Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovei A. S. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tokiu būdu yra susidariusi situacija, kad pas atsakovę yra palikėjui priklausiusios piniginės lėšos – ne mažesnė nei 8000 Eur, kurios paveldėjimo būdu yra perėjusios ieškovės nuosavybėn ir turėtų būti priteistos iš atsakovės. Kadangi atsakovė naudojasi ieškovės pinigais, ieškovei iš atsakovės yra priteistinos procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

4. Teisme ieškovė paaiškino, kad jos tėvas M. S. D. su atsakove gyveno kaip sugyventiniai apie 38 metus. Jos įsitikinimu, jie bendro ūkio nevedė, nes jų finansai, uždirbtos lėšos buvo pas kiekvieną atskirai, kiekvieno pinigai naudojami savo nuožiūra be kito sutikimo. Jos tėvas apsigyveno pas atsakovę, jai priklausančiame name, mokėjo mokesčius, be to, jis savo lėšomis pastatė kieme garažą, įrengė atsakovės namo antrąjį aukštą. Tėtis, jai ir atsakovei girdint, išsakė savo valią garsiai. Jis pasakė, kad laidotuvėms yra pasidėjęs 5000 Eur, A. žino, kur tie pinigai yra, auksą jis paliks savo anūkėms, o pinigai, esantys sąskaitoje, atiteks jai. Ji nematė, kokius aukso dirbinius buvo įsigijęs jos tėvas, kur juos laikė, kiek sąskaitoje turėjo santaupų ji taip pat nežinojo, niekada jo sąskaitos nematė. Jai žinoma, kad už paveldėtą turtą, jį pardavus, jos tėvas gavo 5000 Eur. Kaip ir kur leisti pinigus, tėtis su ja niekada nesitarė, savo lėšas jis valdė savarankiškai, pinigus leisdavo savo nuožiūra. Jai žinoma, kad 2023 m. pavasarį tėtis norėjo išeiti iš atsakovės, jis jai sakė, kad kreipėsi į advokatą, norėjo išsiaiškinti, ar jam kas nors priklauso iš bendro jo ir atsakovės gyvenimo. Jos tėvo sveikata pašlijo 2023 metų rudenį, spalio mėnesį jis jau sunkiai vaikščiojo. Kas pinigus išėmė iš sąskaitos, ji nematė, tačiau įsitikinusi, kad atsakovė juos išėmė savavališkai, be jos tėvo sutikimo. Kai jos tėvo sveikata ėmė blogėti, pinigus A. ėmė nuiminėti nuo sąskaitos. Ji tuo metu negyveno su tėvu, jo neklausinėjo apie pinigus. Žinojo, kad tėtis savo lėšomis sutvarkė atsakovės tėvo kapavietę, garsiai išsakė norą būti palaidotas prie atsakovės tėvo, laidotuvėmis rūpinosi ir už viską mokėjo atsakovė. Atsakovė slaugė jos tėvą iki pat mirties, ji nuvažiuodavo jo tik aplankyti. Apie jam teikiamas paslaugas, skiriamus vaistus, jai nežinoma, tuo rūpinosi atsakovė.

5. Liudytoja E. B., ieškovės dukra, parodė, kad jos senelis M. S. D. gyveno kartu su atsakove. Ji su seneliu matydavosi per jos ir savo sesers gimtadienius, švęsdavo senelio gimtadienį jo namuose, tačiau, kada jo gimimo diena, neprisimena. Du kartus senelis ją ir jos sesę buvo pasikvietęs į savo namus pasisvečiuoti su nakvyne. Per jo gimtadienio šventę 2022 metais ji girdėjo, kaip senelis sakė, kad laidotuvėms turi susitaupęs 5000 Eur, kurių užtems ir A. už priežiūrą, auksą jis paliks savo anūkėms, o pinigus sąskaitoje – savo dukrai. Kiek senelis turėjo pinigų tuo metu, ji nežino, aukso ir jo dirbinių pas senelį ji nematė. Per paskutinius šešis senelio gyvenimo mėnesius ji jį aplankė septynis kartus – du kartus jo namuose ir penkis kartus ligoninėje.

6. Liudytojas A. L., ieškovės sutuoktinis, parodė, kad jis 26 metus gyvena su ieškove, jam susipažinus su ieškove, jos tėvas jau gyveno su atsakove. Jis girdėjo 2022 metais per M. S. D. gimtadienį kaip jis sakė, kad auksą nori palikti anūkėms, A. - 5000 Eur grynais pinigai, o L. – pinigus banko sąskaitoje.

8. Atsakovės iniciatyva apklausta liudytoja R. P., atsakovės brolio sutuoktinė, patvirtino, kad atsakovė ir velionis M. S. D. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, atsakovė slaugė pasiligojusį M. S. D., rūpinosi juo iki mirties.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

9. Byloje nustatyta, kad M. S. D. mirė (duomenys neskelbtini) Iš ieškovės pateiktų gimimo ir santuokos liudijimų matyti, kad ieškovė – mirusiojo M. S. D. dukra. Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro 2024 m. balandžio 4 d. išduotas liudijimas patvirtina, kad ieškovė L. L. yra priėmusi palikimą po M. S. D. mirties, paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir/ar testamentą liudijimas į palikėjui M. S. D. priklausantį turtą nėra išduotas, iki šio liudijimo išdavimo momento duomenų apie kitus palikimą priėmusius įpėdinius Šiaulių miesto 5-asis notarų biuras neturi. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjas M. S. D. testamento nebuvo sudaręs.

10. Ieškovė, palikėjo M. S. D. įstatyminė įpėdinė, įstatymo nustatyta tvarka priėmusi palikimą, pareiškė ieškinį atsakovei – mirusio palikėjo sugyventinei, reikalaudama priteisti iš atsakovės jai, kaip įpėdinei priklausančius pinigus – palikėjo 8000 Eur.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009 ir kt.).

12. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį į paveldimo turto sudėtį patenka ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, pinigai ir pan.) bei palikėjo turtinės reikalavimo teisės. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu. Palikimą priėmusiam įpėdiniui tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek įgyvendinti turtines reikalavimo teises. Taigi palikėjo mirties momentu turi egzistuoti reali palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kad ji galėtų būti paveldėjimo teisės objektu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad ji paveldėjo palikėjo M. S. D. turtinę reikalavimo teisę – išieškoti iš atsakovės 8000 Eur. Palikėjas nebuvo pradėjęs teisminio proceso dėl piniginių lėšų išsireikalavimo, įstatymo nustatyta tvarka tokio pavedimo niekam nebuvo davęs.

14. Bylos duomenimis, velionis M. S. D. nebuvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo bei asmens veiksnumo prezumpcijoms, nesant teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, arba nesant apriboto veiksnumo tam tikroje srityje, pagal bendrą taisyklę asmens bet kokie patvarkymai, nurodymai, sudaryti sandoriai laikyti galiojančiais. Būdamas veiksnus M. S. D. nevaržomai turėjo teisę disponuoti savo lėšomis, jas išleisti, panaudoti savo ar kitų asmenų poreikių tenkinimui. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad velionis pragyveno kartu su atsakove daugiau nei 30 metų. Nors ieškovės supratimu, jie nevedė bendro ūkio, tačiau tiek iš pačios ieškovės, tiek iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė ir M. S. D. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Šalys nurodė aplinkybes, patvirtinančias bendro ūkio vedimą. Ieškovė nurodė, kad jos tėvo lėšomis buvo pastatytas atsakovei priklausančioje valdoje garažas, įrengtas atsakovei priklausančio namo antras aukštas, sutvarkyta atsakovės šeimos kapavietė, kurioje norą būti palaidotam išreiškė ir pats M. S. D. Atsakovė paaiškino, kad jie bendrai leisdavo pinigus maistui, pramogoms, įvairiems smulkiems pirkiniams, ji žinojo velionio bankinės kortelės kodą, jo nurodymu ir leidimu galėjo išgryninti pinigus. Ieškovė neįrodė, kad tėvo mirties dieną, t. y. palikimo atsiradimo momentu, palikėjas turėjo 8000 Eur, kuriuos būtų perdavęs saugoti atsakovei, kuriuos atsakovė būtų įpareigota perduoti ieškovei, velionio įpėdinei, neįrodė, kad atsakovė – skolinga mirusiajam reikalaujamą priteisti sumą.

15. Teisme ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai, jos šeimos nariai, patvirtino, kad girdėję M. S. D. sakant, kaip jis paskirstys savo palikimą, tačiau tokie liudytojų parodymai nepatvirtina ieškovės teisės reikalauti pinigų iš atsakovės. M. S. D., norėdamas skirti vaikaitėms ar dukrai lėšų, galėjo tai padaryti, nes buvo sveiko proto, jo mirtis nebuvo staigi, aplinkybių, kurios ribotų M. S. D. teisę disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, nenustatyta.

16. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

17. Advokato Virgilijaus Januškos 2025 m. birželio 2 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodoma, kad atsakovė už advokato suteiktas teisines paslaugas yra patyrusi 1210 Eur išlaidų, t. y. dokumentų nagrinėjimas 121 Eur, atsiliepimo į ieškinį rengimas ir pateikimas teismui 605 Eur, atstovavimas teisme 484 Eur. Grynųjų pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad atsakovė už suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėjo 1210 Eur. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, jos apmokėtos, išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės.

18. Ieškovei, kurios nenaudai priimtas sprendimas, privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis), kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurių šioje byloje susidarė 23,79 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos proceso kodekso 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. L. atsakovei A. S. 1210 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės L. L. valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.