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. (toliau – apeliantas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 nutarties, kuria buvo atmestas apelianto skundas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – inspekcija) 2014-02-11 nutarimo, panaikinimo, nustatė :

Aprašomoji dalis

M. S. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. vasario 11 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR ATPK 41 str. 1 d. 2750 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas darbdavio atstovu, UAB „N“ (duomenys pakeisti) (į.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pavaduotoju, neužtikrino, kad įmonės gamybinių dirbtuvių darbuotojai neviršytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytos maksimalios darbo savaitės trukmės, o taip pat, kad jiems būtų suteiktas 35 valandų nepertraukiamas savaitinis poilsis. T. y. iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui pateiktų 2013 m. gruodžio 6 d. M. S. įsakymo Nr. NBI-2013-947 A ir 2013 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad M. S. nurodymu darbuotojai B. L., A. V., M. Š., M. J., J. L., I. O., Z. K., K. K., J. J., kurie nuolat dirba penkių darbo dienų savaitės režimu, dirbo 2013 m. gruodžio 7-8 dienomis (šeštadienį ir sekmadienį). Įvykdžius minėtą darbdavio atstovo M. S. įsakymą darbuotojai dirbo 12 dienų iš eilės po 8 val. be savaitinio poilsio ir viršijant maksimalią leistiną 48 val. per septynių dienų laikotarpį darbo laiko trukmę (darbuotojai septynių dienų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 2 iki 2013 m. gruodžio 8 d. dirbo po 56 val.).

Tuo M. S. pažeidė LR Darbo kodekso 144 str. 3 d., 161 str. 5 d. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė LR ATPK 41 str. 1 d.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, nubaustasis M. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014-04-24 nutartimi atmetė, motyvuodamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byla ištirta išsamiai, pažeidimas tinkamai kvalifikuotas, nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde apeliantas M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 nutartį, kuria buvo paliktas galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014-02-11 nutarimą, arba administracinėn atsakomybėn traukti asmenį, atsakingą už padarytą administracinį teisės pažeidimą – S. A.. Nurodo, kad tiek inspekcija, tiek teismas itin grubiai pažeidė procesines teisės normas, kadangi visai nepasisakė dėl itin svarbaus argumento, kodėl darbuotojai, jų pačių sutikimu paskirti atlikti darbus savaitgalio metu, to negalėjo daryti, nors LR DK 161 str. 6 d. įvardintos išimtys. Apelianto teigimu, minėtų darbuotojų darbas, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, yra visuomenei būtinas darbas, nes švari, tvarkinga, išpuoselėta aplinka yra vienas iš visuomenės viešųjų interesų, ką ne kartą yra pažymėjęs LR Konstitucinis teismas. Pasak apelianto, teismas neįvertino ir to svarbaus faktoriaus, kad tvarkinga aplinka, neužpustyta šaligatvių ir kelių danga yra ne tik įvaizdžio gerinimas, bet ir normalių kelių eismo sąlygų palaikymas, kas užtikrina visų asmenų interesų apsaugą. Nesiėmus atitinkamų valymo priemonių ir, įvykus incidentui, dėl kurio būtų sukelti padariniai trečiųjų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visa su tuo susijusi atsakomybė kiltų būtent apeliantui ir jo įmonei, todėl aplinkos tvarkos palaikymas yra kaip nuolatinė, skubi prevencija, kuri šiuo atveju, nors ir pasireiškė formaliu pažeidimu, bet apsaugojo viešąjį interesą.

Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad inspekcija administracinės atsakomybės priemones pritaikė netinkamam subjektui, kadangi apeliantas sprendimo dėl darbuotojų nepertraukiamo darbo nepriėmė, tokio įsakymo neiniciavo ir jam nėra pavesta organizuoti darbuotojų darbo grafikus ir realų darbą. Už padarytą pažeidimą yra atsakingas S. A., kuris pagal jo atliekamas funkcijas ir pareigybes yra atsakingas už jam pavaldžių darbuotojų darbo laiko režimą. Nors tuo metu S. A. neturėjo įgaliojimo pasirašyti įsakymus dėl tokių veiksmų, tačiau būtent jis turėjo pareigą užtikrinti darbuotojų darbo organizavimą nepažeidžiant darbo kodekso normų. Apeliantas tik formaliai pasirašė minėtą įsakymą. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad pats S. A. atvyko į teismo posėdį paliudyti, jog būtent jis priėmė sprendimą dėl darbuotojų darbo ne darbo dienomis. Dar daugiau, minėtas asmuo vyko į inspekciją duoti parodymus. Tokiu būdu, apeliantui akivaizdu, kad nutarime nebuvo vertintos faktinės aplinkybės, o buvo remtasi išimtinai formaliais reikalavimais. Apelianto įsitikinimu, teismas grubiai pažeidė teismų praktikos nuostatas dėl formalių procedūrinių pažeidimų, kurių pasėkoje buvo priimtas netinkamas sprendimas ir paskirta administracinė nuobauda asmeniui, kurio veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų.

Apeliantas pažymi, kad pagal praktikoje nusistovėjusią nuostatą, prieš priimant sprendimą, būtina įvertinti, ar siekiamam tikslui pasiekti nebus padaryta didesnė žala nei pati tikslo esmė. Nurodo, kad paskyrus tokio pobūdžio nuobaudą, negatyvūs padariniai kils ne tik pačiam apeliantui, kaip įmonės direktoriaus pavaduotojui, bet ir pačiai įmonei, kadangi sumenks pačios įmonės įvaizdis, konkuruojant su kitais subjektais rinkoje, negatyvios pasekmės apsukins įmonės galimybes dalyvauti konkursuose dėl suprastėjusio įvaizdžio, kas gali sąlygoti sumažėjusių darbų apimtis ar darbuotojų atleidimą iš darbo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti LR DK 144 str. 3 d., 161 str. 5 d. pažeidimai neginčijami, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamam subjektui. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantas teigė, jog sprendimo organizuoti darbą poilsio dienomis 2013 m. gruodžio mėn. gamybinių dirbtuvių vadovas S. A. savarankiškai priimti negalėjo, kadangi įsakymas dėl tokių funkcijų priskyrimo jam, buvo priimtas tik po administracinio teisės pažeidimo protokolo M. S. surašymo. Be to, bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad tokį sprendimą priėmė pats, atsižvelgęs į pasiūlymus. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad S. A. yra tiesiogiai pavaldus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kasdienėje darbinėje veikloje vykdo jo nurodymus. Tokiu būdu, teismas S. A. parodymus jo tiesioginio vadovo administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai įvertino itin kritiškai.

Atsiliepime nurodoma, kad nors M. S. savo apeliaciniu skundu nurodo, jog savaitinio poilsio darbuotojams nesuteikimas nesukėlė jokių pasekmių, o už darbą poilsio dienomis jiems buvo apmokėta padidintu darbo užmokesčiu, todėl jo nuomone, administracinė atsakomybė už padarytą pažeidimą kilti neturėtų, tačiau pažymėtina, kad darbuotojo savaitinis poilsis skirtas atgauti jėgas bei atstatyti darbingumą, o jo nesuteikimo padariniai darbuotojų sveikatai ir socialiniam gyvenimui gali pasireikšti tiek iš karto, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis LR ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. LR ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal LR ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina, kad LR ATPK 256 str. 3 d. nustato, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad bylą nutraukti galima tik tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad inspekcija, nagrinėdama apelianto M. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, nesiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir nesiėmė jokių veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas M. S. skundą konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byla ištirta išsamiai, pažeidimas tinkamai kvalifikuotas, nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su tokiu teiginiu, kadangi iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad apeliantas M. S. neigia padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą, nurodo, kad, kaip ir šiuo metu, taip ir pažeidimo padarymo metu, pagal atliekamas funkcijas ir pareigybes už pavaldžių darbuotojų darbo laiko režimą buvo atsakingas S. A.. Taip pat iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuo 2014-02-06 organizuoti pavaldžių darbuotojų darbo ir poilsio laiko paskirstymą (kaitą) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą bei tvirtinti darbo (pamainų) grafikus 2014-02-06 įsakymu Nr. I-0006/14 įpareigotas padalinio vadovas S. A. (b. l. 22). Medžiagoje nėra duomenų apie tai, kas už darbuotojų darbo laiko režimą buvo atsakingas iki minėto įsakymo. Teismo nuomone, byloje esantis UAB “N“ (duomenys pakeisti) direktorės įgaliojimas (b. l. 26), kuriuo apeliantas M. S. įgaliotas UAB “N“ (duomenys pakeisti) vardu pasirašyti visus dokumentus, nereiškia, kad M. S. buvo įpareigotas organizuoti darbuotojų darbo ir poilsio laiko paskirstymą.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas apeliantas M. S. paaiškino, kad padalinio vadovas parašė tą įsakymą ir leido darbuotojams dirbti, jis pats to įsakymo nesvarstė, kadangi įsakymas atėjo srautiniu būdu, tik pasirašė neanalizavęs turinio, tas įsakymas buvo svarstomas žemesniame lygyje, jį gavo tik pasirašymui (b. l. 47-48). Apeliaciniame skunde M. S. nurodo, kad, jo teigimu už pažeidimą atsakingas S. A., atvyko į teismo posėdį paliudyti, jog būtent jis priėmė sprendimą dėl darbuotojų darbo ne darbo dienomis, tačiau kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pirmosios instancijos teisme minėtas liudytojas apklaustas nebuvo, taip pat nėra paimtas pastarojo joks paaiškinimas bylą nagrinėjant inspekcijoje, nors atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas S. A. parodymus jo tiesioginio vadovo administracinio teisės pažeidimo byloje įvertino kritiškai.

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad inspekcija, nagrinėdama bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų. Pastebėtina, kad ir pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų kilusiems neaiškumams panaikinti. Dėl šių priežasčių aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant M. S. patraukimo atsakomybėn klausimą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniame skyriuje nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, todėl apelianto skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-24 nutartis bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014-02-11 nutarimas naikinami ir byla grąžinama inspekcijai nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p., nutarė:

M. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014-02-11 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniame skyriuje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Laureta UlbienėNuorašas tikras:Teisėja Laureta Ulbienė