Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama Tauragės apskrities VPK viršininko Remigijaus Rudmino apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. vasario 28 d. Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Skaudvilės policijos nuovados viršininkas A. R. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 85P-1464366-12 už tai, kad jis 2011 m. vasario 23 d., 13.30 val., Skaudvilės mieste, Tauragės rajone, vairavo automobilį VOLVO S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas nepakluso akivaizdžiai išreikštam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 5, 17 punktų reikalavimus. Tokie A. S. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130 str. 1 d.

Apelianto skunde pažymima, jog G. M. teisme parodė, kad A. S. buvo susitikusi kieme, su juo kalbėjosi kelias minutes ir po A. S. išvažiavimo iš kiemo, praėjus 3 minutėms išėjo į pagrindinę gatvę ir pamatė policijos pareigūnus, o A. S. buvo nuvažiavęs apie 500 metrų. A. S. teigė, jog per Skaudvilės miestelį važiavo apie 60 km/h greičiu. Taigi, vertinant abiejų liudytojų parodymus ir teigiant, jog A. S. po minutės laiko, po pokalbio su ir G. M., įsėdo į automobilį ir važiavo, vadinasi jis turėjo važiuoti apie 2 minutes 60 km/h greičiu ir per 2 minutes laiko turėjo nuvažiuoti apie 2 km. atstumą, nors G. M. teigė, jog išėjus į gatvę, A. S. buvo nuvažiavęs link Kryžkalnio apie 500 metrų (nuotrauka Nr. 2). Tai reiškia, kad G. M. parodymai neatitinka tikrovės ir prieštarauja objektyviems duomenims.

A. G. ir A. R. savo tarnybiniuose pranešimuose ir teisme tvirtino, kad matė A. S. išeinantį iš parduotuvės, nešiną degtinės butelį. Kad buvo nusipirkęs degtinės butelį nurodė ir pats A. S.. Taigi pareigūnai, matydami vairuotoją, apie kurį buvo gavę informacijos, jog jis automobilį vairuos neblaivus ir matydami, kad būtent tas vairuotojas išvažiuoja iš kiemo, ėmėsi priemonių jį sustabdyti – privažiuodami jam iš galo ir įjungę specialius šviesos ir garso signalus, vairuotoją stabdė, tačiau šis pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso ir padidinęs greitį nuvažiavo tolyn.

Teismas nutarime konstatavo, kad 13.30 val. pareigūnų automobilio judėjimo greitis buvo 13 km/h, tačiau, apelianto teigimu, toks teismo teiginys yra klaidingas ir vertintinas kritiškai, kadangi tokio užfiksuoto laiko Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenyse iš viso nėra. Duomenis iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos apeliantas pridėjo prie savo apeliacinio skundo. Iš šių duomenų nuosekliai matyti kiekvieno fiksavimo laiko momentas, kokiu greičiu ir kas vyko nuo 2012-02-23 d. 13:19:07 val. iki 2012-02-23 13:39:42 val. Teismo nutarime minimas automobilio važiavimo greitis 13km/h yra užfiksuotas 13:22:04 val. ir 13:22:17 val., kai pareigūnai važiavo patikrinti informacijos apie neblaivų vairuotoją, atvykusį į kiemą, tai matosi iš sistemos ištraukti duomenys, kurie rodo, kad tarnybiniu automobiliu pareigūnai važiuoja Tauragės gatve, po to įsuka į Mokyklos gatvę, ja pavažiavę apsikuka ir vėl važiuoją į Tauragės gatvę sukdami į dešinę.

Tikrinant G. M. teismo posėdžio metu duotus parodymus nustatyta, jog nuo stovėjusio tarnybinio automobilio vietos iki išvažiavimo iš parduotuvės, kur A. S. nusipirko degtinės butelį, atstumas yra apie 70 metrų. Nuo parduotuvės išvažiavimo kelio iki parduotuvės „Liekinė“, kuri buvo nurodyta posėdžio metu, yra 540 metrų. Nuo parduotuvės „Liekinė“ iki Kryžkalnio, kur buvo persekiojamas A. S., yra apie 9 260 metrų. Pagal Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis patrulinis automobilis pradėjo judėti 2012-02-23 13:39:12 val., o ties Kryžkalniu buvo 2012-02-23 13:44:09 val., tai reiškia, kad 4 minutes 57 sekundes pareigūnai nuo policijos nuovados važiavo iki Kryžkalnio. O A. S. važiuojant nuo parduotuvės „Liekinė“ iki Kryžkalnio, vertinant, kad pastarasis visą kelią važiavo 100 km/h greičiu ir gyvenvietės ribose, skaičiuojant matematiniu būdu, A. S. greitis, skaičiuojant pagal SI sistemos matavimą, buvo 27,7 m/s greičiu. Atstumas nuo „Liekinės“, kur tuo momentu važiavo A. S., o pareigūnai tik buvo pajudėję iš savo stovimos vietos, iki Kryžkalnio yra 9 260 metrų. Apskaičiavus pagal formulę V=M/S, nustatant, kad A. S. greitis buvo 27,7 m/s, atstumas yra 9 260 metrų. Pagal matematinę formulę atlikus skaičiavimą nustatyta, kad 9 260 metrus nuo parduotuvės „Liekinė“ iki Kryžkalnio A. S. važiavo 4 minutes ir 55 sekundes, tai yra apie 5 minutes, kai tuo tarpu patrulinis automobilis Kryžkalnyje buvo 4 minutes ir 57 sekundes. Tai reiškia, kad pareigūnai turėjo matyti A. S. vairuojamą automobilį Kryžkalnyje, o A. S. turėjo matyti policijos automobilį, tačiau to visiškai nebuvo, nes A. S., nepaklusęs sustabdyti transporto priemonę, nuvažiavo žymiai didesniu greičiu. Be to, A. S. teismo posėdžio metu tvirtino, kad gyvenvietės ribose važiavo apie 60 km/h greičiu. Atlikus skaičiavimus apskaičiuojant, kad A. S. gyvenvietėje važiavo 60 km/h greičiu, o ne gyvenvietėje važiavo 100 km/h greičiu, apskaičiavus pagal paminėtą formulę A. S. nuo parduotuvės „Liekinė“ iki Kryžkalnio turėjo būti tik už 5 minučių ir 55 sekundžių, kai tuo tarpu pareigūnai į Kryžkalnį, persekiojant A. S., atvyko per 4 minutes ir 57 sekundes. Šie duomenys, apelianto teigimu, įrodo, kad G. M. ir A. S. parodymai yra neteisingi ir prieštarauja objektyviems duomenims.

Be to, A. S. savo pirminiame paaiškinime, teigė, kad susitiko tik su A. K. ir su juo kalbėjosi, tuo tarpu teisme tvirtino, kad buvo susitikęs ir su G. M..

Be to, atsakomybės traukiamas asmuo A. S. teisme teigė, kad norėjo pro savo namus pravažiuoti greičiau, kad jo nepastebėtų sugyventinė Nijolė, tačiau apelianto nuomone, dėl to A. S. galėjo važiuoti kitu maršrutu.

Tai, kad tarnybiniuose pranešimuose buvo paminėtas 13.30 val. persekiojimo laikas, tai yra tik orientacinis laikas, kuris buvo nurodytas, tačiau pats nestojimo faktas yra užfiksuotas tarnybiniuose pranešimuose, kituose dokumentuose ir garso įrašuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą 4 000 iki 5 000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Sprendžiant patraukimo už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti asmens kaltę, pažymėtina, jog viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483/11).

Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas visapusiškai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių ir nepašalinus byloje surinktų įrodymų tarpusavio prieštaravimų.

Nagrinėjamu atveju A. S. nuosekliai, nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo tvirtino nematęs ir negirdėjęs jį stabdančių policijos pareigūnų, t. y. neigė savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Teismas į posėdį nekvietė kitų įvykio liudytojų (antrojo policijos pareigūnų ekipažo) ir jų neapklausė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-2475/2010, N62-3061/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme kaip liudytojų visų su įvykiu susijusių policijos pareigūnų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-684/2009, N575-881/2009, N62-2475/2010), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Apygardos teismas taip pat pažymi, kad liudytojos G. M. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, jokių esminių įvykio aplinkybių neatskleidė, nes ji įvykyje (A. S. inkriminuojamo padarytame KET pažeidime, pastarojo stabdyme ir persekiojime) nedalyvavo ir to nematė. Pirmosios instancijos teismas taip iš esmės nevertino Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų apie policijos ekipažo judėjimo kryptis ir greičius, neišreikalavo kito policijos ekipažo atvykimo (neatvykimo) į automagistralę Klaipėda–Vilnius duomenų. Dėl šių priežasčių buvo nepašalinti prieštaravimai tarp skirtingų įrodymų ir dėl to negalėjo būti priimtas objektyvus ir teisingas sprendimas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teisme neapklausus visų įvykio liudytojų, neįvertinus visų rašytinių įrodymų, nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsamiai įvertinti Tauragės apskrities VPK viršininko R. Rudmino skunde išdėstytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėjama A. S. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Tauragės rajono apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.