Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VPK Kelių policijos būrio vadas 2013-09-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R131867, kuriame nurodė, kad E. P. pažeidė KET 5, 9, 145.1, 238, 142 p. reikalavimus, nes 2013-09-05 14 val. 15 min. Tauragės mieste, S. Dariaus ir S. Girėno g.–Vasario 16-osios g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, lenkė automobilį, kuris rodė posūkio signalą į kairę ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę iš kairės, dėl to norėjęs sukti automobilio vairuotojas buvo priverstas laukti, kol bus aplenktas. Tokiais veiksmais kėlė grėsmę eismo saugumui. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Ant automobilio buvo uždėti ne tai transporto priemonei skirti valstybiniai numerio ženklai.

Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas 2013-10-03 nutarimu E. P. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą ir paskyrė 600 Lt dydžio baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėn.; pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. numatytą teisės pažeidimą ir paskyrė 100 Lt dydžio baudą; pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą ir paskyrė 900 Lt dydžio baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. paskirta galutinė subendrinta nuobauda 900 Lt dydžio bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) mėnesiams.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-12-06 nutarimu Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko 2013-10-03 nutarimą panaikino.

Tauragės rajono apylinkės teismas E. P. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d., 123 str. 5 d., 124² str.1 d. ir nubaudė jį: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d. 900 Lt (devynių) šimtų litų bauda; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. 100 Lt (vieno) šimto litų bauda; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str.1 d. 600 Lt (šešių) šimtų litų bauda atimant specialią teisę vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. paskirtas nuobaudas subendrino ir E. P. paskyrė subendrintą nuobaudą 900 Lt (devynių) šimtų litų baudą ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-12-06 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimtame nutarime apylinkės teismas jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kurias savo nutarime buvo konstatavęs Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas, nenustatė. Jo 2013-01-03 surašytame nutarime Nr. 85N-3006399-13 sunkinančia aplinkybe nurodyta, kad jis, E. P., pakartotinai padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Nors teismas sunkinančių aplinkybių nenustatė, skirdamas galutinę nuobaudą į tai neatsižvelgė ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais subendrintos nuobaudos nesumažino.

Apeliantas yra įsitikinęs, kad apylinkės teismo nutarimas jam iš dalies yra neteisėtas, neteisingas ir nepagrįstas, nesurinkti visi galimi įrodymai, neteisingai įvertinti surinkti įrodymai, neapklausti visi su šiuo įvykiu susiję liudytojai, neatsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, darbo ir šeimyninę padėtį, kitas faktines aplinkybes. Teismas, skirdamas nuobaudą, išskirtinai vadovavosi tik dviejų policijos pareigūnų parodymais, kurie yra nenuoseklūs, neatitinkantys tikrovės. Dėl šių priežasčių apylinkės teismo nutarimas turi būti pakeistas ir jam paskirta švelnesnė nuobauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. apeliaciniame skunde neginčija, kad padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., už kurio padarymą jam paskirta 100 Lt dydžio bauda. Pažeidėjas teigia, kad tikrai nebuvo transporto priemonės AUDI A3, valstybinio numerio ženklai „(duomenys neskelbtini)“, apdraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Jis su šiuo jam inkriminuotu pažeidimu sutiko bei dėl to nuoširdžiai gailisi.

Už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d., padarymą jam paskirta 900 Lt bauda. Su tokia paskirta nuobauda jis nesutinka, nes šio pažeidimo jis nepadarė. 2013-09-05 Leidimą trumpalaikiam dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei AUDI A3, valstybinio numerio ženklai „(duomenys neskelbtini)“, priklausantys jo įmonei UAB „Egita“, jis buvo išrašęs ryte, tačiau skubėdamas jo nepasiėmė. Anot apelianto, šis automobilis priklauso jo įmonei, automobilis skirtas parduoti, tuo automobiliu jis planavo vykti tą dieną, t. y. 2013-09-05 15 val. į susitikimą su pirkėjais iš Ukrainos ir apie tai žinojo iš vakaro. Todėl rašydamas leidimą ir suklydo, įrašęs 15 val., nors pildė dokumentą 9 val. ryte. Apskritai pardavimui skirti automobiliai nėra naudojami viešajame eisme, tai būna reti atvejai, kai reikalinga juos remontuoti arba parodyti pirkėjams, galų gale išbandyti automobilį po remonto ir pan.

Apeliantas E. P. skunde toliau akcentuoja, kad pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d., jis nepadarė. Nuo pat pažeidimo padarymo momento, t. y. nuo 2013-09-05 įvykio, jis aiškino, kad lenkė todėl, jog privažiavus S. Dariaus ir S. Girėno bei Jūros gatvių sankryžą, nenustatytos markės automobilis, paženklintas skiriamaisiais ženklais „M“, stovėjo antroje juostoje su įjungta avarine šviesos signalizacija. Jis suprato, kas jam kažkas yra atsitikę, niekur arti atvažiuojančių automobilių nebuvo, sankryža buvo tuščia ir, kad nesudarytų spūsties joje, priėmė sprendimą aplenkti ir važiuoti toliau. Jis buvo įsitikinęs, kad šis automobilis stovi, turi problemų (greičiausiai buvo užgesęs variklis), todėl siekdamas išvengti susigrūdimo paprastai judrioje miesto dalyje, lenkė. Lenkdamas jis nesutrukdė nė vienam automobiliui, tuo tarpu ir stovėjusiam su skiriamaisiais ženklais „M“ su įjungta avarine šviesos signalizacija, kuris ir liko stovėti.

Apeliantas toliau pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. asmenį administracinėn atsakomybėn galima patraukti tik jei padaromi keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui. Administracinės bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų sukėlęs pavojingą situaciją, privertęs lenkiamo automobilio vairuotoją staigiai keisti važiavimo kryptį (šis automobilis stovėjo) ar imtis kitų veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, nes jokio pažeidimo šioje vietoje nebuvo, jokio pavojaus aplinkiniams jis nesukėlė. Kadangi lenkiamas automobilis stovėjo, jis negalėjo būti priverstas laukti, kol bus aplenktas, savo veiksmais jis jokios grėsmės eismo saugumui nekėlė, nes aplink nebuvo nė gyvos dvasios, išskyrus minimą automobilį.

Tauragės apskrities VPK surašytame nutarime konstatuojama, kad norėjęs sukti automobilio vairuotojas buvo priverstas laukti, kol bus aplenktas, jam buvo sukelta grėsmė, grėsmė buvo sukelta apskritai visam eismo saugumui. Tačiau, kadangi tai buvo automobilis, paženklintas skiriamaisiais ženklais „M“, ir jame galėjo būti ne tik vairuotojas, bet ir keleivis, šiuo atveju instruktorius, nei automobilis, nei jame važiavę keleiviai nenustatyti ir neapklausti. Apelianto giliu įsitikinimu, jei administracinė byla butų buvusi tiriama iš esmės, o tai padaryti buvo būtina, nes šie asmenys būtų pagrindiniai liudytojai dėl jam inkriminuojamos veikos. Tai padaryti buvo privalu ir todėl, kad šiame automobilyje buvo ne tik svarbūs liudytojai, bet ir saugaus eismo specialistas.

Tauragės rajono apylinkės teismas savo nutarime pažymėjo, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko nutarime nurodyta, kad jis, E. P., pažeidė KET 5, 9, 145.1 punktų reikalavimus. Tačiau nei Tauragės apskrities VPK pareigūnai, nei Tauragės rajono apylinkės teismas neįrodė, kokius kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis padarė. Tuo tarpu jis buvo nuoseklus nuo pat pradžių, aiškindamas, kad šis automobilis, kurį jis aplenkė, stovėjo pagrindinėje gatvėje su įjungta avarine šviesos signalizacija ir nejudėjo. Aplink mažiausiai 100 metrų spinduliu nebuvo nei automobilių, nei pėsčiųjų, kuriems jis galėjo sukelti pavojų kaip eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, ėmėsi visų būtinų priemonių, kad išvengtų galimų neigiamų padarinių, įsitikinęs, kad transporto priemonė stovi, saugiai aplenkė ją ir niekam nesukliudęs nuvažiavo. Jeigu ir buvo sukelta avarinė situacija arba pavojus aplinkiniams, tai tik iš stovinčio automobilio, paženklinto skiriamaisiais ženklais „M“ su įjungta avarine šviesos signalizacija.

Administracinėje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, išskyrus nekompetentingus policininkų parodymus, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, vienu metu ar paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, arba padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Teismas nurodo, kad iš kairės lenkdamas stovintį automobilį jis važiavo prieš eismą, sutrukdė jam sukti ir lenkė iš kairės. Tačiau net nelabai žinant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, žinant S. Dariaus ir S. Girėno bei Jūros gatvių išsidėstymą ir atstumus, akivaizdu, kad į šalutinę Jūros gatvę jis įvažiavo savo eismo juosta, todėl važiavimo prieš eismą nebuvo, automobilis su ženklu „M“ stovėjo įsijungęs avarinę šviesos signalizaciją ir niekur nejudėjo.

Sistemingai vertinant šias teisės normas akivaizdu, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 1 d. būtina nustatyti asmenį, susijusį su pavojingu vairavimu, taip pat turi būti įrodyta ir to asmens kaltė. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Kvalifikuojančiu pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnyje, požymiu yra sukeltos situacijos pavojingumo įrodymas.

Panaši situacija išdėstyta Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-20 nutarime. Teismas konstatavo, jog atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas mano, jog neįrodyta, kad asmuo, chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, sukėlė avarinę situaciją, nukentėjusysis nežinomas, jokių kitų objektyvių duomenų, kurie pagristų apelianto kaltę byloje, nėra, todėl negali būti konstatuota, kad asmens vairuojamas automobilis sukėlė pavojingą situaciją kelyje, priversdamas kitą automobilį staiga keisti judėjimo kryptį. Nei policija, nei teismas į posėdį nekvietė kitų galimų įvykio liudytojų ir jų neapklausė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-2475/2010, N62-3061/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme kaip liudytojų visų su įvykiu susijusių asmenų ir nenurodęs to padaryti įvykį tyrusiai institucijai, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-684/2009, N575-881/2009, N62-2475/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-391-174/2012), pagal kurią teisme tiesiogiai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Teismas tradiciškai rėmėsi tik pareigūnų parodymais, neanalizavo, netyrė įvykio aplinkybių, neatliko jokių tyrimų, eksperimentų, to nenurodė padaryti ir policijos pareigūnams. Tokia teismo padaryta išvada yra abstrakti, neparemta faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisėtais įrodymais. Apeliantas akcentuoja, kad visiškai absurdiškas atrodo teismo pasisakymas apie tai, kad jis net nemėgino įrodinėti, kuo policijos darbuotojų parodymai neteisingi, kad jis neneigė jų. Jis negali sakyti arba paneigti to, ko nematė – jis nematė policijos automobilio, todėl negali pasakyti, kur jie buvo tuo metu, išskyrus tai, kad arti jų tikrai nebuvo.

Toliau apeliantas pažymi, kad policininkų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, daugiau neturi surinkę jokių įrodymų. Be to, jų parodymai prieštaringi ir paremti abejonėmis. Liudytojas K. L. nurodė, kad pažeidimą tiksliai užfiksavo, tačiau posėdžio metu negalėjo paaiškinti šios situacijos pradžios, kiek laiko sankryžoje stovėjo mokomasis automobilis, gal praleido kitą automobilį, apskritai, ko jis ten stovėjo. Abu policijos pareigūnai patvirtino, kad jiems artėjant, mokomasis automobilis kažko laukė, stovėjo. Akivaizdu, kad šioje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kad jis vairavo automobilį pavojingai, nėra įrodyti jo tyčiniai veiksmai padarant šį teisės pažeidimą, kurio iš tikrųjų jis ir nepadarė. Kadangi visos abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, šiuo atveju jo naudai, todėl ši bylos dalis turi būti nutraukta, nesant jo veikoje jam inkriminuojamo teisės pažeidimo įvykio ir sudėties pagal ATPK 124² str. 1 d.

Pažeidėjas pateiktą apeliacinį skundą apibendrina tuo, jog vairuotojo pažymėjimą jis turi nuo 1991 metų, turi visas kategorijas. Jis yra UAB „Egita“ vadovas, jo darbas glaudžiai susijęs su vairavimu, jis nuolat važinėja po visą Europą, pats vairuoja transporto priemones. Dirba sąžiningai, moka mokesčius valstybei, išlaiko save, savo šeimą. Šeimoje auga du mažamečiai (6 ir 10 metų) vaikai, atimtas vairuotojo pažymėjimas jam atimtų galimybę dirbti ir išlaikyti šeimą.

Tauragės apskrities VPK šioje administracinėje byloje nepateikė pažymos apie jo teisės pažeidimus, tačiau jis nėra piktybinis pažeidėjas, kuris nepaiso teisės normų ir jas dažnai pažeidinėja. Tai, kad apeliantas yra nežinomas policijos pareigūnams kaip pažeidėjas, pareigūnai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Deja, nei pareigūnas, nei teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, į jo duodamą naudą šeimai ir valstybei, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, įvertinant padarytus pažeidimus ir skiriant nuobaudą, jau nekalbant apie elementarų žmogiškumą.

Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo E. P. apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal tris Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius: 123 str. 3 d., 123 str. 5 d., 124² str. 1 d.

Apeliantas pateiktame skunde pripažįsta, kad padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. numatytą pažeidimą ir nutarimo dalies, kuria nubaustas už šio pažeidimo padarymą, neginčija. Byloje surinkti duomenys neginčijamai įrodo, kad E. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. numatytą pažeidimą, t. y. kad vairavo transporto priemonę neapsidraudęs jos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio pažeidimo plačiau nepasisako.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d. numatyto pažeidimo

2013-09-05 administracinio teisės pažeidimo protokole E. P. inkriminuotas administracinės teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d. (b. l. 9). Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas 2013-10-03 nutarimu E. P. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą ir paskyrė jam 900 Lt dydžio baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams (b. l. 20–21). Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-12-06 nutarimu panaikinęs Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko nutarimą, E. P. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d. ir nubaudė jį 900 Lt (devynių) šimtų litų dydžio bauda.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visus byloje esančius duomenis konstatuoja, kad E. P. nagrinėjamu atveju nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d., padarymą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad E. P. transporto priemonę „Audi A3“ būtų vairavęs su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais. Išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų E. P. įtarti vairavus transporto priemonę su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno ūkstančio dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Tauragės rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu E. P. pripažindamas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d., nurodė, kad E. P. negalėjo dalyvauti viešajame eisme, nes neatitiko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2000 m. spalio 12 d. (su vėlesniais pakeitimais) Nr. VIII-2043 įstatymo 25 str. reikalavimų, kuriame pasakyta, kad „Trumpalaikis (vienos dienos) dalyvavimas viešajame eisme nustatyta tvarka leidžiamas laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius“. Tačiau šie apylinkės teismo argumentai visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d. įtvirtintos normos sudėties požymių. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko juos nepagrįstais.

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad E. P. 2013-09-05 14.15 val. vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir nepateikė Leidimo dalyvauti eisme motorinei transporto priemonei. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei E. P. policijos pareigūnams pateikė kitą dieną, t. y. pažeidimų užfiksavimo metu apeliantas su savimi šio Leidimo neturėjo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kitą dieną E. P. policijai pateikė teisės aktų nustatytos formos Leidimą, iš kurio matyti, jog jo išrašymo diena ir laikas 2013-09-15 15.00 val. (b. l. 10).

Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad E. P. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 169 str., požymių, bet ne Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 169 str. numatyta atsakomybė už prekybos transporto priemonėmis tvarkos pažeidimus. Prekybos transporto priemonėmis ar numeruotais jų agregatais arba laikinųjų valstybinio numerio ženklų joms išdavimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų (ATPK 169 str.).

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 5 d. 6 p. numatyta, kad užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarką (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2008 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 1V-353 patvirtino Leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarkos aprašą.

Aprašo 17.2. punkte numatyta, kad leidimą išduodantis prekybininko įgaliotas asmuo išrašo VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos leidimą; jame įrašo valstybinio numerio ženkluose, kuriais bus paženklinta transporto priemonė, įrašytą valstybinį numerį, transporto priemonės markę, modelį, identifikavimo numerį, spalvą, transporto priemonę vairuosiančio asmens vardą, pavardę, leidimo išrašymo dieną ir laiką.

Aprašo 18 punkte nustatyta, kad leidime įrašyti duomenys tvirtinami prekybininko įgalioto asmens parašu ir prekybininko antspaudu (jei pastarąjį prekybininkas privalo turėti). Leidimas galioja jo išrašymo dieną iki 24.00 val. arba iki kito leidimo išrašymo momento (tuo atveju, kai tuo pačiu valstybinio numerio ženklų rinkiniu tą pačią dieną paženklinama ne viena transporto priemonė). Pažymėtina, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo kartu su kitais Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530), nurodytais dokumentais privalo su savimi turėti prekybininko įgalioto asmens išduotą galiojantį leidimą (Aprašo 21 punktas). Kaip jau minėta, policijos pareigūnams sustabdžius apeliantą, minėto Leidimo su savimi jis neturėjo, todėl galima teigti, kad E. P. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 169 str., požymių. Tačiau E. P. šis administracinės teisės pažeidimas inkriminuotas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl jo kaltės padarius šį pažeidimą nenagrinėja ir daugiau nepasisako.

Dėl visų išvardytų motyvų darytina išvada, kad E. P. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d. Todėl yra pagrindas Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-12-06 nutarimo dalį, kuria apeliantas pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d., panaikinti.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo

Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. padarė ATPK pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Apeliantas skunde akcentuoja, kad pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d., jis nepadarė. Tokią savo poziciją jis grindžia tuo, kad lenkdamas jis nesutrukdė nė vienam automobiliui, taip pat ir automobiliui, stovėjusiam su skiriamaisiais ženklais „M“ su įjungta avarine šviesos signalizacija ir likusiam stovėti.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad tik teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, gali nuspręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą rėmėsi policijos pareigūnų K. L. ir A. P. parodymais, 2013-09-05 Administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno A. P. tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga.

Iš byloje esančio policijos pareigūno A. P. 2013-09-05 Tarnybinio pranešimo matyti, kad užtikrinant saugų eismą Tauragės mieste, kartu su pareigūnu K. L. patruliavo tarnybiniu automobiliu, kuris nebuvo pažymėtas policijos skiriamaisiais ženklais. 14.15 val. važiuojant Tauragės m., S. Dariaus ir S. Girėno g., ties sankryža su Jūros ir Vasario 16-osios gatvių sankryža, pastebėjo priešpriešiais S. Dariaus ir S. Girėno gatve nuo Tilžės pl. atvažiuojantį automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Šio automobilio vairuotojas sankryžoje lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kuris rodė kairį posūkį ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę, ir važiuodamas priešpriešinio eismo juosta pasuko į Jūros gatvę. Į kairę sukęs automobilis norėdamas išvengti susidūrimo buvo priverstas laukti, kol bus aplenktas. Tokiais veiksmais automobilio „Audi A3“ vairuotojas kėlė grėsmę eismo saugumui. Kadangi automobilio „Audi A3“ vairuotojas šiurkščiai pažeidė KET, todėl jį pasivijo ir sustabdė (b. l. 11). Pažymėtina, kad susipažinus su byloje esančiais policijos pareigūnų Tauragės rajono apylinkės teisme duotais parodymais (b. l. 36–38), galima pagrįstai teigti, kad jie yra nuoseklūs, išsamūs ir dėl esminių įvykio aplinkybių vieni kitiems neprieštarauja, be to, atitinka pareigūno A. P. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 23–27). Tai, kad tam tikros detalės skiriasi, yra natūralus dalykas, kadangi praėjus tam tikram laiko tarpui asmenys negali įvykio aplinkybių prisiminti identiškai ar itin tiksliai. Priešingai, jeigu policijos pareigūnų parodymai būtų identiški, tai teismui kaip tik galėtų sukelti tam tikrų abejonių jų patikimumu.

Taip pat paminėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėti policijos pareigūnai dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. už melagingus parodymus yra numatyta administracinė atsakomybė (b. l. 31–32). Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, visi apelianto argumentai apie tai, kad policininkų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų parodymai prieštaringi ir paremti abejonėmis, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tauragės rajono apylinkės teismas nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą turėjo pakankamai surinktų įrodymų, kad galėtų padaryti neginčijamą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas dėl pavojingo vairavimo, ir jo veiksmus atitinkamai kvalifikuoti. Apygardos teismas mano, kad visi apelianto išdėstyti argumentai apie tai, kad jo lenkiamas automobilis buvo paženklintas skiriamaisiais ženklais „M“ ir jame galėjo būti ne tik vairuotojas, bet ir keleivis, šiuo atveju instruktorius, tačiau nei automobilis, nei jame važiavę keleiviai nenustatyti ir neapklausti, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Dėl anksčiau aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti minėtų policijos pareigūnų parodymų objektyvumu, todėl papildomai apklausti pažeidėjo nurodytus asmenis nėra tikslinga. Apygardos teismas yra įsitikinęs, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai yra pakankami apelianto veiksmuose konstatuoti pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d., sudėtį.

Apeliantas ginčija tai, kad jis vairuodamas automobilį „Audi A3“ ir atlikdamas anksčiau minėtus manevrus padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), 5 p. numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. KET 9 p. numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 145.1. punktas numato, kad lenkti draudžiama: šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“, bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Apygardos teismas išsamiai išnagrinėjęs visus byloje esančius duomenis neabejoja, kad E. P. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9 ir 145.1. punktų reikalavimus.

Teisiškai reikšminga yra tai, kad nei pats apeliantas, nei jo tėvas K. P. teismo posėdžio metu neneigė, jog E. P. automobilį, pažymėtą ženklu „M“, kuris buvo persirikiavęs posūkiui į kairę prie sankryžos, aplenkė iš kairės išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Kaip liudytojas apklaustas K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilį vairavo sūnus, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Atvažiavo nuo Tilžės g., sankryžoje stovėjo automobilis, pažymėtas „M“ raide. Automobilis rodė kažkokį signalą. Minėta sankryža yra pakankamai judri. Sūnus nenorėdamas, kad susidarytų automobilių „kamštis“, aplenkė mokyklinį automobilį iš kairės ir pasuko į Jūros gatvę (b. l. 40–41).

Taigi ginčo dėl to, kad apeliantas automobilį, pažymėtą „M“ raide, lenkė tokiu būdu, kuris yra neleistinas, byloje net nėra. Akcentuotina tai, kad liudytojas K. P. parodė, kad minėta sankryža yra pakankamai judri. Todėl darytina vienareikšmė išvada, kad apeliantas lenkdamas priešais sustojusį automobilį neleistinu būdu, t. y. iš kairės pusė, be to, išvažiuodamas į priešingos pusės eismo juostą sankryžoje, sukėlė itin pavojingą situaciją. Juolab, pažymėtina ir tai, kad apeliantas neleistinu būdu aplenkė automobilį, pažymėtą „M“ raide (nagrinėjamu atveju didelės reikšmes net neturi, ar šis automobilis rodė kairio posūkio ar avarinį ženklą), tai reiškia, jog prie šio automobilio vairo sėdėjo asmuo, besimokantis vairuoti transporto priemonę. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad toks asmuo, neturintis praktinių vairavimo įgūdžių, t. y. kelių eismo transporte dalyvaudamas tik kaip mokinys, dėl apelianto pavojingo vairavimo galėjo priimti visiškai neadekvatų manevravimo sprendimą, dėl to galėjo kilti ir itin skaudžių pasekmių. Apygardos teismas mano, jog apeliantas privalėjo ir turėjo įvertinti visas šias aplinkybes ir pamatęs priešais automobilį, pažymėtą „M“ raide, turėjo jį lenkti kaip tik atsargiau. Priešingai, nagrinėjamu atveju apeliantas šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklės aplenkė ne šiaip eilinę transporto priemonę, bet asmenį, kuris dar tik mokosi vairuoti transporto priemonę. Tokiu būdu apeliantas demonstravo visišką nepagarbą kitiems eismo dalyviams, todėl neabejotina, kad kelyje jis elgėsi pavojingai.

Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog nėra įrodyti jo tyčiniai veiksmai padarant šį teisės pažeidimą, kurio iš tikrųjų jis ir nepadarė, vertintina kaip pažeidėjo gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms abejoti, kad E. P. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d., nėra jokio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas apeliantas vairuodamas transporto priemonę paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, bei sukėlė pavojingą situaciją kelyje.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. P. aplenkė automobilį pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Pagrindinis kelias“, kadangi automobilio lenkimas iš kairės buvo neteisėtas, tai visą kelią, kurį pažeidėjas nuvažiavo aplenkdamas kairį posūkį rodantį automobilį, jis važiavo prieš eismą. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trijų iki šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei apelianto atsakomybę sunkinančių, nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl keisti už šį pažeidimą apylinkės teismo paskirtą nuobaudą – 600 Lt (šešių) šimtų litų dydžio baudą atimant specialią teisę vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) mėnesiams – nėra pagrindo. Ji yra optimali (protinga ir teisinga).

Dėl išvardytų motyvų administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimo dalis, kuria E. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d. 900 Lt (devynių) šimtų litų dydžio bauda, naikintina.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas keistinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimo dalį, kuria E. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 3 d. 900 Lt (devynių) šimtų litų dydžio bauda.

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu, griežtesne nuobauda (už ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą) apimant švelnesnes (už ATPK 123 str. 3 d. ir 5 d. numatytus pažeidimus) nuobaudas ir E. P. paskirta galutinė nuobauda – 900 Lt (devynių) šimtų litų bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, ir E. P. paskirti galutinę nuobaudą – 600 Lt (šešių) šimtų litų baudą ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Kitą Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.