Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Daliaus Jocio, teisėjų Reginos Bertašienės ir Zigmo Pociaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. V. ir D. F. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. V. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. V. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. F. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė D. F. sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš nuteistųjų R. V., D. F., A. Ž. bei L. N. priteista solidariai nukentėjusiojo R. Ž. žmonai A. Ž. 307 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu nuteisti ir A. Ž. bei L. N.. Šie nuteistieji nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. ir D. F. nuteisti už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), iš namo (duomenys neskelbtini) kiemo, veikdami bendrininkų grupe, pagrobė R. Ž. priklausantį automobilį „VW Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 434 Eur vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam 434 Eur turtinę žalą. Be to, R. V. nuteistas už tai, kad minėtu laiku, norėdamas pavogti minėtą automobilį, tyčia sulaužė vairo apdailą, išdraskė ir taip sugadino automobilio užvedimo laidus bendros 30 vertės, užvedęs automobilį juo chuliganiškai važinėjo ir taip įlenkė abu priekinius automobilio sparnus bendros 30 Eur vertės bei nulaužė duslintuvą 25 Eur vertės, po to, sustojus, tyčia išėmė ir išmetė automobilio žibintą 10 Eur vertės, sugadino galinių durelių spynelę 10 Eur vertės bei nulaužė valytuvą 10 Eur vertės, automobilio viduje nuplėšė lubų dangą 50 Eur vertės, nulaužė galinio vaizdo veidrodėlį 5 Eur vertės, nusuko pavarų svirties rankeną 2 Eur vertės, išdraskė ir išmetė automagnetolą 5 Eur vertės bei nulaužė bevertį kuro bako dangtelį. Po kelių dienų, nakties metu, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, vėl važiuodamas chuliganiškai, tuo pačiu vogtu automobiliu, sugadino automobilio ratą 20 Eur vertės. Šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. Ž. bendrą 197 Eur turtinę žalą.

R. V. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. Ž. ir L. N., 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, A. Ž. ir L. N. stovint ir saugant nuo galimo užklupimo darant nusikalstamą veiką, rankomis išlaužęs V. J. K. priklausančio garažo durų lentą, pasikėsino pagrobti automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes garaže jokio automobilio nebuvo. Tada, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, R. V. nuėjus prie netoliese esančio kito garažo ir rankomis išlaužus V. J. K. priklausančio garažo durų lentas ir tokiu būdu patekus į garažo vidų, pasikėsino pagrobti G. M. priklausantį automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes automobilis buvo per didelis, todėl netiko.

R. V. nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. Ž. ir L. N., 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo, pagrobė R. Ž. priklausantį automobilį „VW Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Ž. 400 Eur turtinę žalą.

Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu prašo Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti. Argumentuoja, jog teismas neįvertino aplinkybių, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir yra jauno amžiaus, jog byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nuteistasis D. F. apeliaciniu skundu prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-27 nuosprendį pakeisti, – taikyti BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalis ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Argumentuoja, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnametis. Skirta bausmės atlikimo vieta neatitinka Bausmių vykdymo kodekso nustatytai tvarkai. Teismas nepagrįstai skyrė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą griežčiausią bausmės rūšį. Mano, jog bausmės tikslų galima pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, nes: anksčiau nėra teistas laisvės atėmimo bausme, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, pavogtas automobilis buvo grąžintas nukentėjusiajam, jis padarė žalos už 257 Eur. Po nusikaltimo padarymo kitų nusikaltimų nepadarė ir nebedaro, nes suprato savo elgesio pasekmes. Mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 1 kurse, siekia įgyti specialybę ir dirbti. Mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo D. F. apeliacinis skundas tenkintinas.

Nuteistasis R. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę vertina kaip per griežtą ir prašo šią bausmę sumažinti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai ir nemato galimybės mažinti skirtos bausmės.

Byloje nustatyta, jog R. V. praeityje ne kartą teistas, teistumai neišnykę. Turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naujas tyčines, savanaudiškas nusikalstamas veikas, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Aplinkybė, jog apeliantas, praeityje būdamas teistas net 7 kartus už nusikaltimus nuosavybei, vėl padarė nusikalstamas veikas baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams (nuosavybei, turtinėms teisėms), leidžia teismui daryti išvadą, jog jis nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių, iš savo klaidų nesimoko, nesistengia keisti savo elgesio, taisytis nenori, anksčiau skirtos bausmės nuo nusikaltimų darymo jo nesulaiko, neatgraso, todėl jam pagrįstai skirta straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo prisipažinimą kaltu, tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes (jaunas amžius). Kadangi apeliantas kaltę pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 ir BK 91 straipsniuose, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos (-ų) ir paties nuteistojo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos (-ų) motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę bei galutinę subendrintą bausmę, kuri beje yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos nepilnamečiui taikytinos bausmės vidurkis. Laikyti bausmę aiškiai per griežta ir ją mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

D. F. skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jos veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, o skundu prašo taikyti BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalis ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi, o jei bausmė skiriama nepilnamečiui – nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais ir paskirtimi (BK 80 straipsnis).

BK 91 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. BK 92 straipsnio 1 dalis nustato, jog bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui D. F., nepakankamai motyvavo, kodėl parinko D. F. šią, pačią griežčiausią – laisvės atėmimo, bausmę, o būtent, neįvertino padaryto nusikaltimo pobūdžio ir jo pavojingumo, nepakankamą dėmesį skyrė nusikalstamos veikos ir D. F. asmenybės individualizavimui, todėl liko neįvertinta galimybė, ar šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, daro išvadą, jog byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nuteistajam D. F. atidedant skirtos bausmės vykdymą ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones .

Teismo vertinimu, D. F. vaidmuo darant nusikaltimą buvo menkesnis nei R. V. (pavogtą automobilį užvedė, vairavo R. V.), o tai mažina jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog: D. F. anksčiau teistas du kartus (teistumas neišnykęs), tačiau jam skirtos laisvės apribojimo bausmės; administracine tvarka apeliantas baustas vieną kartą (t. 2, b. l. 7); dėl D. F. elgesio gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų iš gyventojų nėra gavusi (t. 2, b. l. 5); Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis apeliantas gyvena su tėvais (šeima dirbanti, neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; gyvenimo sąlygos tinkamos, užtikrina vaikui poilsio ir mokymosi sąlygas; tėvų sūnus apibūdinamas kaip geras, paslaugus, labai aktyvus vaikas (t. 2, b. l. 11–13); D. F. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, baigė pirmą kursą, sportuoja. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijai suteikia pagrindo manyti, kad apeliantas, būdamas dar jauno amžiaus, gyvendamas šeimoje, kurioje jam sudarytos geros sąlygas oriai gyventi, mokytis, gali pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų bei gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą, todėl bausmės tikslų galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei paskiriant jam atitinkamus įpareigojimus, turinčius teigiamos įtakos jos elgesiui.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu D. F. skirtos laisvės atėmimo vieneriems metams ir keturiems mėnesiams bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir 6 šešiems mėnesiams paskiriant jam 12 mėnesių auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą – įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą.

Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.