- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- T-865-1100/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nuteistasis
- K. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. Š. (K. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės sušvelninimo dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatų pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos teismo informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-576/2018 K. Š. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. liepos 16 d. gautas nuteistojo K. Š. prašymas sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, įsigaliojusias nuo 2020 m. liepos 1 d ir švelninančias jo teisinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. Š. prašymas atmetamas.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
BK 75 straipsnio 3 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Nuteistasis savo prašyme nurodo, kad Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi būti atidedamas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, įsigaliojusias nuo 2020 m. liepos 1 d., taip palengvinant jo teisinę padėtį.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu nuteistas už BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 5 metų, todėl svarstytinas klausimas dėl naujai įsigaliojusios BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo (nuosprendžio priėmimo metu įstatymas nenustatė galimybės atidėti paskirtos bausmės už sunkaus nusikaltimo padarymą).
Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Vertintina, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015 ).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. Š. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal bylos duomenis, kaltinamas padarė nusikalstamą veiką veikdamas bendrininkų grupe, o tai apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendyje nurodyta, kad K. Š. baustas administracine tvarka, anksčiau teistas devynis kartus, teistumai išnykę. Nors nuteistojo ankstesni teistumai išnykę, tačiau iki nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis buvo linkęs nusikalsti. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nemažai ankstesnių teistumų yra susiję su tos pačios rūšies nusikalstamų veikų (nuosavybei) padarymu. Taigi pripažintina, kad K. Š. padarytas sunkus nusikaltimas buvo neatsitiktinio pobūdžio.
Įvertinus minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios buvo nustatytos nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-103-576/2018, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, suteikiančių pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus dalį K. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis savo prašyme nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti dalinį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi vien nuteistojo subjektyvus manymas, kad bausmės vykdymas turėtų būti atidedamas esant formalioms sąlygoms, nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti K. Š. paskirtą bausmę.
Dėl anksčiau aptartų argumentų K. Š. prašymas atmetamas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, įstatymų leidėjas yra nustatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. Š. (K. Š.) prašymą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą